Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad funkcija, leidžianti e.sveikatoje rasti duomenis ir apie užsienyje gautas vakcinas, jau yra pradėta diegti.
Susidūrė su iššūkiais dėl vakcinacijos
Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi Norvegijoje dirbantis lietuvis Saulius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.). Vyras pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepijo Norvegijoje.
Saulius pasirinko skiepytis „Pfizer“ vakcina. Norvegijoje antra šios vakcinos dozė suleidžiama nuo pirmosios praėjus maždaug 12 savaičių.
Saulius Norvegijoje paprastai dirba keletą savaičių, joms praėjus turi atostogų Lietuvoje.
„Akivaizdu, kad nepatenku į tą langą. Būnant atostogose Lietuvoje suėjo laiko terminas, kadangi įmonė koordinuoja vakcinaciją, gavau žinutę, kad turiu vizitą skiepui. Pagalvojau, o kodėl negalėčiau pasiskiepyti Lietuvoje? Praėjo laiko intervalas, tačiau pasidomėjus galimybe skiepytis Lietuvoje, nusprendžiau to nedaryti, nes mano skiepo gali nepamatyti Norvegijos institucijos“, – apie situaciją tv3.lt pasakoja Saulius.
Pasak Sauliaus, Norvegijos institucijos faktą, kad jis antra doze pasiskiepijo Lietuvoje, pamatytų tik tokiu atveju, jei Saulius pats kreiptųsi į šeimos gydytoją Norvegijoje. Vyras nusprendė nesiskiepyti Lietuvoje, palaukti ir antrą vakcinos dozę gauti Norvegijoje, kai grįš į darbą.
Taip, pasak Sauliaus, bus paprasčiau, nereikės rūpintis vizitu pas šeimos gydytoją Norvegijoje ir ateityje bus ramiau, mat abi vakcinos bus gautos vienoje šalyje. Gavęs dvi vakcinos dozes Saulius planuoja išsiimti Žaliąjį pasą ir jį naudoti kaip galimybių paso analogą Lietuvoje.
Tačiau dabar, norėdamas grįžti į darbą, Saulius turės atlikti PGR testą, o nuvykęs į Norvegiją turės saviizoliuotis, mat yra pasiskiepijęs tik viena doze.
„Vieną PGR testą padaryti Lietuvoje kainuoja 80 eurų, laiko sąnaudos. Dabar testą pasidaryti yra sunku – eilės po dvi savaites“, – pasakoja Saulius.
Saulius svarsto, kad net ir pasiskiepijus Lietuvoje, vargu, ar būtų gavęs galimybių pasą, mat e.sveikatos sistemoje nėra duomenų apie jo Norvegijoje gautą pirmąjį skiepą, tad neaišku, kaip gauti pilną vakcinaciją patvirtinantį dokumentą.
Vyras nesupranta, kodėl Lietuvos iš Norvegijos sistemos nėra sujungtos, kad informaciją apie žmogaus vakcinaciją matytų abi šalys.
„Norvegišką skiepą turiu parvežti šeimos gydytojui į Lietuvą, kad jis skiepą patvirtintų, o lietuvišką skiepą turiu nuvežti Norvegijos šeimos gydytojui, kad jis jį patvirtintų. Tada juos kažkaip sujungus. Klausimas, kodėl nėra bendros sistemos, nes Lietuvių emigrantų Norvegijoje yra labai daug, kodėl dėl jų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ar Užsienio reikalų ministerija (URM) nesukuria bendros sistemos, juk kiekvieną dieną skraido žmonės“, – svarsto Saulius.
Bendruomenės skundų negirdėjo
Norvegijos lietuvių bendruomenių taryba (NLBT) sako skundų dėl nepatogios sistemos negirdinti. NLBT pirmininkė Violeta Dobrovolskienė sako, kad yra nemažai lietuvių, kurie gavę vieną vakcinos dozę Norvegijoje, antrą gauti nusprendžia Lietuvoje. Norvegijoje antra „Pfizer“ vakcinos doze skiepytis rekomenduojama nuo pirmosios praėjus maždaug 12 savaičių, o Lietuvoje – 21 dienai.
„Norvegijoje ilgesnis laukimas. Lietuvaičiai, kurie nori išvykti į Lietuvą, išvyksta su vienu, Lietuvoje antrą skiepą gauna anksčiau“, – tendencijomis su tv3.lt dalinasi V. Dobrovolskienė.
Pasak V. Dobrovolskienės, problemų dėl duomenų perdavimo abiejų šalių institucijoms nekyla. Vis dėlto tuo, kad informacija būtų perudota, turi pasirūpinti pats žmogus.
Asmenys, Lietuvoje gavę vakcinas nuo koronaviruso, grįžtantys į Norvegiją, informaciją apie gautą vakciną turi pateikti „Helse Norge“ sistemoje. Tuomet pateikus įrodymą, kad esi pasiskiepijęs, vakcinacija yra patvirtinama.
Pasak V. Dobrovolskienės, sunkumų dėl sistemos nekyla, ji veikia sklandžiai.
„Kiekvienas gyvenantis Norvegijoje turime „Helse Norge“. Ten parašome laiškus savo gydytojui ir gauname atsakymus. Į „Helse Norge“ galime įkelti (pažymų – aut. past.) kopijas ir gauname atsakymą, kad jie patvirtina vakciną. Žmogus, grįžęs iš Lietuvos, turi per „Helse Norge“ su savo ID numeriu įkelti savo vakcinos (pažymėjimą – aut. past.). Tai jiems reikia pranešti patiems“, – aiškina V. Dobrovolskienė.
Pasak V. Dobrovolskienės, patvirtinus Lietuvoje gautą vakciną, „Helse Norge“ sistemoje atsiranda vakcinacijos sertifikatas. Visi šie procesai, kaip sako NLBT pirmininkė, Norvegijoje yra nemokami.
V. Dobrovolskienė taip pat sako negirdėjusi ir lietuvių skundų dėl sunkumų Norvegijoje gautą vakciną patvirtinant Lietuvoje.
SAM: kol kas reikia pateikti dvi pažymas, pokyčiai laukia rugsėjį
SAM spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julianas Gališanskis komentuoja, kad bendrai žiūrint, yra patogiau, kai žmogus abi vakcinos dozes gauna vienoje šalyje. Taip yra lengviau sekti informaciją.
„Be abejo, tiek pačiam asmeniui, tiek medicinos specialistams bei sveikatos institucijoms yra patogiau, kai abu skiepai yra atliekami vienoje šalyje ir informacija apie juos yra saugoma vienoje informacinėje sistemoje. Šiuo metu nėra galimybės įvesti į e.sveikatą duomenis apie užsienyje atliktą vakcinaciją, tačiau atsižvelgiant į atsiradusį poreikį tokia funkcija jau pradėta diegti“, – tv3.lt komentuoja J. Gališanskis.
Planuojama, kad sistema pradės veikti rugsėjį. Tuomet ir Lietuvoje, ir kitoje šalyje paskiepyti asmenys galės gauti ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą ir galimybių pasą.
„Šiuo metu skirtingose šalyse paskiepytas asmuo kaip pilnos vakcinacijos patvirtinimą turi pateikti abi pažymas, patvirtinančias pirmos ir antros vakcinos dozės gavimą (jeigu vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės)“ – sako J. Gališanskis.
