Šiuo metu renovacijos Lietuvoje reikia keliems šimtams tūkstančių daugiabučių. Modernizuoti būstą nusprendė kiek mažiau nei tūkstantis namų. Dėl kreditų su bankais pasirašytos vos kelios sutartys. Gyventojai baiminasi finansinių įsipareigojimų, o valdžia žada kompensuoti kreditus ir palūkanas nepasiturintiems.
Prasta kokybė
Vienos statybų bendrovės direktorius Vladislavas Achranovičius kritikuoja namų renovacijos sistemą, teigdamas, kad rangovus atgraso vėluojantys atsiskaitymai. Vadovas sako, kad pinigų už darbus tenka laukti po porą mėnesių, todėl įmonėms sunku atsiskaityti su darbuotojais, mokėti už medžiagas ir transportą.
Be to, V. Achranovičius priduria, kad taupydami pinigus, gyventojai pasirenka prastą kokybę: „Kiek man žinoma, visos technologijos yra sertifikuotos pagal ES reikalavimus, o faktiškai tai niekas tos technologijos nesilaiko. Imamos pačios prasčiausios medžiagos, visur taupoma, o rezultatas išlįs po metų, po dviejų. Pamatysite, kada ant objektų atsiras dėmės, kris dekoras ir tinkas, nusilups dažai. Visa blogybė, kad konkursai vyksta ne pagal kokybę, pagal ilgaamžiškumą ir taip toliau, o pagal pigumą. Todėl dar kartą patvirtina, kad neverta ten lįsti, nes po penkerių metų reikės viską taisyti.“ - sako V. Achranovičius.
Vyrauja gyventojų nepasitikėjimas
Sostinės Šeškinės mikrorajono daugiabučių bendrijos narys Skirmantas (pavardė redakcijai žinoma) nurodo, kad dėl informacijos trūkumo, neužtikrintumo ir įvairių gandų, bendrijai dažnai būna sunku priimti sprendimus. Pasak pašnekovo, gyventojų priešiškumas naujovėms stumia į neviltį bendrijos pirmininką.
„Didžiausia mūsų problema ta, kad bendrija jau penktus metus negali priimti sprendimų, nes nesusirenka kvorumai į susirinkimus, o balsuojant raštu, net surinkus kvorumą, nepavyksta įgyvendinti sprendimų, nes pagal galiojančius įstatus per mažai balsų. Kažkokiu būdu bendrijos valdybai pavyko įteisinti rinkliavą visokioms reikmėms, bet vėlgi atsirado tokių, kurie ėmė piktai tą rinkliavą kvestionuoti.“ - sako Skirmantas.
Teisinis reguliavimas
Daugiabučių bendrijas vienijančios asociacijos „Būsto rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis kaltina Aplinkos ministeriją, kad ši neprisiima atsakomybės ir nevaldo renovacijos proceso.
„Kaip ir anksčiau, renovaciją stabdo tai, kad nėra atsakingo už rezultatą asmens. Nėra noro nei vienam valdžios atstovui, turiu omeny Aplinkos ministeriją, kad ji prasidėtų. Tiesiog, kai jie kalba apie žmonių nenorą, tai yra nesąmonė! Žmonės nori renovuoti būstą. Aplinkos ministerija, tiesiog nedalyvavo ruošiant arba blogai paruošė dokumentus ir tie sprendimai tapo nevykdomi“, - portalui balsas.lt pasakojo J. Antanaitis.
Savo ruožtu, Aplinkos viceministras Remigijus Zabulėnas atmeta kaltinimus ir sako, kad namų modernizavimo tvarka bei nuostatai yra patvirtinti, priimtas įstatymas bei įgyvendinama daugiabučių renovacijos programa „JESSICA“. Joje, be kita ko, užtikrinamas 15 proc. išlaidų kompensavimas ir 3 proc. metinės palūkanos.
Finansiniai įsipareigojimai
R. Zabulėnas nesiėmė vienareikšmiškai vertinti, kodėl stringa daugiabučių renovcija, tačiau ramina, kad visiems nepasiturintiems gyventojams valstybė įsipareigojusi kompensuoti tiek paskolą, tiek palūkanas: „Tikslus mechanizmas toks, kad bankui bus kompensuojama pagal „JESSICA“ programą ir gyventojams tai neturėtų rūpėti.“ - sako R. Zabulėnas.
Viceministras aiškina, kaip nustatomos finansinės prievolės kiekvienam butui: „Tie, kurie dalyvauja sprendimo priėmime, tvirtina investicinį projektą, jame numatytos priemonės ir kiek konkrečiam butui per konkretų laikotarpį tenka mėnesinių įmokų. Viskas paaiškėja, tvirtinant investicinį projektą.“ - sako R. Zabulėnas. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam butui viso namo renovacija gali kainuoti apie 10 000 litų.
Bankai nustato savus kriterijus
Pasak R. Zabulėno, įstatymas numato, kad ne mažiau kaip pusė gyventojų gali nuspręsti pradėti namo renovaciją, tačiau vieno iš trijų bankų, teiksiančių kreditus pagal „JESSICA“ programą - „Šiaulių banko“ - valdybos pirmininko pavaduotojas Donatas Savickas teigia, kad kiekvieną paraišką bankas nagrinėja individualiai ir taiko savus kriterijus:
„Suprantame, kad dalis gali neturėti pinigų arba nemokėti piktybiškai, todėl bankai, vertindami riziką, gali taikyti kriterijus, kurie jiems atrodo priimtini.“ - sako D. Savickas. Bankininkas nurodo, kad aktyviau apsisprendžia daugiabučių namų bendrijos. Jam antrina J. Antanaitis, sakydamas, jog dėl renovacijos sunkiausiai apsisprendžia didžioji dalis tų namų, kuriuos prižiūri paskirtos administruojančios įmonės.
Nusiteikę optimistiškai
„Šiaulių banko“ atstovas D. Savickas, vis gi nestokoja optimizmo ir mano, kad daugiabučių renovacija įgaus pagreitį: „Jei pirmieji pavyzdžiai bus sėkmingi, tai ta patirtis persiduos iš lūpų į lūpas ir nereikės raginti. Dabar reikia nugalėti susikaupusį skepticizmą“ - sako D. Savickas.
Aplinkos viceministras R. Zabulėnas išskiria pagrindines kliūtis: „Du dalykai yra sunkūs: pirmiausia – sunku ryžtis, antras dalykas – nepatogumai, kol vyksta pats remontas. Vėliau jau matai rezultatą ir gali viską įvertinti“ - sako R. Zabulėnas.
„Būsto rūmų“ prezidentas J. Antanaitis mano, kad valstybės garantijos ir aiškumas padės gyventojams greičiau priimti sprendimą: „Pasakysiu tokį negerą dalyką: jeigu būtų šalta žiema ir pakiltų šilumos kainos, žmonės pradėtų daugiau mokėti. Tada jie išeitų į gatves, kaltindami šilumininkus, kad turi brangiai mokėti, o iš tiesų, tai jiems reikėtų paprasčiausiai apšiltinti namus. Gal tai būtų viena iš paskatų“ - sako J. Antanaitis.
Ekspertai nurodo, kad šiemet pradėti daugiabučių modernizavimo darbus trukdo artėjanti žiema, tačiau viliamasi, kad projektus pavyks sparčiau įgyvendinti kitais metais.
