Kasdien atsiranda vis naujų detalių motorlaivio „Bulgarija“ tragedijos istorijoje. Išaiškėjo, kad prieš vandeniui patenkant į mašinų skyrių, nustojo veikti elektros generatoriai, todėl laivas negalėjo paduoti SOS signalo. Tačiau, kodėl nuskendo „Bulgarija“, iki šiol nėra aišku.
Vakar pasirodė informacija apie laivo „Bulgarija“ gedimus. Prieš plaukiant neveikė kairysis laivo variklis, laivas buvo perpildytas žmonių, pasviro į kairį šoną. Išaiškėjo, kad gedimų buvo ir ankščiau – tai užgesdavo variklis, tai vanduo prasiskverbdavo pro iliuminatorius, tai motorlaivis vėluodavo kelias valandas, tai užsikimšdavo tualetai.
Šį nesusipratimų paveikslą papildė išsigelbėjęs radistas Rinatas Gabitdinovas, papasakojęs apie elektros dingimą. Jo tarimu, kapitono komandos visiems pereiti į kairį laivo bortą nebuvo įmanoma paskelbti per garsiakalbį. R. Gabitdinovas taip pat papasakojo, kad per paskutinį reisą mašinų skyriuje įvyko gaisras.
Laikraštis „Izvestija“ rašė, kad tarpusavyje upeiviai „Bulgariją“ vadino „plaukiojančiu karstu“. Tačiau nepaisant laivo gedimų, spaudoje atsirado versija, kad katastrofos priežastimi galėjo tapti neteisingi laivo ekipažo veiksmai.
„Vodaflot“ kompanijos darbuotojas Andrėjus Iljinas, kuris ilgai dirbo „Bulgarijoje“, pareiškė, kad laivas galėjo plaukti ir su vienu varikliu, nors ir ne pilnu pajėgumu.
Tačiau visi tie pasakojimai apie gedimus neatsako į pagrindinį klausimą – kodėl laivas nuskendo, kodėl taip greitai, kodėl tiesiog nesustojo?
Kalbant apie nuskendimo greitį, darosi dar neaiškiau. Laivo „Bulgarija“ konstrukcijoje nebuvo numatytos vidinės pertvaros, kurios ir galėjo užlaikyti vandenį viename ar kitame sektoriuje. Kitaip tariant, vanduo galėjo labai greitai užpildyti visą laivo korpusą.
Daroma prielaidų, kad „Bulgarijoje“ buvo įlauža, nes išplaukiant iš miesto Bulgar pasitaiko labai daug kelmų. Šią versiją pateikė buvęs laivo ekipažo narys. Jo tarimu, šiuo atveju laivui nebūtų užtekę pajėgumo, kad juos apiplauktų (tam įtakos galėjo turėti ir tai, kad vienas iš variklių neveikė).
Nižegorodo upeivių mokyklos viršininkas Valerijus Jelisejevas papasakojo, kad padaryti įlaužą tokiame sename laive gali net paprastas plaukiantis rąstas.
Dar viena versija - vanduo į „Bulgariją“ sutekėjo per iliuminatorius, kurie buvo arba atidaryti dėl karščio (kondicionierių laivė nebuvo), arba tiesiog nebuvo sandarūs.
Tikėtina ir tai, kad perpildytame laive per daug žmonių vienu metu atsidūrė dešiniajame laivo borte, kuris ir taip sviro, dėl to vanduo galėjo subėgti per iliuminatorius.
Pagal kitą versiją, „Bulgarijos“ dugną pramušė paties laivo sraigtas, kuris, galimai, atšoko nuo motorlaivio. Patikrinti šias prielaidas bus galima po laivo iškėlimo į paviršių, kuris numatytas liepos 16 dieną.
Motorlaiviu keliavo daug vaikų.
Narų teigimu, vaikai sugebėjo išbėgti iš žaidimų kambario, prieš jam pasineriant po vandeniu. Gelbėtojų nuomone, vaikai ir suaugusieji skirtingai reagavo į tai, kad laivas vertėsi. Mažyliams tai galėjo būti žaidimo dalis. Didesnioji jų dalis spėjo palikti žaidimų kambarį. Tačiau vėliau jie susidūrė su perstatyto laivo triumo pertvaromis. Vaikų kūnai buvo randami koridoriuose, kitose laivo patalpose.
Žaidimų kambaryje rasti 7 mažylių kūnai, nors tikėtasi rasti daugiau, praneša lifenews.ru.
Vakar buvo paviešinti nuskendusio laivo „Bulgarija“ vaizdai po vandeniu:
Buvęs kapitonas papasakojo, kad visa įgula buvo šantažuojama
Sulaikytas nuskendusio laivo „Bulgarija“ savininkas
Laivo „Bulgarija“ tragedijos versijos išsisklaido – tikroviška tik viena
Laivo „Bulgarija“ tragedija priminė siaubo filmo scenarijų
