„Privalumai yra, kad daugiau galimybių derint karjeros kelią su piliečio pareiga valstybei, atsiranda daugiau pasirinkimų. Dabartinė loterijos sistema vis tiek turi savų trūkumų, o galimybė derinti tai ir ieškoti alternatyvų, man atrodo gera kryptis. Taip, tai žingsnis (link visuotinio šaukimo), bet lankstus“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.
A. Anušauskas pasiūlė pertvarkyti šaukimą į kariuomenę taip, kad pagrindinė tarnyba truktų pusmetį, o iš viso šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkstančius.
Pasak Seimo komiteto vadovo, siūlymas privalomąją tarnybą trumpinti nuo devynių mėnesių iki pusės metų leistų piliečio pareigą valstybei lengviau suderinti su karjeros planais.
„Mano požiūriu, svarbūs dalykai yra du – pirma, rasti kuo platesnį palaikymą šitoms idėjoms, taip pat, kad tai užtikrintų efektyvų visuotinės gynybos principo įgyvendinimą. Aš vertinu teigiamai, aišku, reikia įsivertinti tokius dalykus, kaip trumpesnis parengimo laikas atsiliepia kario parengtumui“, – sakė L. Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras siūlo, kad pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai ir įgytų specializaciją, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.
Naujame modelyje numatoma ir alternatyvų, pavyzdžiui, trijų mėnesių šaukimas studijas baigusiems jaunuoliams arba trejų metų tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Pertvarkai priimti reikės keisti įstatymus, juos Seimui ketinama teikti pavasario sesijoje. Pokyčiai palaipsniui įsigaliotų nuo 2024 metų.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.
Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.
