Serga vis jaunesni
„Lietuvoje inkstų vėžio diagnozę kasmet išgirsta beveik 700 žmonių. Anksčiau buvusi vyresnio amžiaus žmonių liga, inkstų vėžys vis dažniau pakerta jaunus, darbingus žmones. Susirgę jie praranda galimybę gyventi visavertį gyvenimą, dirbti ir rūpintis savo šeimomis“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Prieš penkerius metus mūsų šalyje ši liga pirmą kartą buvo nustatyta 14 metų mergaitei. Pastaruosius du dešimtmečius visame pasaulyje nuolatos daugėja sergančiųjų inkstų vėžiu, vis dažniau suserga jauni žmonės, o specialistai teigia, kad liga tampa vis piktybiškesnė.
Labai blogai, kad inkstų vėžys ilgai vystosi be specifinių simptomų, todėl net trečdaliui ligonių liga nustatoma jau įsisenėjusi. Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus gydytoja dr. Jolita Asadauskienė sako, kad ankstyvų stadijų inkstų vėžys dažniausiai nustatomas atsitiktinai, kai pacientui atliekami vidaus organų tyrimai.
Pasaulio statistiniai duomenys rodo, kad penkerius metus išgyvena tik 23 proc. ligonių, kuriems liga buvo nustatyta IV stadijos. Tačiau jei liga nustatoma II stadijos, išgyvena 82 proc., o jei I stadijos – net 96 procentai susirgusiųjų.
Kodėl žmonės suserga inkstų vėžiu – nežinoma. Kai kurie specialistai mano, kad ligą gali sukelti tam tikros nuodingosios medžiagos, pasikeitusi mityba, nutukimas, nesveikas gyvenimo būdas. Kartais inkstų vėžys išsivysto dėl tam tikrų genų mutacijų, todėl žmonės, kurių kraujo giminės yra sirgę inkstų vėžiu, turėtų kreiptis į genetikus ir išsitirti, ar jie turi tokių mutacijų.
Sunkiai gydoma
Inkstų vėžys – viena sunkiausiai gydomų piktybinių ligų. „Beveik trečdaliui ligonių nustatomas III ar IV stadijos vėžys. Tokius žmones reikia gydyti sudėtingais metodais, todėl turi dirbti gydytojų komandos, kuriose yra įvairių sričių specialistų“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto Onkochirurgijos centro Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.
Jeigu navikas nedidelis, pirmiausia jis šalinamas laparoskopiškai. Tokias operacijas pacientai lengviau pakelia. Bet jei navikas didelis ar peraugęs svarbias organizmo struktūras, šalinamas visas inkstas. Problemų, pasak gydytojo, kyla, kai vėžys aptinkamas vieninteliame inkste, kuris jau yra operuotas. Tokiais atvejais navikas šalinamas moderniais būdais – užšaldomas arba sunaikinamas karščiu. Šitaip pavyksta išsaugoti inkstą, ir ligoniui ateityje nereikia dializės procedūrų.
Trūksta labai nedaug
Jei ligoniui nustatomas išplitęs vėžys ir yra atokiųjų metastazių, Lietuvoje, kaip ir visame moderniame pasaulyje, po operacijos skiriamas gydymas vaistais – biologinė terapija.
Šie vaistai neleidžia navikui augti. Jais liga sustabdoma vidutiniškai metams. Kai kurie ligoniai net po kelerius metus būna remisijos būklės, nors anksčiau, kai nebuvo vaistų, jie neišgyvendavo nė metų.
Gydytojas teigia, kad būna atvejų, kai esant metastazėms iš pradžių pacientui skiriami biologiniai vaistai. Dėl jų navikas sumažėja, ir tada jį galima išoperuoti. „Trūksta labai nedaug, kad ir pas mus ligoniai būtų gydomi kaip Vakaruose“, – teigė dr. A.Ulys.
Problema ta, kad yra ligonių, kuriems, nepaisant skirto gydymo, liga plinta. Tada gydymas minėtais vaistais nutraukiamas. „Žmonės išleidžiami namo mirti kęsdami didžiulius skausmus, kurių nenuslopina jokie vaistai. Su baime laukiu sergančių žmonių skambučių, nes nežinau, kaip jiems padėti“, – tvirtino Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovė U.Šakūnienė.
Kitose Vakarų Europos šalyse ir net kaimyninėje Estijoje tokiais atvejais ligoniams skiriami kiti vaistai – vadinamasis II eilės gydymas. „Šių vaistų negalima skirti visiems ligoniams, nes ne visiems jie tinka. Pacientus turėtume atrinkti pagal labai griežtus kriterijus“, – sakė J.Asadauskienė.
Manoma, kad dabar šalyje galėtų būti apie 50–80 ligonių, kuriems galėtų būti taikomas II eilės gydymas. Tačiau Lietuvoje šie vaistai išimties tvarka kompensuojami tik vienam ligoniui, dar keletas žmonių yra jų gavę kaip labdarą, kai kurie pirko patys.
Dėl minėtų vaistų bendrasis ligonių išgyvenamumas pailgėja trejais metais, o kai kurie žmonės gyvena daug metų. „Mokslas nestovi vietoje. Gal per tą laiką bus išrasti nauji vaistai, kurie leis žmonėms dar ilgiau gyventi?“ – svarstė U.Šakūnienė.
Kaip nustatyti vertę?
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad šiuo metu ligonių kasos svarsto, ar kompensuoti du vaistus, kurie yra skirti išplitusiam vėžiui gydyti.
„Deja, ne visada galime kompensuoti visus vaistus, todėl labai svarbi vaisto farmakoekonominė vertė ir tai, ar išlaidos jam nepadidins numatyto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto“, – aiškino ministrė.
Tačiau Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Urologijos centro direktorius prof. Feliksas Jankevičius mano kitaip. „Visos pasaulio šalys susiduria su finansų krize ir galvoja, kaip kompensuoti inovatyvius vaistus bei technologijas.
Galimybių yra, bet reikia ieškoti naujų kompensavimo mechanizmų – pirmiausia peržiūrėti pasenusį kompensuojamųjų vaistų sąrašą“, – sakė jis.
Ministrė pritarė profesoriui teigdama, kad minėtas sąrašas bus peržiūrėtas antrąjį šių metų ketvirtį. Be to, per 11 mln. eurų bus skirta inovatyviems vaistams įsigyti.
Tačiau tai, kokius kompensuoti, bus sprendžiama pagal jų terapinę ir farmakoekonominę vertę, taip pat bus įvertinama, kokią įtaką konkretaus vaisto įsigijimo išlaidos gali padaryti PSDF biudžetui. Anot jos, vaistų, kurių reikia šalies ligoniams, terapinė vertė yra pernelyg maža, kad jie būtų kompensuojami.
Paklausta, kaip pas mus nustatoma minėta terapinė vertė (mat užsienio šalyse šie vaistai laikomi efektyviais ir yra kompensuojami), Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė paaiškino, kad Lietuva turi unikalią skaičiavimo metodiką, tačiau tai, kaip nustatomas priešingas nei Vakarų šalyse vaisto efektyvumas, ji paaiškinti negalėjo.
Eilės pas gydytojus
Šiaulietis Egidijus Kalinaitis, kuriam neseniai atlikta inkstų vėžio operacija, iškėlė ir daugiau onkologijos problemų. Viena jų – kad ligoniai nesulaukia psichologinės pagalbos, tad jam pačiam, nors nėra tos srities specialistas, reikia padėti bėdon patekusiems žmonėms. Taip pat ligoniams labai trūksta informacijos.
Kita didžiulė problema – kad ligoniams labai sunku patekti pas onkologus. Pavyzdžiui, Šiauliuose pacientai pas gydytojus registruojami tik kartą per mėnesį, ir jei atstovėjus eilę jiems pritrūksta talonėlių, tenka ateiti tik po mėnesio.
Be to, pasak E.Kalinaičio, žmonėms, kuriems dėl vėžio buvo pašalinti inkstai, tam tikrų vaistų, kurių mėnesio dozė kainuoja 336 eurus, tenka vykti į Latviją, nes Lietuvai nuo šių metų sausio jie nebetiekiami.
Lietuvos urologų draugijos pirmininkas dr. Mindaugas Jievaltas teigė, kad gydytojai turi palaikyti teisėtus ligonių lūkesčius ir siekti, kad terapija būtų visavertė.
Jūratė Saveikienė
