Mokestinė našta – ne tokia jau didelė
Ne visi nekilnojamąjį turtą nuomojantys gyventojai žino, kad už nuomą gautos pajamos yra apmokestinamos tik gyventojų pajamų mokesčiu – privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėti nereikia, nes nekilnojamojo turto nuomos veikla nepriskiriama individualiai veiklai. Norint legaliai nuomoti savo turtą yra dvi galimybės – verslo liudijimas arba pajamų deklaracija.
Jei nuoma vykdoma įsigijus verslo liudijimą, asmeniui tereikia susimokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį už verslo liudijimo įsigijimą. Šiuo metu galiojantys mokesčiai nėra neadekvačiai dideli. Pavyzdžiui, norėdamas nuomoti gyvenamąsias patalpas Vilniaus mieste, nepriklausomai nuo nuomojamų butų ar patalpų skaičiaus, gyventojas turi sumokėti 585 Eur dydžio verslo liudijimo įsigijimo kainą metams, o tai sudaro 49 Eur per mėnesį. Tik tuo atveju, jeigu gyventojas niekur nedirba ar nėra apsidraudęs privalomuoju socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu, jis kas mėnesį turėtų papildomai mokėti 9 proc. nuo minimalios algos (350 Eur) dydžio sveikatos draudimo įmokas.
Tuo atveju, kai nuoma vykdoma be verslo liudijimo, gyventojai privalo kasmet iki gegužės 1 d. deklaruoti praėjusiais metais iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo gaunamų nuompinigių. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad nuomoti nekilnojamąjį turtą įsigijus verslo liudijimą galima tik tuomet, kai vykdoma gyvenamosios paskirties patalpų nuoma ir gyventojo pajamos iš tokios veiklos neviršija 45 tūkst. eurų per metus.
Baudos – iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio
Asmenims, įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruojantiems iš nuomos gautų pajamų, gali būti pritaikytos trejopo pobūdžio sankcijos – nuobaudos pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bausmės pagal LR Baudžiamąjį kodeksą arba baudos pagal LR Mokesčių administravimo įstatymą.
Dažniausiai tokiais atvejais taikomos administracinės nuobaudos. VMI pareigūnui, atlikusiam patikrinimą ir nustačius, kad pajamos už nuomą nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, asmeniui surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir paskiriama administracinė nuobauda. Administracinės nuobaudos dydis priklauso nuo pažeidimo aplinkybių. Asmeniui gali būti paskirtas įspėjimas arba bauda nuo 57 iki 144 Eur, tačiau jei akivaizdžiai siekiama nuslėpti mokesčius, gali tekti sumokėti jau didesnę baudą – nuo 579 iki 1158 Eur. Baudžiamoji atsakomybė nuomotojų atžvilgių taikoma retai ir tik už itin grubius įstatymo pažeidimus.
Tuo tarpu jei mokesčių administratorius asmens, vengiančio mokėti privalomus mokesčius, veiksmuose neįžvelgs administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, tikėtina, jog sankcijų visiškai išvengti vis tiek nepavyks. Tokiu atveju gali būti pritaikyta atsakomybė pagal LR Mokesčių administravimo įstatymą. Pagal jį, asmeniui, nedeklaravusiam nuomos pajamų ir nuo jų nemokėjusiam privalomo gyventojų pajamų mokesčio, gali būti skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos mokesčio sumos dydžio bauda. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog be nurodytų sankcijų, pažeidėjui visais atvejais reikės susimokėti ir nesumokėtą pajamų mokestį bei delspinigius, kurie buvo priskaičiuoti už uždelstą mokėti laikotarpį.
Nuomotojo teisės galioja net ir vengiantiems mokesčių
Asmenims, slepiantiems iš nuomos gautas pajamas, dažnai kelia nerimą ne tik už tai gresiančios sankcijos, bet ir jų, kaip nuomotojų, teisių galiojimas bei apsauga. Nuomojantiems nekilnojamąjį turtą kyla klausimas, ar slepiant pajamas galioja nuomininko ir nuomotojo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ar galima tokia sutartimi remtis teisme ir reikalauti žalos atlyginimo, jeigu nuomininkas sugadina butą, sulaužo jame esančius baldus ar įrangą?
Šiuo atveju nuomotojus galima iš dalies nuraminti, kadangi mokestinių įstatymų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro jokios įtakos nuomos sutarties galiojimui ir nuomotojas turi tokias pat galimybes apginti pažeistas nuomotojo teises kaip ir sąžiningas mokesčių mokėtojas. Vadinasi, jis turi teisę reikalauti, kad nuomininkas atlygintų jo turtui padarytą žalą, prisiteisti nuomininko padarytus nuostolius ir t.t.
Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai tuo naudojasi nuomos sutarties sąlygas pažeidę nuomininkai. Žinodami, kad nuomotojai slepia iš nuomos gautas pajamas, jie dažnai tai naudoja kaip spaudimo priemonę prieš nuomotoją, kuriam tenka rinktis, ar veltis į konfliktą su nuomininku, ar susitaikyti su savo teisių pažeidimu. Nors teisme būtų apgintos net ir įstatymų nesilaikančio nuomotojo teisės, visgi tikėtina, jog teisminio ginčo atveju nuomotojui atsiras ir prieš tai aptartos sankcijos už mokestinių prievolių nevykdymą.
Komentaro autorius Vilius Martišius, advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ asocijuotas partneris, advokatas
