Papasakojęs apie šiandienos darbo realybę gydytojas konstatavo, kad, deja, biurokratizmo vis nemažėja, nors nauja tvarka, kai slaugytojai galės atlikti daugiau funkcijų, teikia naujų vilčių.
12 metų mokėsi ne tam, kad spausdintų klavišus
Paklaustas, ar tai galėtų nuimti šeimos gydytojams perteklinį krūvį, jis papasakojo, kad kitose šalyse darbai jau seniai perskirstomi.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad turiu daug kolegų, kurie išvykę į užsienį, ir kad ir su kuo bekalbėčiau, jie visur vienokiu ar kitokiu pavidalu turėdavo pagalbą. Ar tai bus žmonės su medicininiu išsilavinimu, kai kuriose šalyse yra visiškai be medicininio išsilavinimo, kad elementariai surinktų tekstą į kompiuterį.
Nes medikai 12 metų, mano supratimu, mokosi ne tam, kad klavišus pirštukais daužytų. Tai yra labai specifinė specialybė su labai specifinėmis žiniomis ir, reikia pastebėti, užsienyje tai vertinama, pas mus – nelabai.
Tikrai žinau iš tų pačių kolegų užsienyje, kad jiems buvo paaiškinta, kiek kainuoja gydytojo darbo valanda įkainiais ir kiek, su visa pagarba žmonėms, kurie mušinėja klavišus pirštukais, jų darbas. Ten vis tik gydytojams liepiama dirbti savo darbą – jis turi gydyti, o kitą darbą gali padaryti ir žmogus ne su aukštuoju medicininiu išsilavinimu“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
„Norėčiau tik gydyti žmones“
Grįždamas prie Lietuvos realybės, G. Tytmonas svarstė, kad dabar turbūt bandoma perimti patirtį iš užsienio šalių. Vis tik jis pabrėžė, kad kol kas dar yra viso ko pradžia:
„Viskas kol kas reglamentuota pradiniais įstatymais ir nutarimais, įstaigos turi susikurti savo vidaus tvarkas, kaip tai bus daroma ir kokius darbus perims vidurinis personalas, tai yra – slaugytojos. Bet iki galo ši sistema nėra sustyguota. Šiuo metu pradėtas judinti šis klausimas, jis apibrėžtas bendrais normatyviniais aktais, vidaus tvarkas įstaigos susidarys, kaip susidarys.“
Gydytojas bet kuriuo atveju vylėsi, kad bereikalingo biurokratinio darbo sumažės.
„Pats gydymo procesas, mano bei daugelio mano pažįstamų galva, kiek nustumtas į šoną.“
„Aš norėčiau tik gydyti žmones. Stojau į mediciną naiviai tikėdamasis, kad tik gydysiu žmones, bet po daug metų supratau kitką, aišku, nenoriu prisišnekėti, nes vis tiek medicina mano širdyje užims pačią mieliausią vietą ir profesijos keisti nenoriu ar kažkaip nuvertinti medicinos.
Bet realūs iki šiol buvę politiniai mūsų valstybės sprendimai iš medikų padarė kažkokius biurokratus, kurie turi sutvarkyti „n“ dokumentų, suvesti kodukų, skaičiukų, žinoti labai daug įstatymų ir skaityti visus jų atnaujinimus. O pats gydymo procesas, mano bei daugelio mano pažįstamų galva, kiek nustumtas į šoną“, – konstatavo G. Tytmonas.
Jis apgailestavo, kad pastaraisiais metais, deja, atrodo, svarbiausia yra tai, kas kaip bus aprašyta kortelėje ar e.sveikatos statuse, ar vaistai bus gerai aprašyti. „Ir žmogiškumo šioje vietoje, man susidarė vaizdas, buvo likę ir lieka vis mažiau“, – neslėpė gydytojas.
Adekvatūs atlyginimai patrauks likti Lietuvoje
Ne paslaptis, kad šalyje stebimas milžiniškas slaugytojų stygius. Pašnekovo manymu, didžiausia problema čia yra finansavimo stoka.
„Gal pabūsiu toks realistiškas, bet viskas susiveda į pinigus. Manau, kad viską lemia pinigai. Nenoriu kalbėti kažkaip žeminančiai, bet kiekvienas dalykas turi savo kainą, įkainius ir pan. Norint gauti tinkamą paslaugą, ji turi būti tinkamai įvertinta.
Kaip ir jei norime turėti pakankamai kvalifikuotų slaugytojų, gerai dirbančių ir kitų specialistų, alga turi būti adekvati, įvertinant jų pasiruošimą ir sunkų darbą, tada bus tinkama ir paslauga. Tada sesutės norės baigti tai, ką jos turi baigti, kad įgytų specialybę ir likti dirbti Lietuvoje“, – pastebėjo G. Tytmonas.
Pasak jo, faktas, kad su kiekvienais metais slaugytojų darosi vis didesnis trūkumas, nes jos, baigusios mokslu, kaip, deja, ir jaunieji gydytojai, išvažiuoja:
„Jos kelia sparnus ir važiuoja į užsienį. Kol algos motyvuoja vykti kitur, turi arba būti labai mylintis Lietuvą pacifistas, arba išlošęs Teleloto milijoną. Žinoma, juokauju, bet, manau, viską lemia tinkamas pinigų naudojimas. Ir pinigus čia akcentuoju kaip adekvatų gerąjį kriterijų, kuris atsijoja pelus nuo grūdų ir tada gali sistema, mano supratimu, suktis stipriai, taisyklingai ir eiti į priekį, ne atgal.“
Jauni pacientai vis dar mieliau nori konsultuotis nuotoliu
Pasiteiravus, ar jau šeimos gydytojo darbas yra grįžęs į įprastas vėžes, ar pacientai vis dar nori nuotolinių konsultacijų, pašnekovas pastebėjo, kad tokie dažniau yra jaunesni pacientai. Vis tik jis akcentavo, kad gydymas nuotoliu yra labai rizikingas ir galimas tik retais atvejais.
„Jaunimas labiau linkęs problemas spręsti telefonu ar kitomis išmaniosiomis technologijomis. Bet visada reikia suprasti, kad tokiu atveju yra galima klaida, kurios kaina vieną kartą gali būti labai maža, kitą kartą – net labai didelė. [Kitas reikalas], kai pamatai žmogų tiesiogiai ir pakalbi, patyrinėji, galų gale kraujo tyrimo padaryti internetu kol kas negalime. (...)
Man Lietuvoje kvepia skaniai, čia žolė žalia, man čia medžiai gražiai žaliuoja, medžių lajos pačios gražiausios. Čia mūsų žemė, čia gintarėlis, Baltijos smėlis. Esu toks, koks esu ir kiekvienam savas kelias.“
Vyresni žmonės, jei tik leidžia galimybės, jie labiau nori ne tik telefoninės konsultacijos, bet ir ateiti. Vyresniais vadinčiau ir darbingo amžiaus žmones. Mano praktikoje išmaniai galime spręsti tokius einamus dalykus kaip vaistų pratęsimas, siuntimas kontrolei“, – konstatavo G. Tytmonas.
Jis neatmetė telemedicinos naudos įvairiose specialybėse, tačiau šeimos gydytojo darbe ją vertino itin ribotai – tik tais atvejais, kai visai nėra galimybių pamatyti žmogų gyvai.
„Manau, kad medicina yra ta sritis, kur nereiktų vien naudotis inovacijomis ar kažkokiomis naujausiomis technologijomis, o nepamiršti ir senų gerų ištyrimo metodų, kurie visada bus svarbūs. Nes pagaliau neveiks koks internetas ar šiuolaikiškos technologijos, atimkime iš mūsų išmaniusius, nemokėsime autobusu nuvažiuoti. Dabar esame tokie šiuolaikiški, bet kartu pasidarėme tokie pažeidžiami. Tad reiktų pagalvoti apie tai, kad yra klasika ir naujovės“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
„Man Lietuvoje kvepia skaniai, čia žolė žalia“
Kalbėdamas apie mediko darbą metaforiškai Lietuvos kurmiu save pavadinantis gydytojas teigė šį pasakymą mėgstantis naudoti ne tik interviu.
„Vieni žmonės yra daugiau kosmopolitai, kiti prieraišesni savo kraštui. Faktas, kad žmogui, kuris turi labiau kosmopolitines vertybes, turbūt yra lengviau priimti sprendimą išvykti į užsienį ar keisti darbovietę. (...) Visokių žmonių reikia ir visokių jų būna, aš esu iš tų prieraišiųjų asmenų.
Man gera Lietuvoje ir, manau, kad mano gerovę dūšioje lemia ne didžiulis pinigų kiekis, nes buvo galimybių išvažiuoti į tas šalis, kur atlyginimai, ką gaudavau, yra dešimteriopai didesni. Bet esu toks, koks esu. Man Lietuvoje kvepia skaniai, čia žolė žalia, man čia medžiai gražiai žaliuoja, medžių lajos pačios gražiausios. Čia mūsų žemė, čia gintarėlis, Baltijos smėlis. Esu toks, koks esu ir kiekvienam savas kelias.
Man pakeisti savo aplinką susideda daug dedamųjų, kas verstų priimti sprendimą kažką keisti, šiame kontekste esu Lietuvos kurmis, nes man čia yra gera. Dar jei į kaimuką savo nuvažiuoti, įkvėpti to oro, kur būdamas vaikas lakstydavai, tai dar labiau dūšia apsąla. Bet turiu daug kolegų, kurie dirba svečiose šalyse, jau pradirbę skirtingose šalyse, ir viskas ten jiems yra gerai“, – kalbėjo G. Tytmonas.
