Tačiau vos prieš pusantro mėnesio, šeimą ištiko likimo smūgis – 42-ejų Arūnui buvo diagnozuotas vėžys. Tai negrįžtamai pakeitė visos šeimos gyvenimą.
Vienintelis šeimos maitintojas
Kartu su žmona Alvija, Arūnas augino tris dukreles: Urtę (9 metai), Elzę (8 metai) ir Grėtę (1,5 metukų). Šeima – abiem buvo svarbiausias ir gražiausias rūpestis, todėl abu svajojo turėti savo namus – pasiėmė paskolą, už kurią ir pasistatė namą Kauno rajone ir ten persikėlė iš Kauno.
Arūnas pastaruoju metu buvo vienintelis šeimos maitintojas, kadangi žmona augino mergaites.
Vyras dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre, Kauno mažajame teatre, vedė įvairius Kauno miesto ir respublikos renginius. Arūnas daug metų organizavo ir dalyvavo įvairiose jaunimo stovyklose, ne kartą yra dirbęs vaikų psichologinėse pagalbos linijose.
Dirbdamas teatre, jis yra sakęs: „Dažnai trūksta paprasto žmogiškumo, visi kažkuo dangstomės. Turi būti be kaukės, nes žiūrovai supras, kada tu vaidindamas esi nuoširdus, o kada tik atlieki pareigą. Man labai svarbus tiesos jausmas – negaliu jaustis gerai, jei kam nors pameluoju. Tada prarandu kūrybiškumą, atsiranda įvairių baimių, jaučiuosi silpnas. Tiek darbe, tiek šeimoje labai svarbu pasitikėjimas.“
2000 m. rugpjūčio 24 dieną pradėjo dirbti VDU ,,Rasos“ gimnazijoje. Per aštuoniolika darbo mokykloje metų Arūnas režisavo dešimtis švenčių, pastatė įvairių spektaklių mokyklos šventėms.
O kur dar renginiai įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Vos turėdamas laisvą minutėlę, A. Žemaitaitis visą laiką skyrė šeimai ir didžiausiam pomėgiui – žvejybai.
Smūgis šeimai
Arūną pažinoję žmonės tikina, kad vyras – skubėjo gyventi, skubėjo save išdalinti, perduoti savo begalinę meilę šeimai, savo dukrytėms, mokiniams, kolegoms, visiems sutiktiems žmonėms.
„Šalia Arūno buvo gera, šilta, jauku, jam galėjai viską išsipasakoti – visada būdavai išgirstas. Atrodė, tarsi kiekvienam jis turi laiko, visiems visada padėdavo“, – taip apibūnamas Arūnas.
Tačiau sau laiko pristigo. Vos sužinojęs apie ligą, Arūnas buvo paguldytas į Kauno klinikas. Buvo pradėtas gydymas, tačiau liga pasirodė stipresnė už gydytojų ir Arūno pastangas. Jo gyvybė užgeso Kauno klinikų reanimacijoje sekmadienio vakarą.
Žmona Alvija liko viena su trimis dukrelėmis, namo paskola ir net neturėjimu kur grįžti po motinystės atostogų.
Gimė Lietuvos pakraštyje
Kybartai neįsivaizdavo savo švenčių ir renginių be Arūno, o jis - ir niekada nesakydavo ne. Kybartuose, krikščioniškas vertybes puoselėjančioje šeimoje, prasidėjo prasminga Arūno kelionė. Gyvenimo būdą, polinkį į meną, jautrumą jis paveldėjo iš mamos, išvaizdą – iš tėvo. Arūnas buvo charizmatiškas, optimistas, nepaprastai nuoširdus.
Prisimindamas vaikystę, pasakojo, kad augo daugiabutyje, tačiau seneliai turėjo namą, kuriame Arūnas mėgdavo lankytis, nes senelis buvo didžiausias autoritetas, kuris visą gyvenimą išliko nuoširdus, viską pasiekė savo darbu, turėjo tvirtą nuomonę ir, nors nebuvo baigęs aukštojo mokslo, žmonės klausdavo jo patarimų, prisimena VDU ,,Rasos“ gimnazijos bendruomenė,
Dvylikametis Arūnas Kybartuose pradėjo lankyti parapijos jaunimo centrą, kuriame dirbusios vienuolės seserys Bernadeta Mališkaitė bei Onutė Šarakauskaitė kasmet rengdavo kalėdinius spektaklius, kuriuose jis vaidindavo. Paskatintas režisierės Nijolės Šemiolkinos, pasirinko aktorystės studijas.
1998 metais baigė KVAD Aukštesniąją aktorinio meno mokyklą. Vienu metu teko mokytis menotyros kursą bei specialybės dalykus: ryte paskaitos Vytauto Didžiojo universitete, o vakare studijuodavo specialybės dalykus Kauno aktorinio meno mokykloje prie Kauno valstybinio dramos teatro, tačiau Arūnas džiaugėsi turėjęs galimybę dirbti su tokiais pedagogais kaip Gytis Padegimas, Leonardas Zelčius ir Algimantas Masiulis.
2011 metais įgijo KTU Socialinių mokslų fakultete mokytojo kvalifikaciją, studijavo VDU teologiją.
Jis niekada nepamiršo gimtųjų Kybartų. Yra sakęs, kad Kybartus galįs lyginti su didžiaisiais miestais: čia kirtosi Europos geležinkeliai, kurie buvo tarsi tiltas, jungiantis Europą su Rusija, tačiau šio miesto žmonės paprasti ir nuoširdūs.
Arūnas į paskutinę kelionę bus palydimas iš jo gimtinės – Kybartų.
Visi šeimos rūpesčiai nugulė ant Arūno žmonos pečių, likusios su mažametėmis mergaitėmis. Neabejingi jį pažinoję bendražygiai, paramos fondą įsteigė ir užsienyje.
Norintys padėti sunkią akimirką ištverti Arūno šeimai, gali skirti jiems auką.
Piniginę auką galima pervesti į labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ sąskaitą LT437300010109032714, paskirtyje būtinai nurodžius „Arūno šeimai“. Taip pinigai pasieks jo žmoną Alviją ir mergaites.
Informacija, norintiems auką pervesti iš užsienio
