Didžius ir džiaugsmą nešančius darbus savanoriškai atlikti Deividas pradėjo tuomet, kuomet jam buvo vos septyniolika metų. Verta paminėti, kad tokia idėja – aplankyti mažuosius ligoninėse ir padovanoti jiems Kalėdų džiaugsmą D. Šadžiui kilo iš asmeninės patirties:
„Kažkada labai seniai gulėjau ligoninėje per pačias Kalėdas ir man pasirodė viskas labai niūru, sunku, nes aplink buvo daug vienišų vaikų. Nusprendžiau, po to laiko, padaryti ir pats nuo savęs akciją – aplankyti ir pralinksminti mažuosius.“
25 metų kaunietis tikina, kad noras padėti ne tik vaikams, tačiau ir senjorams atsirado supratus, kad teikti pagalbą ir suteikti džiaugsmą yra svarbu ne tik vienišiems ligoniukams, tačiau ir artimųjų neturintiems ar pamirštiems senjorams.
„Norėjosi, kad per šventes visiems būtų daugiau džiaugsmo, nes tuos senelius irgi daug kas pamiršta, nelanko. Todėl nuvažiuojame, aplankome ir juos, atnešame dovanėlių, suteikiame džiaugsmo ir kažkaip pasidaro tiek jiems geriau, tiek mums. Taip pat ir į vaikų namučius nuvažiuojame. Tokia tradicija – jau septinti metai, kai viską organizuoju“, – apie savo iniciatyvą pasakoja Deividas Šadis.
Randa vis daugiau bendraminčių
Pirmaisiais metais vaikinas džiuginti vaikus apsirengęs Kalėdų Seneliu vykdavo kartu su savo teta, o metams bėgant atsirasdavo vis daugiau bendraminčių:
„Kadangi nevairuodavau, nes buvau dar nepilnametis, tai važiuodavau kartu su teta, o jau po to viskuo užsiėmiau vienas. Tačiau laikui bėgant atsiranda tų bendraminčių, kurie vis nori prisidėti finansiškai, o jei negali – tuomet prisideda buvimu kartu.“
Didžioji dauguma Deivido pagalbininkų – jo draugai, kurie net ir gyvendami užsienyje prisideda prie vaikino akcijos ir paremia tiek finansiškai, tiek kitais būdais, pavyzdžiui, dovanoja tam tikrus daiktus.
„Dažniausiai viską stengiuosi supirkti ir padėti iš savo kišenės, tačiau, kadangi turiu didelį draugų ratą, jie taip pat visi mielai prisideda. Vykdami paruošiame tokias kaip ir dovanėlės, saldainių maišelius. Iš surinktų lėšų nuperkame ir žaisliukus ar kitas dovanėlės, tačiau žmonės vengia to finansinio aukojimo, tai dažniausiai patys prisideda kokiomis spalvinimo knygelėmis ar kitais daiktais“, – teigia Deividas.
Pasiteiravus, ką kaunietis turi omenyje, minėdamas, kad žmonės vengia aukojimo, vaikinas pasakoja, kad dažniausiai atvykus į tam tikrą įstaigą nudžiuginti vaikus ar senjorus, personalas ar kiti visuomet teiraujasi, kokiu tikslu jie tai daro:
„Būna visokiausių reakcijų, nes daug kas galvoja, kad ieškome kažkokios naudos ir panašiai. Mes tiesiog atvykstame, aplankome, nudžiuginame ir tiek, tačiau visi mano, kad esame iš savivaldybės ar dar kur.
Visi nustemba, personalas dažnai klausia, kokia esame organizacija, koks mūsų tikslas ir kokios naudos ieškome. Bet mes viską darome tik dėl to, kad kitiems būtų geriau.“
Deividas taip pat užsimena, kad šiais laikais žmonės vengia prisidėti pinigais, nes bijo ir netiki, kad tie pinigai pasieks tikslą, kuriam yra skirti. Tad neretai Deividui tenka viską daryti iš savos kišenės, tiek kiek sugeba prisidėti. Visgi, viską atperka matomos vaikų ar senjorų džiaugsmo pilnos akys.
„Visada būna geros emocijos, kartais ir pačiam ašara nurieda, nes kartais būna sunku, nenori tie vaikai paleisti, nori, kad pabūtume ilgiau. O pabūti ilgiau nėra kada, nes per tą vieną dieną norisi aplankyti kuo daugiau, o dar ir pas šeimą reikia spėti grįžti, mat viską darome per tikrą Kalėdų dieną“, – tvirtina D. Šadis.
Užsimezgusios svarbios draugystės
Vaikinas džiaugiasi, kad ši kalėdinė, svarbią misiją nešanti akcija užkūrė nuolat besisukanti geradarių ratą:
„Vieną kartą atėjome aplankyti vaiko, kuris kartu su mama gulėjo ligoninėje, buvo labai nustebę. Po metų ta mamytė susirado mus ir pati prisidėjo dovanėle kitam vaikui, nes mūsų apsilankymas paliko didelį įspūdį. Labai džiaugiuosi, kad užbūrėme šiokį tokį ratą.“
Nors Kalėdų dieną dažniausiai Deividas vyksta sveikinti vaikus į Kauno klinikas, Garliavoje esantį krizių centrą, tačiau stengiasi nuvykti ir ten, kur kiti žmonės pasidalina, jog yra vaikų, kurie yra vieniši ir būtų malonu, jei juos jis taip pat aplankytų.
„Važiuojame visur, kur priima. Taip pat vykstame ten, kur žmonės pasako, tad sėdame ir važiuojame suteikti pagalbą ar džiaugsmą visiems, kam reikia. Stengiuosi bendradarbiauti su įstaigomis ir tęsti tą draugystę, nes visgi akcija vyksta ne vienerius metus. Būna, kad ir pačios jos mūsų labai laukia“, – džiaugsmingai dalinasi Deividas Šadis.
Neretai smalsumu nestinga ne tik įstaigos, tačiau ir patys žmonės, kurie artėjant kalėdiniam laikotarpiui vis Deivido klausinėja, ar galės prisidėti ir kokios pagalbos gali prireikti.
„Turime „Facebook“ grupę, pavadinimu „Kalėdinė akcija“, kur visi norintys gali prisijungti ir prisidėti. Joje atsiranda labai daug žmonių, kurie dalinasi, kad yra viena ar kita šeima, kuriai reikia pagalbos, todėl stengiamės visi prisidėti, kiek galime.
Tačiau jeigu žmonės nori prisidėti vykimu kartu Kalėdų dieną, jie gali parašyti man asmeniškai. O jeigu negali, gali paaukoti finansiškai, visur esu nurodęs savo rekvizitus“, – sako vaikinas.
Deividas tikina, kad gerų žmonių Lietuvoje ir ne tik yra labai daug. Esant reikalui – visi susitelkia ir šeimai, kuriai reikia pagalbos, padovanoja ar suorganizuoja tai, ko jiems labiausiai reikia. Praėjusiais metais, anot vaikino, žmonės padovanojo ir planšetinį kompiuterį, aukojo maisto:
„Kartais gauname labai daug prašymų iš kitų, ar galėtume padėti ir nuvykti pas tam tikras šeimas, kurios šiuo metu patiria sunkumų, nupirkti jiems dovanėlių ir jas įteikti. Tai mes sutinkame, nuvykstame ir padovanojame džiaugsmą, išpildome ten gyvenančių vaikų norus, žinoma, kiek pajėgiame patys. Kadangi nesame kažkokia organizacija, viskas yra kiek sunkiau, nes tenka viską daryti ir iš savų finansų, bet noriu padėti visiems, kiek galiu.“
Gerumas grįžo neįkainojama dovana
Pasiteiravus, ar neplanuoja ateityje kurti ir organizacijos, kuri šia iniciatyva užsiimtų dar rimčiau, D. Šadis tikina, kad yra ne kartą pagalvojęs, tačiau viskam reikia laiko.
„Kažkada galvojau apie tai, bet supratau, kad viskam reikia daug laiko ir didelio susitelkimo į tai. Kadangi aš pats be šios akcijos dar esu ir ugniagesys-gelbėtojas, tai tenka ne tik teikti džiaugsmą kalėdiniu metu, tačiau ir gelbėti gyvybes, padėti, tai dar ir po darbo tenka rūpintis kitais, nes stengiuosi visiems pagelbėti, kiek tik galiu, kuo daugiau“, – pasakoja vaikinas.
Pasak Deivido, tam, kad galėtų burti bendraminčių bendruomenę į organizaciją trūksta ne noro, o laiko, kurio šiuo metu ir taip nemažai prireikia, nes namuose laukia dukra ir žmona, kuri laukiasi dar vieno vaikelio:
„Reikia labai daug laiko, o kadangi šiuo metu laukiasi žmona, tai jo pritrūksta dar labiau, nors noras padėti visiems išlieka.“
Kalėdų džiaugsmą vienišiems vaikams ir senjorams teikiantis kaunietis pasakoja, kad už gerus darbus Dievas jam taip pat atsidėkojo, dovanodamas jam dukrelę bei žmoną, su kuria susipažino ne kur kitur, o šios akcijos metu.
„Per šitą iniciatyvą aš ir susiradau savo gyvenimo meilę. Vienais metais, kuomet ruošiausi jai, atsiliepė viena mergina, kuri norėjo prisidėti dovanėle vaikams, tad taip ir susibendravome. Jau du metai ji yra mano žmona, turime dukrelę. Kaip aš sakau – Dievas mane irgi apdovanojo gerumu“, – atvirauja vaikinas.
Prisidėti prie organizuojamos Deivido Šadžio kalėdinės akcijos sergantiems vaikams bei senjorams galite susisiekiant su vaikinu asmeniškai arba prisidedant finansiškai šiais rekvizitais:
Deividas Šadis,
LT867300010138603457 (Swedbank)
Paskirtis – Kalėdinė akcija vaikams
