„NATO vasario mėnesį pradės šio pajėgumo generavimo procesą. Laiškai išsiųsti, kvietimas yra šalims prisidėti, yra ne tik mūsų dvišalės pastangos, bet jau yra ir NATO planavime atsiradęs veiksmas ir mes matysime tvarkaraštį kitiems metams“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
„Sakyčiau, luktelkime iki vasario-kovo ir jau tas tvarkaraštis bus daug solidesnis, nei buvo iki šiol. (...) Manau, kad bus paskelbtas planas, kada tie pajėgumai atvyks ir kas atsiųs treniruotėms“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas sakė, kad šis planas apims 2025 metus, bet „dėliosis ir į ateitį“.
„Užsisuka viskas“, – teigė ministras.
Praėjusią savaitę L. Kasčiūnas su Švedijos kolega Palu Jonsonu pasirašė ketinimų susitarimą, kuriuo įtvirtintas glaudesnis Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas gynybos pramonėje bei oro gynybos srityse.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) tuomet skelbė, kad NATO sąjungininkės sutarė ieškoti galimybių Lietuvoje dislokuoti Švedijos oro gynybos pajėgumus bei intensyviau bendradarbiauti gynybos pramonėje.
Susitarime rašoma, kad Švedija remia NATO rotacinį oro gynybos modelį regione ir svarsto galimybes prisidėti prie jo įgyvendinimo kartu su Aljansu.
Paprašytas patikslinti, ar su Švedija pasiektas susitarimas dėl oro gynybos sistemų dislokavimo, L. Kasčiūnas sakė, kad tai bus atskleista su paskelbtu planu.
„Negaliu patvirtinti, bet dirbame“, – sakė L. Kasčiūnas.
Dėl NATO rotacinio oro gynybos modelio Baltijos jūros regione sutarta pernai. Juo siekiama, kad Baltijos šalyse praktiškai nuolatos būtų rotuojama sąjungininkų oro gynybos ginkluotė.
Tačiau stringant idėjos įgyvendinimui Nyderlandai nuo to laiko buvo vienintelė valstybė, kuri kelioms savaitėms į Lietuvą šią vasarą atgabeno ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“.
Šių metų liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone sutarta, kad rotacine oro gynyba Baltijos jūros regione turėtų rūpintis ir Aljanso karinė vadovybė, o ne tik pavienių šalių politikai.
L. Kasčiūnas anksčiau yra teigęs, kad susitarimai dėl dalyvavimo oro gynybos rotacijose pasiekti su trimis šalimis.
