Vilniaus senamiestyje vyksiančios Kaziuko mugės ilgis siekia apie 17 kilometrų.
Į šią mugę atvyksta meistrai ir prekeiviai ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir kaimyninių šalių. Be tradicinių mugės akcentų, Kaziuko mugėje prekiaujama socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbiniais. Mugėje visada gausu ne tik liaudies meistrų pagamintų daiktų, bet ir renginių. Išskirtinė mugės puošmena – Vilniaus kraštui būdingos verbos.
Šiemetinė mugė bus įamžinta kolekcinėje dailininko Ryto Jono Belevičiaus kurtoje monetoje, ji taps šių metų Kaziuko mugės simboliu. Tradicinę šventę įamžins to paties dizaino, bet skirtingų nominalų dvi monetos. Tai bus neįprasto nominalo – 1,5 euro moneta iš vario ir nikelio lydinio bei 5 eurų spalvota sidabro moneta. Jas bus galima įgyti mugėje.
„Toks pusantro euro nominalas – aliuzija į lietuviškąjį pusantroką, kaldintą Vilniaus monetų kalykloje XVII amžiuje, su šiuo laikmečiu ir siejamos Kaziuko mugės tradicijos“, – teigė Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius ir Lietuvos monetų kalyklos valdybos pirmininkas Mindaugas Vaičiulis.
Pirmąkart prie Kaziuko mugės prisideda Vilniaus arkivyskupija, ji surengs Dangiškojo mugės globėjo – Šv. Kazimiero šventę. Penktadienį, pirmąją mugės dieną, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyks koncertas „Karūnavimo Mišios“. Šeštadienį vyks edukacinės programos ir ekskursijos Bažnyčios paveldo muziejuje, o sekmadienį mugę vainikuos Šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. Arkikatedros aikštėje įsikurs vienuolijų ir arkikatedros bendruomenių palapinės.
Lukiškių aikštės prieigose drožėjas Virgilijus Laučiūnas sieks į rekordų knygą įrašyti didžiausios Lietuvos klumpės rekordą. Pasak meistro, klumpių pora turėtų būti daugiau nei dviejų metrų aukščio.
Kaziuko mugė kilo iš šventojo karalaičio Kazimiero procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. 1827 metais Vilniaus pirkliai gavo privilegiją rengti trijų dienų Šv. Kazimiero jomarką.
Kaziuko mugė vadinama viena didžiausių ir autentiškiausių mugių Baltijos šalyse.
