Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktuose siūlymuose Vyriausybei rašoma, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta, jog alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė negu 7,5 ir (ar) 15 procentų, pasižymi išskirtinėmis savybėmis, dėl kurių turėtų būti numatomos skirtingos jų laikymo ir pardavimo sąlygos.
Kitais žodžiais tariant, tai nereiškia, kad stiprieji alkoholiniai gėrimai kažkuo skirtųsi nuo silpnųjų alkoholinių gėrimų, jog reikėtų nustatyti skirtingas pardavimo vietas. Vadinasi, jei būtų nuspręsta kurti specializuotas parduotuves, reikėtų ten iškelti visus alkoholinius gėrimus.
Laurynas Vilimas: nėra tokios šalies, kur visas alkoholis būtų perkeltas į specializuotas
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas naujienų portalui tv3.lt patikina, kad tokį ministerijos siūlymą būtent taip ir galima suprasti – jei neskirstyti pagal rūšį, tai į specializuotas iškeliame arba visą alkoholį, arba jokio.
„Bendrai paėmus Europos sąjungos šalyse tikrai nėra šalių, kur visas alkoholis perkeltas į specializuotas vietas. Net kalbant apie monopolį Skandinavijos šalyse, ten iki 3,5–5 stiprumo alk. yra palikta bendrose, privačiose parduotuvėse. Silpnas alkoholis visgi yra, juo leidžiama prekiauti. Tas siūlymas formuotų viena griežčiausių Europoje, o gal ir pasaulyje nuostatų“, – sako jis.
Visgi L. Vilimas džiaugiasi, kad pirmiausia yra svarstoma apie poveikio analizę, o ne iš karto ruošiamasi kurti specializuotas parduotuves.
„To prašėme, siūlėme, nes pasekmės įgyvendinant tai, kas yra užregistruota dabar siūlymais dėl specializuotos parduotuvės neturi analogų niekur pasaulyje. Yra labai pavojingi siūlymai, apskritai verslui ir valstybei socialiniu aspektu. Šiuo klausimu turės būti atskira daug detalesnė ir pagrįsta faktais diskusija. Tada priimami sprendimai.
Dėl specializuotų parduotuvių, atstumo ir kitų griežtų šiam momentui nepamatuotų sprendimų tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek opozicijos formuojama, kad pirmiausia turi būti poveikio vertinimo šitoms priemonėms analizė. Tik tada gali būti kažkokia tolimesnė diskusija, ar priiminėti ar ne. Tokia pozicija Vyriausybės. Seimas apsispręs galutinai, bet tikime, kad bus atsižvelgta į Vyriausybės poziciją“, – komentuoja L. Vilimas.
Pasak jo, neaišku ar apčiuopiamų sprendimų dėl prekybos vietų būtų imtasi jau šiemet, nes viskas priklausytų nuo paties tyrimo apimties. LPIA vykdančiojo direktoriaus teigimu, reikia įvertinti jau dabar priimtų sprendimų efektyvumą. Tai yra, akcizų padidinimą – ar žmonės nepradės masiškai važiuoti apsipirkinėti ne tik į Lenkiją, bet ir į Latviją.
„Mes manom, kad ne griežtume klausimas, o priemonių taiklume į tą tikslą, ko jos turėtų siekti. Mes suprantame, kad jeigu valdžia nemano uždrausti apskritai alkoholio gamybos ir prekybos, tai reiškia, kad priemonės turėtų būti nukreiptos į žalą – būtent nesaikingas vartojimas sukelia didžiausią žalą ir iš to didžiausios pasekmės. Reikėtų identifikuoti, kokie reiškiniai ir kokie vartotojų įpročiai kelia didžiausią žalą.
Netikime, kad priėmus kuo daugiau draudimų, tuo mažiau alkoholio bus vartojama. Nes užfiksuokime faktą, Lietuva yra viena iš daugiausiai Europoje taikančių ribojančių ir draudžiamų priemonių šalių, bet taip pat yra viena daugiausiai išgeriančių šalių. Tai priemonės taikomos ne visai tikslios. Kai kurie ribojimai ir draudimai be abejo turi būti, atlieka savo funkciją“, – konstatuoja L. Vilimas.
Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktose išvadose Vyriausybei dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų rašoma, kad nereikėtų nustatyti skirtingas alkoholinių gėrimų pardavimo vietas (parduotuvės, alkoholinių gėrimų skyriai, kaimo gyvenamosiose vietovėse esantys stacionariųjų parduotuvių nespecializuoti skyriai), remiantis tūrine etilo alkoholio koncentracija
Taip pat siūlytina kol kas nesvarstyti nuostatų, kuriomis nustatomi specialieji reikalavimai alkoholinių gėrimų parduotuvėms bei kuriomis siūloma uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais vidaus nuotolinės prekybos būdu.
