Politinis šių dienų diskursas, patriotinių kolaboravimo su sovietais aspektų iškėlimas ir reakcija į jos veiksmus veikiau liudija, kad psichologiškai dabar patogiau kalbėti apie rezistencijos kelią negu apie kolaboravimą su sovietų valdžia.
Todėl Romo Kalantos, Kalantinių pavyzdys nepaprastai svarbus šiandienos Lietuvos visuomenei ir ypač Lietuvos jaunimui. Tų dienų jaunimo nepasitenkinimas uniformine, individualybei ir spontaniškumui priešiška sovietų tvarka visada buvo uždelsto veikimo bomba. Lietuvoje kontrkultūros energija trankiu roko ritmu įsiveržė į niveliuojantį oficialiosios komunistinės ideologijos pasaulį, reikalaudama žmogaus saviraiškos laisvės ir pereidama į nacionalinius laisvės siekius. Veikti tada, kai nebuvo jokios vilties laimėti prieš, tada atrodė – amžiną, komunizmo pergalę, prieš jėgas, nušlavusias vengrų, čekų ir lenkų laisvėjimo viltis. Kauno sporto halės roko muzikos festivaliai ir Laisvė anuomet iš visos sovietijos traukdavo visokio plauko nonkonformistus. Todėl šiandien kaip niekada aktualus klausimas, kas svarbiau istorijai – individuali auka ar desperatiškas masių maištas prieš neįveikiamą priešą. 1972-ųjų įvykiai Kaune parodė, kad, nepaisant geležinės uždangos ir sovietinių informacijos filtrų, tai buvo paskutinis Vakarų pasaulio kontrkultūrinio judėjimo forpostas Rytuose ir, ko gero, vienintelis Sovietų Sąjungoje.
Šiandieninė tradicija dar tik kuriama ir Lietuvos visuomenė išgyvena visapusišką pereinamąjį laikotarpį. Jau keletą metų šis minėjimas sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. 2002 m. minint 30-ąsias R. Kalantos žūties metines į renginių ciklą pirmą kartą įsitraukė visuomeninių organizacijų, kultūros ir verslo atstovai. Ilgainiui toks bendradarbiavimas, kada miesto iškilmėse dalyvauja vis daugiau miestiečių, parodė, kad neretai rezultatai gali pranokti lūkesčius. Kaip geriausiai tą patvirtinantis pavyzdys galėtų būti 2002 m. vykęs „The tribute to 1972“, 2005 m. „Blue Jeans Night“ – renginiai, skirti 1972-ųjų pavasario įvykiams atminti. Renginiuose, kuriems buvo panaudota viešoji miesto erdvė ir kurių centru tapo 19-mečio jaunuolio žūties vieta, visuomenei buvo pristatyta 1972-ųjų Kauno įvykius užfiksavusių autentiškų fotonuotraukų paroda, didelių miestiečių simpatijų sulaukė 8-ajame dešimtmetyje iš to meto radijo imtuvų ir paslapčia platinamuose magnetofono juostuose skambėjusių roko dainų atlikimas. 2002 m. kasmetinė Kauno istorijos konferencija „Kaunas 1972: alternatyvioji kultūra, politinis protestas ir kultūrinė rezistencija“ buvo skirta 1972 m. įvykiams. Konferencijos pranešimų pagrindu buvo išleistas „Kauno istorijos metraščio“ tomas ir knyga „Kalantinės ir jų aidai. Romo Kalantos auka. 1972 metų Kauno pavasaris“. 2002 m., 2003 m. ir 2005 m. renginių organizatoriai Vytauto Didžiojo universitetas, „Santaros-Šviesos“ klubas, muzikos klubas „Siena“, pavieniai Lietuvos kultūros ir meno atstovai.
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, pristačiusi visuomenei savo veiklą šių metų liepos mėnesį, pagrindiniu tikslu laiko sukurti unikalaus turinio Lietuvos valstybingumo memorialinę-edukacinę instituciją. Kauno Prezidentūra siekia atlikti pilietinės visuomenės saviraiškos ir edukacijos centro funkcijas, konceptualiai ir patraukliai atskleisti valstybės palikimą ir vykdyti šviečiamąją misiją. Istorinėje Prezidentūroje, išlaikant sąsajas su šių dienų valstybės gyvenimu, vyksta įvairaus pobūdžio renginiai (paskaitos, seminarai, susitikimai, knygų pristatymai ir t.t.), kuriuose paliečiami modernaus valstybingumo ir visuomenės raidos klausimai.
2006 m., kaip ir kiekvienais metais, gegužės 14 d. Lietuvoje bus minimos Romo Kalantos tragiškos žūties metinės. Istorinė Prezidentūra Kaune kartu su muzikos klubu „Siena“, Kauno miesto savivaldybe ir visuomeninių organizacijų, kultūros, meno ir verslo atstovais prisideda prie šio nepaprastai svarbaus istorinės atminties formavimui renginio organizavimo.
Gegužės 14 d. 18 val. Kauno Prezidentūroje bus pristatytas DVD projektas, kurio garso takelį su aranžuotais kūriniais įrašė „Collegium“ su Arvydu Jofe (būgnai) ir Leonidu Donskiu (vokalas), o vaizdo instaliaciją sukūrė Henrikas Gulbinas. Šią renginio dalį simboliškai, 20 val. padėjus pavarinių gėlių puokštę prie skulptoriaus Roberto Antinio sukurto paminklo, užbaigs jauno žmogaus nonkonformistinę pasaulėžiūrą formavusios 8-ajame dešimtmetyje skambėjusios roko muzikos atlikimas muzikos klube „Siena“, o vidurnaktį suliepsnos akmenys Muzikinio teatro sodelyje.
Daugiau informacijos: tel.: (37) 201778; 8 616 20115, el. paštu: [email protected]
