Grožio salonuose – nesibaigiantis darbymetis. Vasara ant nosies, visi nori būti gražesni, tad stilistėms ir šiuose grožio namuose Panevėžyje darbo per akis. O ir karantino ribojimai sušvelnėję.
„Trukdis yra, kad negali priimti dviejų žmonių. Vieną uždažai, negali priimti kitos klientės. Nukenčia pajamos, uždirbi mažiau“, – sako grožio namų savininkė Kristina Palubinskienė.
Stilistai net nesistengia vynioti žodžių į vatą dėl kainų – pripažįsta, kad jas kelia. O pasiteisinimų irgi kišenėje neieško, reikia atsigriebti už be darbo ir pajamų praleistą žiemą, brangsta dažai ir kitos priemonės. Stilistėms reikia didesnių atlyginimų, mat ir joms pragyvenimas brangsta.
„Skirtingai nuo produktų, dažų, 5-10 proc. kaina kilo. Mes irgi kainą turėjom pakelti, nukentėjom nuo karantino, nedirbom, neturėjom pajamų ir medžiagos brango“, – sako Palubinskienė.
„Šiek tiek sukelta, 5-10 eurų, naujovių įvedinėju, atitinkamai atsižvelgiu ir į produktų kainą“, – pripažįsta kosmetologė Kristina.
Dėl augančių paslaugų kainų žmonės griežia dantį, bet kirpėjų ir stilistų paslaugų atsisakyti nenori – tiesiog be jų nebegali, mat per karantiną daugelis suprato, kad patiems padoriai apsikirpti sudėtinga.
Štai ką mano gyventojai:
„Teko bandyti, tada teko viską taisyti, nepasiteisino šitas.“
„Kirpimas plaukų pabrango, antakių tvarkymas pabrango.“
Kad paslaugos brangsta kas mėnesį, skaičiuoja ir statistikai. Štai grožio salonuose ir kirpyklose paslaugos šiemet dešimtadaliu brangesnės nei prieš metus. Medicinos paslaugos taip pat brangesnės dešimtadaliu, o štai vizitas pas odontologą kainuoja ir 15 proc. brangiau.
„Atsigaunant Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, didesnių infliacijos skaičių ir buvo galima tikėtis. Jei palygintume su ankstesniais pandemijos mėnesiais, kainų lygio augimas yra didžiausias“, – sako Lietuvos banko ekonomistė Laura Mociūnaitė.
„Po karantino skubėsime vartoti prekes ir paslaugas, kurios buvo apribotos, tuo norės pasinaudoti verslų ir paslaugų teikėjai“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Brangsta ir maisto prekės
Infliacijai vis labiau įsibėgėjant ekonomistai jau skelbia žemos infliacijos pabaigą. Išbrangus nekilnojamajam turtui ir žaliavoms, kovą ir balandį jau ir bendras vartojimo prekių lygis Lietuvoje ėmė augti po procentą kas mėnesį.
Štai ką sako gyventojai:
„Labai pučiasi maisto ir mėsa labai brangi.“
„Mėsa pabrango, žuvis buvo 8, dabar 10 eur. Iš pensijos žmogui sunku.“
„Šampūnas buvo 2,70, dabar virš 3 eurų. Tai ką pastebi. Kitąkart nepastebi, kaip kainos kyla. Jau ne dešimtim, o po 30-40 ct ir daugiau.“
„Autoserviso labai kainos išaugo. Matosi, kad kyla kainos.“
„Štai vos per mėnesį drabužiai pabrango 7 proc., asmens higienos reikmenys 6, kosmetika 4 proc.“
Nuo metų pradžios transportas pabrango beveik 7, sveikatos priežiūra ir švietimas 6 proc. Maisto produktai nuo sausio jau pabrango 3 proc. ir tai tik pradžia.
„Brangimas gali būti, nes brangsta žaliava. Susiduriame ir su iššūkiu pakavimo medžiagų, dėl COVID-19 suvaržymų pabrango ši dalis. Tai brangina produkciją. Prasideda ir kepsnių sezonas, visur šiauriniame pusrutulyje padidėja vartojimas. Tai lemia paklausos didėjimą. Kainos koreguosis į didesnę pusę“, – sako mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius, Egidijus Mackevičius.
„Pasaulinių maisto kainų indeksas auga labai sparčiai, metinis augimas siekia 30 proc. tai yra bazinės kainos grūdų, pieno, mėsos. Atitinkamai galima tikėtis, kad ir galutinių maisto produktų kainos augs“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Tai susiję su siekiu pasaulyje atstatyti sumažėjusias atsargas. Taip, ateityje tai gali atsiliepti ir Lietuvos maisto kainose. Tačiau atsistačius paklausai ir pasiūlai augimas neturėtų būti ilgalaikis“, – sako Lietuvos banko ekonomistė Laura Mociūnaitė.
Metų pradžioje ekonomistai prognozavo, kad infliacija šalyje sieks apie 2 proc., tačiau dabar mato, kad skaičiai bus didesni. O stebėdami taip greitai augančias būtiniausių paslaugų ir prekių kainas, dirbančiųjų atstovai jau reikalauja skubiai kelti algas, mat tie, kas gyvena iš minimalios ar šiek tiek didesnės algos, nebesuduria galo su galu.
„Atlyginimai kyla vadovaujančiam personalui. Paprastas žmogus deja augimo ženklaus, apie kurį visi pasakoja, tikrai ne. Kainų skirtumai jaučiasi kaskart nuėjus į parduotuvę“, – sako profsąjungų atstovė Inga Ruginienė.
„Dešimtadaliu šiemet atlyginimai turėtų augti. BVP pirmą ketvirtį išaugo beveik 1 proc., ko niekas nesitikėjo. Ekonominė situacija geresnė nei dauguma ekonomistų manė metų pradžioje“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Beje, jau šį mėnesį prasidės darbdavių, vyriausybės ir profsąjungų derybos dėl minimalios algos. Profsąjungos jau dabar rėžia, kad nepaisant pandemijos, minimalią algą reikalaus didinti.
