Seimo rinkimai ir naujos Vyriausybės sudarymas įvyks daugiau nei po metų, tačiau jau dabar viešojoje erdvėje spėliojama, kaip įvairioms politinėms partijoms seksis, kaip pasiskirstys politinės jėgos, kas taps naujuoju premjeru ir analizuojama, kuo gi dabartinis premjeras Andrius Kubilius taip neįtinka liaudžiai.
Dešimt populiariausių
„Lietuvos žinių“ užsakytos apklausos duomenimis, paprašius žmonių dešimties balų skalėje įvertinti politikus, daugiausiai simpatijų atiteko prezidentei Daliai Grybauskaitei – net 8,4 balo, o prasčiausiai įvertintas buvo A. Kubilius – 3,4 balo.
Politikų TOP-10 pasiskirstė taip:
1. Dalia Grybauskaitė – 8,4
2. Irena Degutienė – 7,2
3. Algirdas Butkevičius – 6,2
4. Eligijus Masiulis – 6
5. Viktoras Uspaskich – 5,9
6. Gediminas Kazlauskas – 4,1
7. Vilius Navickas – 3,8
8. Valdemaras Tomaševskis – 3,8
9. Arūnas Valinskas – 3,7
10. Andrius Kubilius – 3,4
Politologas L. Bielinis išskyrė favoritus
Balsas.lt paprašė politologo Lauro Bielinio įvertinti šių politikų potencialą per artėjančius rinkimus.
Jo manymu, tokie politikai kaip G. Kazlauskas, V. Navickas, V. Tomaševskis, A. Valinskas turi labai mažai šansų patirti sėkmę artėjančiuose rinkimuose. „Aišku, jie pritrauks dalį žmonių, tačiau jų surinkti balai nenulems kažkokių politinių persvarų ar dominavimo Seime“, – tikino politologas.
Kaip realiausius kandidatus į Premjerus L. Bielinis išskyrė dabartinę Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, socialdemokratų partijos lyderį Algirdą Butkevičių ir susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį.
„A. Butkevičiaus šansai pakankamai dideli. Premjeru bus pasirinktas arba jis, arba gal net ir ne Seimo narys, tačiau profesiškai tinkamas asmuo“, – svarstė L. Bielinis.
A. Butkevičius – realiausias kandidatas?
Su jo nuomone sutiko ir kitas Balsas.lt kalbintas politologas Raimundas Lopata.
„Socialdemokratų pirmininkas A. Butkevičius tikrai gali būti vienas iš tų realiausių kandidatų, nebent susiklostytų tokia situacija, kad sunkiai sektųsi lipdyti koaliciją ir tektų vardan daugumos pažadėti daugiau, negu proporciškai vienos ar kitos koalicijos partneris yra vertas“, – analizavo pašnekovas.
R. Lopata apibrėžė susiklosčiusią bendrą situaciją Lietuvos politinėje arenoje: „Ypatingai naujų politikų nesimato, susiformavo padėtis, kai partijų lyderiai tampa profesionalais, dalyvauja ne pirmuose rinkimuose, todėl jiems nereikia pristatinėti savęs, kaip kažkokios naujovės. Žmonės juos žino ir vertina pagal tai, ką jie jau spėjo gero nuveikti.“
Gali atsirasti ir naujų kandidatų
Pasak jo, lyderių rokiruotės per artėjančius rinkimus neturėtų keistis, tačiau vienoje ar kitoje partijoje gali atsirasti vienas kitas aktyvesnis politikas, kuris pamėgintų savo charizma pritraukti dar daugiau naujų rinkėjų.
„Lietuvoje bemaž visada dominavo dvi partijos, turinčios potencialą būti koalicijoje, – tai konservatoriai ir socialdemokratai. Tikėtina, kad po rinkimų koaliciją formuos socialdemokratai ir jiems atiteks didžiausia tikimybė siūlyti kandidatą į Premjerus. Tačiau yra visiškai nesvarbu, ar toje partijoje bus populiarių asmenybių, nes Premjero darbas yra parenkamas ne pagal reitingus, bet pagal atsakomybės ir kompetencijos balansą“, – paaiškino R. Lopata.
Taip pat jis pridūrė, kad dabartinės opozicinės partijos yra potencialios kandidatės, su kuriomis socialdemokratai galėtų suformuoti koaliciją. Taigi, neatmetama mintis, kad stipriausių opozicinių partijų lyderiai taip pat turi šansų pretenduoti į Premjero kėdę.
„Konservatoriai, beje, nebūtinai turi vienintelį A. Kubilių, kaip galimą kandidatą į Premjerus. Jei jie išliktų didžiausia partija, su kuria naujai būtų kuriama koalicija, ne populiarumas lemtų, kas užimtų Premjero postą. Nors A. Kubilius yra mažiausiai populiarus, žmonės bet kuriuo atveju balsuos už jį, gal mažesniu mastu, bet kaip politikas jis yra profesionalas, nepaisant keikimų ir bandymų prikišti jam įvairių klaidų“, – svarstė politologas.
Premjero nepopuliarumo priežastys
Vertindamas Premjero nepopuliarumo priežastis, R. Lopata įvardino neišvengiamus griežtus sprendimus po krizės, už kuriuos atsakomybė tenka Vyriausybės vadovui. „Jis nesugebėjo tiksliai komunikuoti, žmonėms susidarė įspūdis, kad jis yra arogantiškas, nesugebantis suprasti tautos lūkesčių žmogus“, – patikslino jis.
L. Bielinis taip pat kalbėjo ne tik apie Premjero, bet ir apie Prezidentės nesugebėjimą adekvačiai komunikuoti su politiškai aktyviąją visuomenės dalimi. „Tiek vienas, tiek kitas sugeba kalbėti populistiškai, tačiau gerbėjų ratas mažėja“, – teigė jis.
Lietuvos vadovių minusai
Pašnekovas pabrėžė, kad dabartinis Premjeras bent jau turi gerą patarėjų ratą, o Prezidentė ir Seimo pirmininkė I. Degutienė stokoja profesionalaus patarimo – aplink jas susibūrė silpnos ir lojalumo, bet ne profesionalumo pagrindu dirbančios komandos.
„Prezidentės silpnoji pusė – jos asmeniniai kompleksai ar baimės bei nepasitikėjimas kitais. Iš čia siekis bausti, smerkti ir tik po to racionalizuoti savo sprendimus. Jos populiarumas ir toliau bus didelis, tačiau tai turės mažai įtakos rinkimams bei politiniams Seimo sprendimams“, – konstatavo L. Bielinis.
Taip pat politologas nušvietė ir I. Degutienės, kaip politikės, silpnybes. Anot jo, didelis Seimo pirmininkės minusas – tai biurokratinis Seimo kanceliarijos funkcionavimas, kuriame dominuoja paklusnumo bei komandų ir Seimo narių pretenzijų vykdymo tradicija, o ne kūrybiškas ir lankstus rezultato siekimas.
„Dabar Seimo kanceliarijos darbas labai primena itališką streiką, kur visi vykdo jiems privalomas funkcijas, tačiau rezultatas lieka „miglose“. Visa tai atsilieps Seimo pirmininkės prestižui ir taps jos kritikavimo pagrindu vis labiau artėjant rinkimams“, – reziumavo specialistas.
