„Praėjusiais metais VDU Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitiko pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais ir sukrovė kankorėžiukus, kurie viduje turėjo brandžių sėklų. O dabar Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresnioji specialistė Jolanta Šabūnaitė pranešė dar vieną puikią žinią: aštuoniasdešimt keturių metų ginkmedis pirmą kartą Botanikos sodo istorijoje sukrovė vyriškus mikrosporofilų žiedynus“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vedėja dr. Asta Malakauskienė.
Pražydęs ginkmedis auga sodo teritorijoje priešais senąjį puošmedį. Šis ginkmedis ir dar vienas, kuris pasodintas už dvaro rūmų tais pačiais 1936 metais, atkeliavo iš Raudondvario medelyno kaip Lietuvos moterų globos komiteto dovana, rašoma pranešime spaudai.
Dviskiautis ginkmedis nėra žiedinis augalas, bet ir ne spygliuotis. Tai – atskiros, individualios ginkmedinių (Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (Ginkgoaceae) šeimos ginkmedžio (Ginkgo L.) genties augalas. Dviskiautis ginkmedis natūraliai auga tik Pietryčių Kinijoje, Jancy upės baseino pietinėje dalyje, pirmiausia paplito Japonijoje, dar vėliau introdukuotas į Ameriką ir Europą (apie 1730 m.).
Augalas yra dvinamis (yra atvejų, kuomet rasta ir vienanamių). Vyriškųjų ginkmedžių laja iš pradžių būna kūgiška, vėliau ritiniška, siauroka, o moteriškieji – žemesni už vyriškuosius, skėstašakiai. Vyriški mikrosporofilų žiedynai panašūs į žirginius, o moteriškieji – makrosporofilai visiškai neišvaizdūs, išaugantys lapų pažastyse po du (su mikrosporangėmis), kiekvienas ant ilgo stiebelio.
Sėkla išaugs tik iš vienos mikrosporangės. Vaisius būna gintarinės spalvos, apyvaisis nemalonaus kvapo, o sėklos branduolys yra valgomas (saikingai vartojant). Dviskiautis ginkmedis vertinamas tiek dėl savo archajiškumo (viena iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje) bei dėl savo vaistinių savybių.
