Vasaros vėtroms išlaužius miškus prognozės apie pigsiančią medieną neišsipildė. Kietojo kuro kainos jau aplenkė praėjusių metų šalčiausio sezono lygį.
Delsiantieji praloš
Miškininkai, anglių ir įvairiausių briketų pardavėjai vis dar delsiančius vartotojus perspėja kainų kritimo nebesitikėti – pirkti dabar, jei nenori vėliau už šilumą mokėti dar brangiau.
Bendrovės „Viprė“ direktoriaus Sauliaus Daraškevičiaus teigimu, situacija rinkoje nesuteikia jokių vilčių, kad kietasis kuras galėtų atpigti.
„Baltarusiški briketai pabrango dėl, palyginti su praėjusias metais, pakilusio dolerio kurso. Medieną urėdijos aukcionuose parduoda pramonininkams, todėl eilinis žmogelis lieka už borto“, – brangimo priežastis įvardija S.Daraškevičius.
Pasak jo, brangimo išvakarėse ir taip jau nepigiu kietuoju kuru nesirūpina tik naivuoliai: direktorius įsitikinęs, kad laukiantieji atpigimo tik praloš.
„Kietojo kuro kainos tikrai dar kils. Tarkim, durpės kitą mėnesį pabrangs bent 20 litų už toną. Kitų kuro rūšių kainas prognozuoti sunku“, – tikino S.Daraškevičius.
Daugiausia brango anglys
Už durpių toną, praėjusiais metais kainavusią 260 litų, šiemet prašoma 350 litų.
Grėsmingiausiai per metus šoktelėjo kaitriausiu kuru laikomų anglių kaina. Šiuo metu už jų toną pardavėjai prašo 470–490 litų. Pernai toks pat kiekis anglių kainavo bent šimtu litu pigiau.
Tokį šuolį esą lėmė įvykiai kaimyninėje Rusijoje – sprogusi didžiausia anglių kasykla ir dėl to automatiškai sumažėjusi jų pasiūla.
Anglių išteklių turinčioje Lenkijoje šis kuras – gerokai pigesnis
Tačiau anglimis prekiaujantys verslininkai tvirtina: nors kainos ir didelės, Lietuvoje pastebimai auga šio kuro pardavimas. Jį renkasi vis daugiau individualių namų savininkų.
Stabili liko ir taip brangių Lietuvoje dar ne itin populiarių ukrainietiškų saulėgrąžų briketų kaina, ji siekia 650 litų už toną. Kad pernelyg neišgąsdintų potencialių klientų, pardavėjai griebiasi gudrybės – 900 kg saulėgrąžų briketų siūlo už 590 litų.
Tačiau, S.Daraškevičiaus nuomone, jau susilyginus medienos ir už ją kaitresnių briketų kainoms, pastarųjų paklausa pastebimai auga.
Malkų prekybos štilis
Rinkdamiesi kietąjį kurą lietuviai vis dar pirmenybę teikia malkoms. Įvairios rūšies malkine mediena prekiaujančios individualios įmonės savininkas už maždaug 6 kub. m jau paruoštų kūrenti pigesnių malkų priekabą prašo apie 600 litų.
Pasak jo, aukštą šiųmetę kainą Panevėžio krašte diktuoja medienos rinkoje didelis malkų trūkumas. „Valstybinių miškų kirtimas buvo sustabdytas, nes Panevėžio miškininkai skubėjo į pagalbą pie-tų Lietuvoje, bet iš ten medienos į mūsų kraštą niekas neatvežė“, – mano verslininkas.
Jo tikinimu, prekyba malkomis šiuo metu išgyvena sąstingį. Pirkimo pikas stebimas pavasarį ir vasarą.
„Rudenį perka tik neūkiški žmonės. Tikram lietuviui dabar – štilis. Tokiu laiku malkomis rūpintis jau per vėlu arba dar per anksti“, – pažymi įmonės savininkas.
Kainas diktuoja baldininkai
Panevėžio miškų urėdijoje kol kas pabrangusios tik prasčiausios, trečios kaitrumo grupės, drebulinės ir eglinės malkos – už kubinį metrą prašoma 72 litai, tai yra penkiais litais daugiau nei pernai.
Prieš keletą metų šios rūšies malkas urėdija pardavinėjo vos po 30 litų už kub. m.
Juodalksnio ir pušinių malkų kub. m dar galima įsigyti už 75 litus, kaitriausių ąžuolinių, beržinių ir uosinių – už 95 litus.
Tačiau, urėdo Daugirdo Lukoševičiaus teigimu, jau šiomis dienomis pastarosios rūšies kaina turėtų šoktelėti – urėdijos skelbiamo konkurso medienai pirkti dalyviai siūlo per 100 litų už vieną kub. m aukščiausios rūšies malkinės medienos.
D.Lukoševičius tvirtina, kad vasarą miškus išguldžiusios vėtros įtakos augančiai malkų kainai neturi, nes į rinką vis tiek bus pateikta toks pat medienos kiekis, kaip ir ankstesniais metais.
Panevėžio miškų urėdo pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai Vytautas Ridikas pripažįsta, kad didžiausią dalį – bent 80–90 proc. – medienos nuperka pramonininkai – baldų gamintojai ir katilinės. Todėl eilinis vartotojas tampa savotišku kainas diktuojančių pramonininkų įkaitu.
Kad kainas koreguoja auganti paklausa – atsigaunanti baldų pramonė, malkinę medieną panaudojanti plokščių gamybai, pripažįsta ir D.Lukoševičius. Tačiau, anot jo, pastaruoju metu pastebimai daugėja ir nuo dujinio prie kūrenimo kietuoju kuru pereinančių individualių namų savininkų.
D.Lukoševičiaus nuomone, prekyba malkomis turėtų itin suaktyvėti žiemą, kai pabrangus dujoms jomis šildytis dažnam taps prabanga.
Malkomis kūrenamais židiniais ir krosnelėmis domisi net daugiabučių gyventojai. Dujomis namus besišildantys vartotojai priskiriami grupei, per metus sunaudojančiai nuo 500 iki 20 tūkst. kub. m dujų. Šių vartotojų grupė – didžiausia.
Per pastaruosius metus dujos jiems pabrango maždaug 21 proc. – nuo 1,29 lito iki šiuo metu mokamų 1,56 lito.
