Penktadienį ant sutarties parašus padėjo laikinai pareigas einanti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, „Rheinmetall Defence Lietuva“ vadovas Roman Köhne, laikinai pareigas einanti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, laikinai pareigas einantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas bei laikinasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Prieš pasirašant sutartį I. Šimonytė padėkojo su šiuo projektu dirbusioms ministerijoms, užtikrinusioms efektyvų reikalingų žemės plotų suradimą. Taip pat nueinanti premjerė pabrėžė, kad šis projektas svarbus stiprinant politinius ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos.
„Šios sutarties esmė ne tik amunicijos tiekimas. Šios sutartys užtikrins mūsų saugumą bei sustiprins mūsų natūralų ir labai stiprų ryšį su Vokietija“, – teigė I. Šimonytė.
R. Köhne tvirtino, kad „Rheinmetall“ gamykla Lietuvoje bus statoma naudojantis moderniausiomis bendrovės technologijomis. Jis taip pat paminėjo, kad sutartimi dėl šaudmenų pirkimo Lietuva įsipareigoja 10 metų pirkti gamykloje pagamintus sviedinius.
Tuo metu krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas paaiškino, kad sviedinius Lietuva pirks rinkos kainomis, bet jos aprūpinimui „Rheinmetall“ teiks prioritetą. Jis pabrėžė, kad Ukrainos konfliktas parodė apsirūpinimo 155 mm artilerijos sviediniais svarbą.
„Tas kiekis, kurį norime nupirkti, tai paskaičiuotas pagal poreikius. Pirksime pagal rinkos kainą. Su amunicijos integravimu viskas išspręsta“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Iš to ką pamatėme kare Ukrainoje, 155 mm amunicija, apsirūpinimas ja, yra kritiškai svarbus“, – paminėjo jis.
Gamykla Lietuvoje iškils iki 2026-ųjų
A. Armonaitė teigė, kad nors Lietuvos institucijos surado reikalingas teritorijas, bendrovė šią žemę nuomosis rinkos sąlygomis.
Taip pat ministrė tvirtino, kad greitas šios investicijos procesas parodo, jog Lietuva yra viena draugiškiausių valstybių gynybos investicijoms. Anot jos, „Rheinmetall“, tai ne vienintelė didžioji gynybos bendrovė, susidomėjusi Lietuva.
„Mano nuomone, Lietuva šiuo metu yra viena draugiškiausių jurisdikcijų gynybos investicijoms Europoje“, – tvirtino ministrė.
„Rheinmetall“ gamykla Lietuvoje turėtų veiklą pradėti 2026 m. viduryje, joje dirbs 150 asmenų, kurie per metus pagamins dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių. Investicijos į projektą sieks 180 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministras jau anksčiau yra sakęs, kad Lietuva iš Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijoje iškilsiančios „Rheinmetall“ gamyklos bus įsipareigojusi įsigyti tam tikrą kvotą amunicijos.
Laukiant „Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje statybų, Ministrų kabinetas jau anksčiau leido 155 mm kalibro savaeiges haubicas PZh2000 ir artilerijos sistemas CAESAR iš šios bendrovės pirkti be viešojo konkurso.
Kad su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) galima būtų pasirašyti žemės nuomos sutartį, dar spalį Vyriausybė pakeitė šalia Baisogalos seniūnijos Kemėrų kaime esančio 339,4 hektarų valstybinės žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į pramoninę ir sandėliavimo.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė dar birželio pradžioje. Taip pat tą patį mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba amunicijos gamyklos statybai nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą.
Liepos viduryje Vyriausybė pritarė ir EIM siūlymui, kad „Rheinmetall“ gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas.
