Anot L. Kasčiūno, įstatymo pataisomis būtų įteisinami koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, kurie, įvedus karo padėtį, būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.
„Mūsų gynybos ir saugumo politika, dažnai mėgstu skirstyti į tris ramsčius. Pirmas ramstis be jokios abejonės yra kolektyvinės saugumo garantijos, tai NATO saugumo garantijos, čia vyksta labai daug visokių svarbių sprendimų ir NATO viršūnių susitikimas atneš daug įdomių sprendimų – tai ir naujos NATO gynybos planai, tai ir oro gynybos rotacijos modelis, tai ir stiprėjantis priešakinį gynyba, nuolatinis sąjungininkų būvimas čia. Tai yra aišku, dar laikui imlūs klausimai, bet judam ta kryptimi.
Antras ramstis, kuris yra Nacionalinis ramstis – mūsų kariuomenė, jos galios stiprinimas, divizijos kūrimas, tai yra mūsų didžiausias dėmesys, ten daugiausiai mūsų resursų sutelkta. Šalia to, antrame ramstyje išskirčiau ir Vidaus reikalų ministerijos struktūrų, kurios pagal padėties įstatymą turi tapti karo padėties metu ginkluotojų pajėgų dalimi, ar tai būtų Valstybės sienų apsaugos tarnyba, ar tai būtų VST, ar tai būtų VAT.
Trečias ramstis yra visuomeninis įsitraukimas į gynybą. Praeitais metais didžiulį dėmesį skyrėme Šaulių sąjungos organizacijos stiprinimui. Pastebėjome unikalų dalyką, Šaulių sąjunga egzistuoja, stiprėja, auga, bet gynybos planuose iki šiol buvo integruoti tik koviniai šauliai, tai buvo reglamentuota įstatymuose. (...) Bet jų yra tik keli šimtai, tada kilo natūralus klausimas: o tai kaip kiti šauliai, ar nėra taip kad šaulių sąjunga sau, o gynybos planai sau?
Pradėjome šituos dalykus taisyti, vyrus ir moteris integruoti į gynybos planus, į Šaulių sąjungos įstatymą įrašėme labai svarbų dalyką susietą su komendantiniu šaulių integravimu į gynybos planus. Šiandien tą pačią nuostatą keliame ir į karo padėties įstatymą“, – sako L. Kasčiūnas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas teigia, kad šiuo metu esminis tikslas yra sukurti platformą ir leisti piliečiams prisidėti prie gynybos. Jis taip pat pabrėžia, kad civiliams gali būti taikomos įvairios užduotys ir funkcijos.
„Esminis tikslas yra sukurti platformą, sukurti instrumentą, kuris leistu piliečiui norinčiam įsitraukti į valstybės gynybą, rasti savo vietą ir prie jos prisidėti.
Geriausia platforma, kuri yra jau plėtojama, nuo 2020 metų priimto karo padėties įstatymų pataisų pagrindo yra karo komendantūros. Trumpai tariant tai yra užnugario sistema, ją galima labai akivaizdžiai matyti Ukrainoje, kaip ji pasiteisino Ukrainoje.
Funkcijos gali būti įvairios – nuo kovos su diversinėmis grupėmis, evakuacijos srautų valdymų, viešosios tvarkos palaikymų ir daug kitų svarbių dalykų“, – vardija jis.
Pataisomis reglamentuojama jų sudarymo, atrankos, patikros, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka. Taip pat įstatymo pakeitimai apima komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų integravimą į valstybės gynybos planus.
„Siūlome reglamentuoti, kad karo komendantūros vienetą sudarytų: aktyvaus arba parengto karinio rezervo nariai, piliečiai ir mes turi virš 100 tūkst. piliečių, kurie yra tarnavę kariuomenėje. Dalis iš jų pagal įstatymus kviečiami į pratybas ir sudaro aktyvų rezervą (apie 28 tūkst.), likusi dalis yra tas vadinamas parengtasis rezervas.
Antras ramstis komendantinio vieneto yra komendantiniai Šaulių sąjungos vienetai. Tai yra ta Šaulių sąjungos bendruomenės dalis, kurie nėra koviniai, kurie nėra jaunieji, kurie yra nekinetiniai, o komendantiniai Šauliai.
Ir trečias ramstis yra koviniai asmenų būriai, koviniai asmenų vienetai. Tai yra žmonės, kurie nėra Šaulių sąjungos nariai, nėra rezervo nariai, nėra civilinio mobilizacijos nariai. Noriu iš karo pasakyti, kad tam valstybė funkcionuotų karo metu ji turi vykdyti savo gynybines funkcijas. Apie 70 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių žino, kad jie priklauso civiliniam mobilizaciniam rezervui, o tai reiškia, kad jų darbas yra užtikrinti, kad valstybė funkcionuotų“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma reglamentuoti karo komendantūrų instituciją, kuri veiks karo padėties metu, numatomi papildomi karo komendanto uždaviniai, funkcijos. Pasak A. Pociaus, karo komendantūra karo atveju būtų institucija, koordinuojanti pasipriešinimą vietos mastu, ir žmonės būtų nukreipti pagal jų pasirengimą, gebėjimus.
„Atsiranda civilių asmenų, kuriems yra numatyta niša, kur jie galėtų save realizuoti, nes prasidėjus karui Ukrainoje, išgirdome iš visuomenės daug klausių: „Kur man reikėtų eiti? Į ką reikėtų kreiptis? Aš nežinau, atitarnavau prieš 20 ar 30 metų Lietuvos kariuomenėje, kai kurie dar yra sovietinėje kariuomenėje atitarnavę. Aš galiu prisidėti, bet man niekas nieko nesako“.
Tai atsakymas yra toks, – visi kreipiasi į artimiausia komendantūrą arba artimiausia karinį dalinį ir ten jiems bus pasakyta ką daryti, kur jie galėtų būti panaudoti. Tai šita karinė pusė, kur žmonės gali realizuoti save, tie kurie moka naudoti ginklą, kurie turi kažkokį karinį parengimą.
Dar atsirado niša asmenimis, kurie turi ne karinį parengimą, bet turi ginklus, tai yra piliečiai, kurie yra įsigyja asmeninius ginklus savisaugai, sportiniam šaudymui, yra medžiotojai, yra objektų apsaugos, saugos tarnybų darbuotojai, kurie turi tam tikrą objektų saugos patirtį, yra baigę kursus ir tuos žmones taip pat galima panaudoti valstybės gynybai“, – pažymi A. Pocius.
