2011 m. sausio-spalio mėnesiais Lietuvoje iš viso įregistruoti 12 629 nauji lengvieji automobiliai, t.y. 82 proc. daugiau nei 2010 m. atitinkamu laikotarpiu (6 930 vnt.), tačiau 40 proc. mažiau nei per pirmuosius dešimt 2007 m. mėnesių. Žinoma, galima bandyti girtis, kad rinkoje pastebimas augimas, tačiau realiai Lietuva vis dar yra ta Europos šalis, kur automobilių parkas yra labai senas.
Daugiau nei kas antras dabar parduodamas automobilis yra pagamintas 1990–1999 metais, netgi trečdalis siūlomų automobilių – ne senesni nei 2000 m. Visiškai nauji automobiliai (2010–2011 m.) sudaro vos 1 proc. pasiūlos. Iš VĮ Regitra duomenų, naujų automobilių šiemet registruota 18 kartų mažiau nei naudotų.
Norime mes to ar nenorime, naudotų automobilių prekyba mūsų šalyje maitina tūkstančius žmonių, o dauguma mūsų važinėja prastesniais ar geresniais, bet ne pirmos jaunystės automobiliais. Kokios abejonės lydėjo šiame versle dirbančius žmones šiais metais, kokias tendencijas jie įžvelgia kitiems metams? Apie tai kalbėjomės ne su rinkų analitikais, o su žmonėmis kuriuos naudoti automobiliai maitina – automobilių pardavėjais ir remontininkais.
Metų išbandymas – kazachų netektis
Karolis Linkevičius senais automobiliais prekiauja jau 15 metų. Jis nėra šio verslo pionierius mūsų krašte, tačiau šios srities specifiką žino puikiai. Pasak Kauno apskrityje gyvenančio ir Kauno turguje automobilius dažniausiai pardavinėjusio prekeivio, šių metų išbandymu buvo kazachų ir rusų netektis Kauno turguje. Nuo liepos Rusijai, Baltarusijai ir Kazachstanui įvedus muitus už įvežamus automobilius Lietuvos automobilių turguose judesio sumažėjo itin ženkliai.
„Nenaujų automobilių rinką štilis ištiko liepą Rusijai, Baltarusijai ir Kazachstanui gerokai padidinus muitus už įvežamus 5-10 metų automobilius. Mokestis už juos pakilo nuo 800 iki 5000 eurų. Iš pat pradžių buvo labai bjauru. Kazachus ir baltarusius pakeitę kirgizai ir tadžikai pirko gerokai mažiau, o ir ieškojo pigesnių automobilių. Automobilių pardavimas tuomet smuko 70 proc. Dalis vyrų tuomet net šnekėjo, kad gali tekti pasitraukti iš šio verslo. Ir tikrai, tokių buvo. Na, bet laikas bėga ir gydo žaizdas. Šios srities profesionalai kaip dirbo taip ir dirba. Tiesiog taikomės prie pasikeitusių sąlygų." – pasakoja automobilių prekeivis Karolis Linkevičius.
Pasak naudotų automobilių pardavėjo, esama situacija kažkuo primena praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurį, kai keitėsi automobilių įvežimo į Rusiją tvarka. Tuomet lietuvaičiai raudojo apie pasitraukimą iš šio verslo, apie automobilių perpardavinėtojų bėdas buvo net susuktas dokumentinis filmas „Gariūnų vyrai“. Tačiau tuomet išgyveno ne tik stipriausieji – verslas prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų.
Tendencijos: žmonės automobiliais rūpinasi mažiau
Specialistai įžvelgia dar vieną tendenciją – turguje pasirodę Lietuvoje važinėti automobiliai dažnai būna mažiau prižiūrėti.
„Čia šio sunkmečio atgarsiai ir grimasos. Tiesiog yra tokia tendencija, kad žmonės mažiau dėmesio skiria automobilių priežiūrai. Aš dažnai tvarkau automobilius, kuriuos turguje įsigiję žmonės atvaro man smulkiems remontams, todėl šias tendencijas tikrai pastebiu. Anksčiau Lietuvoje važinėtos mašinos buvo vertinamos bent dėl pusėtinos priežiūros, o dabar jau mačiau daugybę mašinų, kurių buvę šeimininkai net nesivargino keisti tepalų. Ir aš tai puikiai suprantu – kam investuoti į brangius tepalus, kokias nors smulkesnes pakabos gumas ar dar kažką, jei po metų žadi automobilį parduoti. Faktiškai tai yra savotiškas automobilinis sadizmas, bet jis pagrįstas elementariu išskaičiavimu", – sako automobilių remonto specialistas Žydrūnas Janušauskas.
Naudotų automobilių rinkoje „vokiečiai“ dominuos neilgai
Statistika rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį dažniausiai siūlomų pirkti automobilių penketuke pirmavo „Audi„, „Volkswagen“, „BMW“ ir „Opel“, penktoje vietoje – prancūziškieji „Renault“ markės automobiliai. Toliau į dešimtuką patenka „Ford“ bei „Mercedes-Benz“, prancūzų „Peugeot“ ir japonų „Mazda“ bei „Mitsubishi“ markės automobiliai. Vokiškieji automobiliai sudaro vidutiniškai 80 proc. visų populiariausių ir į dešimtuką patenkančių automobilių pasiūlos. Tačiau pas automobilių pardavėjų jau galima įžvelgti ir būsimus pokyčius.
„Dabar mažiau dėmesio nei prieš pusmetį ieškant automobilio skiriama konkrečiam modeliui ir pavarų dėžei – mano interesantai nėra linkę šių kriterijų laikyti esminiais ir teigia, kad daug svarbesni požymiai renkantis yra kaina ir markė. Na o dėl markės pasirinkimo irgi yra naujovių. Užmėtykite mane šlepetėmis ar tarpušvenčio maisto likučiais, bet aš daužysiuos į krūtinę, kad vienvaldžio „vokiečių“ lyderystės laikas jau eina į pabaigą. Ar pastebėjote, kiek keliuose dabar „Peugeot“ ar „Renault“ automobilių? Aš jau dabar matau, kad sigmente iki 6-7 tūkst. lietuviškų pinigų „Peugeot 307“ nukonkuruos žanro ikoną „VW Golf IV“. Taip turėtų atsitikti jau 2012 metais. Aš nesakau, kad prancūzų senienos nurungs vokiečių senienas, tačiau akivaizdus „vokiečių“ dominavimas baigsis jaus kitais metais.“ – sako automobilių prekeivis K. Linkevičius.
Už remontą mokėsime brangiau
„Visų pirma pastebėjau faktą, kad mano dirbtuvėse jau tampa tradicija epizodiškai remontuoti vos kelių metų automobilių variklius. Štai šiais metais tvarkiau du automobilius, kuriems tik ką buvo pasibaigęs garantinis laikotarpis. Viskas natūralu, pravažiavę jie buvo tikrai daug, tačiau ardant naujausių laikų variklius aš pastebiu ne tik inovacijas, bet ir taupymą. Tai technologiški varikliai, tačiau ne vienas ir ne keli iš jų gaminami taupiai. Ir ne tik varikliai – ten, kur tik įmanoma, naudojamos kuklesnės medžiagos ar komplektavimo detalės. Ir viskas kainuoja. Jūs perkate vis naujesnius automobilius – mes juos brangiau remontuojame. Brangsta net smulkmenos. O pagrindinė ir brangiausia iš šių smulkmenų – elektronika, kurios bėgant laikui naudotuose automobiliuose atsiranda vis daugiau." – įspėja automobilių remonto specialistas Ž. Janušauskas.
