Šią savaitę valdančiosios koalicijos partneriai jau tūrėtų būti aptarę neseniai jiems į rankas patekusį civilinės partnerystės įstatymo projektą. Parlamentarai ieško bendro sutarimo, koks įstatymas galiausiai turėtų išvysti dienos šviesą ir būti įregistruotas Seime.
Visuomenės nuomonė pamažu keičiasi
Tiesa, Seimui teiktos Civilinio kodekso pataisos dėl partnerystės buvo atmestos ir 2011, ir 2015, ir 2017 metais. Tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga mano, kad naujojo Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad visuomenės nuomonė su LGBT susijusiais klausimais keičiasi.
„Pokyčiai yra akivaizdūs. Pirmasis „Baltic Pride“ paradas sukėlė didžiulį ažiotažą. Kiek prisimenu, [eiseną] saugojo didžiuliai būriai policijos ir policininkų buvo daugiau negu dalyvių. Dabar tai nebesukelia tokių aistrų“, – tv3.lt sakė S. Spurga.
Jis pastebi, kad seksualinių mažumų klausimai vis dažniau sukelia kibirkštis, tačiau jos nebėra tokios didelės kaip anksčiau.
„Požiūris keitėsi, bet ir konfliktų įsižiebia gana nemažai. Pagal visą šitą fronto liniją yra daugybė kibirkščių, laužų ir mažų susirėmimų. Tai neišsirutulioja į didelius skandalus, kurie užvaldytų mūsų dėmesį, bet praktiškai kiekvieną savaitę turime mažesnį ar didesnį skandaliuką arba įvykį – ir Gražulio, ir Uspaskicho klausimai, ir socialiniuose tinkluose įvairūs susirėmimai. Tai šitas klausimas kelia dideles aistras“, – sakė S. Spurga.
Anot politologo, jautriai į partnerystės klausimą dalis Lietuvos piliečių reaguoja todėl, kad jis susijęs su vertybėmis, kai kas baiminasi, kad tokie įstatymo pakeitimai esą gali kelti grėsmę šeimos institutui.
„Reakcija yra iš tos pačios nuostatos, kad tai prieštarauja tam tikroms vertybėms, tradicijoms. Įžvelgiama, kad čia jau tarsi yra žingsnis paslėptai įeiti į vadinamą šeimos tvirtovę, Trojos arklys“, – kalbėjo S. Spurga.
Klaustukas – dėl konservatorių, pagalba – iš socdemų
MRU docentas neabejoja, kad įstatymo projektui atsidūrus Seime, jis sulauks nemažai priešininkų. Iš šešių į Seimą patekusių partijų, pusė savo programose kalba apie partnerystės įteisinimą. Be Laisvės partijos, tokį tikslą deklaruoja ir Liberalų sąjūdis bei Lietuvos socialdemokratų partija.
Likę trys laimėtojai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija – savo programose neužsimena apie tokią ar panašias galimybes. Dar daugiau – šios partijos, išskyrus konservatorius, griežtai pasisako prieš tos pačios lyties asmenų partnerystę.
„Gali tapti problema konservatorių partija. Dabar jie numoja į tai ranka. Kelis kartus teko klausyti, kai buvo pateikiamas šis klausimas partijos vadovams, jie numojo ranka, kad tai visiškai nesvarbu. Bet, manau, kad tai buvo atsikalbėjimo forma, kišimas šiukšlių po kilimu“, – juokėsi S. Spurga.
Pati Ingrida Šimonytė dar prezidento rinkimų kampanijos metu tvirtino, jog palaikytų partnerystės įteisinimą tiek vienos, tiek skirtingų lyčių asmenims. Tą ji kartojo ir būdama konservatorių kandidate į premjerus.
Visgi svarbu tai, kad I. Šimonytė taip pat sakė, kad partnerystės įteisinimas nėra pirmos svarbos klausimas ir ji pati nesiūlė jo įtraukti į Vyriausybės programą.
Tačiau šiuo atveju išsigelbėjimu civilinės partnerystės įstatymo iniciatoriams gali tapti socialdemokratai bei neapsisprendę Seimo nariai.
„Čia yra europinė socialdemokratų pozicija, jiems turbūt nevalia būtų kitaip tą daryti. Mes dabar kalbame apie tą įstatymą, tarsi jis būtų nukaltas iš akmens, bet, matyt, ten irgi gali būti įvairių nuostatų, niuansų, kompromisų. Matyt, daug kas priklausys nuo abiejų pusių gebėjimo eiti į dialogą.
Šalia to, kad yra aiškūs šalininkai ir priešininkai, yra ir neapsisprendusių. Yra tokių, kurie gali diskutuoti, kurie gali išgirsti vienus ar kitus argumentus. Matyt, paties to įstatymo nuostatų stiprumas gali varijuoti. Čia gali būti įvairūs sprendimai“, – svarstė S. Spurga.
Tačiau pats S. Spurga tiki, kad įstatymo projektas gali būti įteisintas, nepaisant visų dėl jo laukiančių ginčų.
„Aš manau, kad šitas projektas turi galimybę būti priimtas pagal dabartinį išsidėstymą politinių jėgų. Nes šiaip socialdemokratai nepriklauso valdančiajai daugumai, tačiau tradiciškai turėtų paremti, gal dar kas nors“, – prognozavo MRU docentas.
Nori vienyti, o ne skaldyti
Koalicijos partneriams pateikto projekto pagrindas – dar 2017 m. Seimo narių Aušrinės Armonaitės ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen nesėkmingai Seimui siūlytos Civilinio kodekso pataisos.
Jose partnerystė pateikiama kaip dviejų nesusituokusių asmenų bendras gyvenimas, kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas nuolatinio emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais.
„Pagrindinis pokytis yra tai, kad siūlo projektu mes koncentruojamės į registruotos partnerystės institutą. Tai reiškia, kad partnerystės reguliavimas įsigalioja tada, kai partneriai ją užregistruoja įstatyme numatyta tvarka“, – tv3.lt kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Žinoma, koalicijos partnerių rankose įstatymas gali gerokai pakisti. Tačiau T. V. Raskevičius tikisi, kad partijos, nors ir pridėdamos savo pasiūlymų pataisoms, ras bendrą sutarimą.
„Bendro formato toks ir yra tikslas, kaip įmanoma didesne apimtimi atsižvelgti į tas pastabas ir pasiūlymus, ir kad tas projektas būtų kuo mažiau skaldantis, o kaip įmanoma daugiau vienijantis politines jėgas Seime“, – sakė politikas.
Dienos šviesą išvystų pavasarį
T. V. Raskevičius tikisi, kad civilinės partnerystės projektas Seime po valdančiosios koalicijos diskusijų ir korekcijų galėtų būtų registruotas vasario pabaigoje ar kovo pradžioje.
„Žiūrėsime, kaip tada galima judėti iš to taško toliau. Bet esame gana aiškiai išartikuliavę, kad norėtume vasario pabaigoje ar kovo pradžioje jau registruoti tą projektą ir pavasario sesijos pradžioje, atsižvelgiant, aišku, į Seimo darbo krūvį, jį apsvarstyti pateikimo stadijoje“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Tačiau pateikimo stadija nėra galutinis mūšis Seime. Po jos įstatymo projektą svarstytų komitetai, tuomet Seimas balsuotų dar dukart, įstatymui turės pritarti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Taip pat T. V. Raskevičius priduria, kad pataisos bus derinamos ir su visuomene.
„Taip pat vyks derinimo procesas su visuomene. Aišku, bus įvairių pasiūlymų, idėjų, galbūt bus alternatyvūs kažkokie projektai oponentų registruojami. Man atrodo, bus įdomus politiškai tas procesas, kai visuomenė svarstys tą įstatymo projektą“, – teigė Seimo narys.
T. V. Raskevičius neabejoja, kad šios pataisos sulauks įvairios nuomonės iš piliečių. Tačiau, jo manymu, pastarųjų Seimo rinkimų rezultatai parodė, kad visuomenė nusiteikusi diskusijoms partnerystės klausimais.
„Dažnai Lietuvoje manipuliuojame, kad mes esame vieniems ar kitiems dalykams dar nepribrendę. Bet man atrodo, kad šitų rinkimų rezultatai parodė, kad tikrai visuomenė nori diskutuoti, o ypač šiuo klausimu. Nes partnerystės reglamentavimas Lietuvoje nieko nekainuoja, tiesiog sukuria tokią situaciją, kai tam tikra visuomenės grupė tampa geriau teisiškai apsaugota. Man atrodo, šis projektas kuria bendrąjį gėrį visuomenei.
Aišku, aš suprantu, kad tam tikros visuomenės grupės turi įvairių galbūt iš ankstinių nuostatų ir baimių, bet, man atrodo, tokia politikų priedermė ir yra paaiškinti ir tas baimes atliepti, ir žmonėms suprantama kalba išaiškinti, kas čia bus“, – sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Įžvelgia grėsmę
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas – vienas iš parlamentarų, kritikuojančių civilinės partnerystės institutą. Jis šioms pataisoms aršiai priešinosi ir jas svarstant Seime 2017 m. Užuot priėmus minėtas pataisas, L. Kasčiūnas siūlo įteisinti bendro gyvenimo koncepciją.
„Aš esu nusistatęs už bendro gyvenimo koncepciją, kurią esu pasirašęs ir kuri yra pateikimo statusą praėjusi. Tai, be abejo, truputėlį kitaip, nei norės mūsų draugai iš Laisvės partijos. Tai yra susiję su paveldėjimu, kitais aspektais, kurie būtų sprendžiami tuo pasiūlymu“, – tv3.lt kalbėjo L. Kasčiūnas.
Tiesa, jis sako negalintis lyginti šio įstatymo projekto su Laisvės partijos siūlomu, mat pastarojo dar nėra matęs.
„Man sunku lyginti, nes nesu matęs kolegų pasiūlymo. Partnerystės institutui galima daug dalykų sukrauti. Kai nematėme, nėra dar apie ką diskutuoti. Aš, nors ir koalicijos partneris, bet nemačiau dar. Turbūt ne toks koalicijos partneris“, – juokėsi Seimo narys.
Vis dėlto L. Kasčiūnas turi savų nuogąstavimų dėl civilinės partnerystės įteisinimo.
„Pirmas dalykas, aš net neabejoju, kad iniciatorių galvose tai yra tiesiog pirmas žingsnis link santuokos įteisinimo, ką rodo įvairių Europos šalių praktika.
Antras dalykas, aš dar kol kas negaliu komentuoti turinio. Nes esu girdėjęs įvairių debatų net viduje liberalų, kad vieni yra pernelyg nuosaikūs šiais klausimais. Vieni už tai, kad, pavyzdžiui, įtraukti galimybę įsivaikinti. Klausimas, ką įtraukti į tą partnerystės sampratą. Nes, jeigu įtraukti tam tikrus dalykus, kurie iš principo prilygsta santuokai, tokiu atveju, tada kyla grėsmė santuokos institutui“, – vardijo parlamentaras.
Civiliniame kodekse galimybė įteisinti partnerystę yra numatyta dar 2001 m. Visgi, partneryste pagal tą reglamentavimą galėtų pasinaudoti tik skirtingų lyčių asmenų poros.
