Premjeras Andrius Kubilius kartoja nenorįs populiarumo, o tauta tenkina jo norą – reitingai dugne. Kas pasikeistų, jei dabartinį premjerą išstumtų opozicija?
Ateidama į valdžią Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žadėjo didelį proveržį įvairiose srityse – nuo energetikos iki mokesčių. Komentuojantieji „kubilizmo“ politiką abejoja, ar proveržis pažengė toliau už koncepcijas, popierinius nacionalinius susitarimus ir savų kadrų susodinimą į patogias vietas. Konservatoriai pripažįsta nebijantys, kad kas nors labai kažką pakeistų ir tuomet, jeigu jų neliktų valdžioje.
Rusų nebebijo
Įdomu, kad būdami opozicijoje ir visur matydami oponentų prorusiškus kėslus, TS-LKD politikai „prarado budrumą“. Frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma tvirtina, kad iš opozicijos kritikos turinio esą neįmanoma suprasti, kas būtų keičiama ir daroma kitaip. „Energetikos srityje kabinėjamasi prie atskirų strateginių projektų ir prie trečiojo Europos sąjungos (ES) energetinio paketo įgyvendinimo. Mokesčių politikoje pasisakoma už tam tikras mokesčių lengvatas. Abejotina, kad atėję į valdžią jie tai įgyvendintų, nes viskas baigtųsi viešųjų finansų žlugimu“, – sakė J. Razma.
Jam pritaria partijos kolega Vitas Matuzas. „Balsas.lt savaitei“ jis teigė: „Yra vienas geras dalykas – visi populistai, kai ateina į valdžią ir apsižvalgo, suvokia, kad nieko per daug naujo, palyginti su tuo, kas buvo daroma prieš tai, daryti neišeina. Dėl siūlomų PVM lengvatų, tai šitai turi prasmės tik tiek, kiek opozicijos politikai turi įsipareigojimų kažkokioms interesų grupėms.“
Ir V. Matuzas, ir J. Razma sakė neturį didelių nuogąstavimų dėl užsienio politikos, nes už ją atsakinga prezidentė ir Užsienio reikalų ministerijos karjeros diplomatai greitai paaiškintų valdžią perėmusiems opozicionieriams, ką ir kaip daryti.
„Jei dar praėjusios Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicijos metu būta abejonių, tai dabar vargu ar kas nors ryžtųsi savarankiškai keisti pamatinius dalykus, dėl kurių yra sutarusios visos partijos“, – sakė J. Razma.
„Dekubilizacijos“ receptai
Taigi klausimas – ar „kubilizmas“ sukūrė ką nors reikšmingo ir išskirtinio nacionaliniu mastu ir kam reikėtų „dekubilizacijos“? „Balsas.lt savaitė“ paklausė opozicijos lyderių, ką, be ilgų koncepcijų ir strategijų pusei amžiaus į ateitį, jie skubiai keistų gavę valdžią. Daugiausia vilčių „dekubilizatoriai“ deda į mokesčių politiką ir nacionalinio pyrago perskirstymą.
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas
Viktoras Uspaskich (Fotodiena.lt/K. Kavolėlio nuotr.)
Pirmiausia reikia pertvarkyti mokesčių politiką. Įmonėms, kurios palaiko mūsų ekonomiką ir uždirba valiutą, reikia sudaryti sąlygas, kad jos galėtų būti konkurencingos. Britai pagrindinių vartojimo prekių gamybos sektoriui taiko nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Lenkai taiko 5 proc., o A. Kubilius mėgina kažką įrodyti. Tai privalome pakeisti kuo greičiau – padaryti įmones konkurencingas importo srityje ir pasirengusias eksportuoti. Šventa vieta tuščia nebūna ir iš karto atsirastų norinčių investuoti į šią sritį.
Antras dalykas – būtina iš karto pakelti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) iki 1 500 litų. Pakanka klausytis tų spekuliacijų, kad tai neva pakenks verslui. Vidutinis ir stambesnis verslas moka šiuos atlyginimus, tik juos reikia įteisinti. Tie verslai, kurie oficialiai moka mažiau, tiesiog iškraipo ir decivilizuoja rinką. Į tokias rinkas normalūs dideli investuotojai net nenori lįsti, nes sąlygos joje yra nevienodos ir miglotos.
Trečias dalykas, kurį galima greitai padaryti per mokesčių sistemą, yra irgi svarbus. Reikia sureguliuoti mažmeninės prekybos dalyvių santykius. Yra trys žaidėjai – turgus, didieji tinklai, smulkieji pardavėjai. Reikia padaryti taip, kad jie konkuruotų tarpusavyje ir leistų vartotojams rinktis.
Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)
Energetikos srityje tai būtų aiškus nusistatymas panaudoti ES pinigus ir pertvarkyti šilumos ūkius ten, kur šildymo kainos didžiausios. Panaudoti naujas technologijas ir taip sumažinti kainas.
Taip pat iškart turėtų būtų įdiegtas būstų renovacijos modelis, kuris nesiųstų gyventojų į bankus ir neverstų skolintis. Kiekviena renovavusi būstą šeima penkerius ar septynerius (reikia paskaičiuoti) metus mokėtų ankstesnę kainą, o skirtumas grįžtų į renovavimo fondą, kuris funkcionuotų toliau ir skatintų statybų sektorių.
Žemės ūkio politikoje parama būtų nukreipta į gamybos didinimą, nes dabar giriamasi tik augančiomis piniginėmis išraiškomis, tačiau produkcijos vienetų gamyba mažėja.
Mokesčių politikoje kai kurioms sritims, pavyzdžiui, spaudai, PVM tarifas būtų sumažintas iki 9 proc. Taip pat būtų sumažintas PVM tarifas šviežiais mėsai, žuviai, šildymui ir viešbučiams. Taip pat būtų grįžta prie mokesčių smulkiajam verslui, kurie buvo padidinti vadinamosios naktinės reformos metu.
„Tvarkos ir teisingumo“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis
Valentinas Mazuronis (nuotr. Elta)
Reikia atsigręžti į žmogų, į Lietuvos pilietį. Jo socialinėms, švietimo ir sveikatos reikmėms turi būti skiriama pakankamai lėšų, o visam kitam – kiek lieka. Turime nusistatyti, kiek skiriame tam, kad žmogus patenkintų savo minimalius socialinius ir kultūrinius poreikius, o apie visus gigantiškus ateities poreikius kalbėti tik po to, nes mūsų kišenė – ne bedugnė.
Dabar pas mus aiškinama, kad reikia pradėti nuo to, kad kas nors kažkada ateityje bus ir neaišku, kokia apčiuopiama iš to būtų nauda dabar gyvenančiam piliečiui. Manau, kad kalbėjimas apie milijardines investicijas apie į naują atominę elektrinę ir aiškinimas, kad neturime iš ko pakelti MMA, rodo mūsų struktūrinį požiūrio netobulumą.
Apžvalgininko komentaras
Politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis nesistebi, kad TS-LKD nelabai bijo opozicijos atėjimo. „Kaip nelabai kas pasikeitė į valdžią atėjus A. Kubiliui ir jam pakeitus buvusios 2K koalicijos partnerį Gediminą Kirkilą, taip ir dabar ne kažin kas pasikeis“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
Tai, kad nedidelių bendrovių buhalteriams teko daugiau dirbti dėl naktinių 2008–2009 metų reformų, pasak G. Kiaulakio, nėra progreso rodiklis, kurį galėtų sužlugdyti opozicija ir kurį tauta apraudotų, kaip ir kilstelėjusias kainas dėl PVM didinimo.
Anot politiko apžvalgininko, jokių dideli perversmų nebus nei mokesčių srityje, nei suvaldant korupciją, nei užsienio politikoje. Pastarojoje, kaip teigia G. Kiaulakis, tikrai neatrodo, kad kam nors reikėtų rusų tankų. Nors ir neatmestina galimybė, kad prieš rinkimus bus kaip nors apeliuojama į konservatoriams ištikimą elektoratą, siekiant paskatinti jį ginti tėvynę.
„Tai, kad konservatoriai nebijo rusų – nė kiek nestebina. Jie ir anksčiau jų nebijojo. Įsivaizduokime, kad į valdžią ateina iš komunistų į Lietuvos demokratinę darbo partiją, o dabar į socialdemokratus mutavusi organizacija. Jai tikrai rusų ir pavaldumo Maskvai nereikia. Jos valdymo įgūdžiai ir tradicijos pasufleruos, kad dalytis su Kremliumi neapsimoka, o pinigų Briuselis šiuo metu duoda daugiau.
Nemanau, kad kas nors pasikeis, išskyrus kadrų perstumdymą. Tikrai netikiu, kad bus įvestas normalus nekilnojamojo turto mokestis, o ir progresinis mokestis neatsiras, nes po ta progresija papultų 141 žmogus, posėdžiaujantis pastate, įsikūrusiame Vilniuje ant Neries kranto (Seime – red. past.). Konservatorių nuorodos į tai, kad juos pakeitusi valdžia padidins korupciją, irgi be pagrindo.
Kaip rodo „Transparency international“ indeksai, ji ir nebuvo sumažėjusi nuo G. Kirkilo laikų. Tai, kad pradėta „semti“ daugiau teisėsaugos pareigūnų, dar neaišku, ar sietina su tariamomis A. Kubiliaus ar Dalios Grybauskaitės reformomis, ar su vidiniu sistemos perpuvimo bei tarpusavio karais“, – savo nuomonę pateikė politikos apžvalgininkas.
Tik faktai:
Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ duomenimis, korupcijos suvokimo indeksas šalyje nuo 2008-ųjų pakito nesmarkiai. Tada jis buvo 4,6. Vėliau ūgtelėjęs iki 5, pernai jis vėl smuko iki 4,8. Indeksas 10 taikomas, kai valstybė labai skaidri, 0 – kai labai korumpuota.
Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ paskelbė, kad premjeru A. Kubiliumi nepasitiki 86 proc. apklaustųjų. Apklausa vyko 2011 metais gruodžio 20–30 dienomis.