.jpg)
„Šiandieną mes turėjome problemą įtikinti atsakingas institucijas dėl ekstremalios situacijos skelbimo, nes pavojus dabar jau nebe žuvims, jau jų nebėra, pavojus yra dabar žmonėms ir gyvuliams dėl ligų protrūkio“, – BNS pirmadienį sakė meras.
Kaip pirmadienį skelbė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), žuvų kritimą Kazlų Rūdoje esančiame tvenkinyje lėmė avarinė įmonės „Karpis“ užtvankos įrenginių būklė, galimai netinkamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo pažeminti vandens lygį įgyvendinimas ir kritiškas vandens lygio sumažėjimas dėl regione vyravusios hidrologinės sausros.
Dėl įvykio Kazlų Rūdos meras pirmadienį pranešė šaukiantis ekstremalios padėties susirinkimą.
„Rytoj ją mes paskelbsime ekstremalia, tada įspėsime visus gyventojus ir atliksime jų gręžinių, šulinių, šaltinių vandens kokybės tyrimus, įspėsime kol kas susilaikyti nuo vandens vartojimo“, – kalbėjo M. Varaška.
Anot jo, situacija bus sekama Pilvės-Vabalkšnės tvenkinį supančiose sodybose.
Jis taip pat sakė, kad šiuo metu užterštas vanduo toliau srūva į upelį.
„Turime kelis šimtus kubinių metrų toksiško vandens, kurio būklė ir toliau blogės. Turime nuspręsti, ką su juo daryti, ar jį galima išpumpuoti, ar jį galima, jeigu tai yra tik organinė tarša, ar jį galima išpilti ant sutinkančio ūkininko laukų kažkur, ar tą vandenį reikėtų vežti į valymo įrenginius“, – teigė meras.
M. Varaška taip pat sakė ketinantis kreiptis į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, prašydamas leidimų užtvankai kuo greičiau atstatyti ir atkurti.
„Kartu prašysiu aplinkos ministro atlikti visą tyrimą šitos krizės, nes ji trunka jau keletą mėnesių“, – sakė meras.
„Kas dėl ko vilkino sprendimus, kam kas nebuvo pateikta, nes tai yra ne savivaldybės turtas, tai yra privatininko turtas“, – pridūrė jis.
Pasak M. Varaškos, nelaimė įvyko dėl to, kad užtvanka buvo avarinės būklės, nebeatlaikė šliuzas, prasidėjo gausus vandens tekėjimas, tvenkinio tuštėjimas.
„Dėl to įvyko pirma nelaimė, tai yra, žuvo žuvys dėl to, kad sumažėjo vandens kiekis ir tada sekė antra nelaimė – tęsiantis sausrai ir nebeatitekant vandeniui iš kitų dviejų upių, tas buvęs kanalas arba buvusi bendra upė pradėjo džiūti ir pradėjo trūkti deguonies, prasidėjo jau gaišimas ne dėl vandens trūkumo, bet dėl deguonies stokos“, – paaiškino meras.
Paklaustas, kiek žuvų išgaišo, meras sakė, kad „kalba eina apie tonas, tikrai ne šimtus kilogramų.“
Nors pirmadienį aplinkosaugininkai skelbė skaičiuojantys žalą gamtai, M. Varaška tvirtino, kad AAD dėl to nekelia klausimo, nes teigia, kad išgaišusi žuvis buvo privačiame tvenkinyje.
„Jo žuvys (savininko – BNS) ir jo paties patirta žala“, – sakė meras.
„Kita vertus, upės buvo, kur nuo upės yra iki žiočių į tvenkinį, tai niekas nebeatskirs, o tai kurios žuvys buvo už tvenkinio žuvusios, o kurios iš upių“, – pridūrė jis.
Meras teigė nenorintis spėlioti, kokia žala galėjo būti padaryta gamtai ir kiek kainuotų jos likvidavimas.
Paklaustas, kaip reikėtų sustabdyti užkrėstą vandenį, M. Varaška sakė, kad reikėtų jį išsiurbti arba padaryti papilldomą dambą aplink sugedusį šliuzą.
Anot M. Varaškos, užtvanka priklauso bendrovei „Karpis“, jai nuosavybės teisės į užtvanką, tvenkinį ir įrenginius suteiktas 2002 metais.
