Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Prieš 30 metų vienareikšmiškai buvo galima teigti, kad kur kas geresni yra natūralūs audiniai, bet šiuolaikinė sintetika turi pranašumų, palyginti su natūralaus pluošto audiniais, pastebi Lietuvos tekstilės instituto (LTI) direktorė Aušra Abraitienė. „Tačiau renkantis tarp sintetinio ir natūralaus audinio, reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia veikla užsiimsite dėvėdami drabužį“, – komentuoja A. Abraitienė.
LTI direktorė pabrėžia, kad šiuo metu nebėra taip, jog vieną drabužį dėvime visais gyvenimo atvejais, užsiimdami skirtingomis veiklomis: „Jei žmogus aktyviai sportuoja ir išskiria daug drėgmės, dėvėdamas natūralų audinį, jis nuolat bus šlapias. Reikia tokio audinio, kuris padėtų to išvengti. Čia į pagalbą ateina šiuolaikinė sintetika. Tačiau jei žmogus ne sportuoja, o sėdi biure, žinoma, malonesnis kūnui bus natūralaus pluošto audinio drabužis, o sintetinių audinių turimų funkcinių savybių jam neprireiks.“
Sporto aprangoje viršų ima sintetika
KTU Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedros profesorės Virginijos Daukantienės teigimu, intensyvaus laisvalaikio ar žiemos sporto apranga turėtų būti pagaminta iš dvisluoksnių medžiagų, kurių vidinis sluoksnis sudarytas iš drėgmės neabsorbuojančių sintetinių pluoštų siūlų, o išorinis sluoksnis gaminamas iš gerai drėgmę absorbuojančių pluoštų, tokių kaip medvilnė. „Susikaupęs prakaitas labai sparčiai perduodamas į išorinį drabužio sluoksnį, iš kurio jis išgarinamas. Vidinis sluoksnis išlieka arba greitai tampa sausas“, – teigia V. Daukantienė.
„Bėgiojant lauke labai tiks neopreninio audinio drabužiai. Šis audinys sulaiko šilumą, tačiau leidžia kvėpuoti odai. Treniruoklių salėse tinka pati įvairiausia apranga. Tai gali būti ir nestoro neopreninio audinio apranga, tačiau medvilninė kūnui suteikia daugiausiai kvėpavimo“, – pažymi Sporto ir laisvalaikio klubo „Goodlife“ sporto dalies vadovas-treneris Bronius Burneika.
Anot B. Burneikos, natūralūs audiniai turi tikrai daug pranašumų lyginant su sintetiniais, tačiau šiuolaikinė sintetika yra kokybiška, tik svarbu pasirinkti aprangą, tinkamą sporto šakai, kuria ketinama užsiimti.
A. Abraitienės teigimu, paprastame prekybos centre tikrai gerų, tinkamų sportui drabužių ieškoti neverta. Kokybiškų sportinių drabužių reikia ieškoti specializuotose parduotuvėse.
Vilna – nepakeičiama šaltu metų laiku
Pasak LTI direktorės, vilna yra pats šilčiausias natūralus pluoštas, tad šaltu metų laiku iš jos pagaminti drabužiai yra beveik nepakeičiami: „Vis dažniau kalbama, kad vilną reikia sugrąžinti naujam gyvenimui. Kurį laiką sintetika buvo uzurpavusi drabužių pramonę, buvo manoma, kad ji gali išstumti natūralias medžiagas. Tačiau šaltu metų laiku jos visiškai pakeisti negali jokia sintetika.“
Savo ruožtu V. Daukantienė teigia, kad labai šaltos žiemos metu medvilniniai, viskoziniai, bambuko pluoštų apatiniai drabužiai gali būti pakeičiami naujos kartos merinosų vilnos arba poliesterio mikropluoštų megztiniais gaminiais. „Naujos kartos sintetiniai pluoštai, ypatingai mikropluoštai, šiuo atveju turi pranašumą, nes gerai praleidžia prakaitą iš po drabužiais esančios erdvės ir jo nekaupia savo struktūroje. Ypatingai svarbu, kad šios medžiagos būtų minkštos, švelnios ir nedirgintų odos“, – tikina V. Daukantienė.
KTU profesorės teigimu, dirbant ramų darbą biure, patartina dėvėti medvilnės, šilko, bambuko, viskozės megztinių medžiagų apatinius drabužius, šilkines palaidines, kokybiškus medvilninius marškinius, šukuotinės vilnos kostiumus, kašmyro megztinius bei liemenes. „Suknelės ir kostiumai, pagaminti iš aukštos kokybės šukuotinės vilnos audinių, gražiau atrodo, geriau kvėpuoja ir yra šiltesni, lyginant su analogiškais iš sintetinių audinių. Tačiau didesniu formos stabilumu, ilgaamžiškumu ir mažesniu glamžumu pasižymi pusvilnonių kostiuminių ar sintetinių audinių gaminiai“, – pažymi V. Daukantienė.
Drėgname ore natūralūs audiniai negelbės
Nuo šalčio natūralūs audiniai apsaugoti gali puikiai, o štai nuo drėgmės gelbsti tik sintetiniai. „Visi natūralūs audiniai sugeria drėgmę, todėl tampa nemalonu. Drėgnam orui reikalingas apsauginis audinys ir jis, aišku, bus sintetinis“, – sako A. Abraitienė.
V. Daukantienė pasakoja, kad natūralių celiuliozinių pluoštų (pvz., medvilnės, linų, bambuko) bei regeneruotos celiuliozės pluoštų (pvz., viskozės, lajocelio, modalinio), taip pat ir baltyminio vilnos pluošto, drabužiai labai gerai sugeria garus ir skysčius (išskyrus vilną), tačiau juos išgarina labai lėtai. Todėl labai šiltoje aplinkoje drėgnose medžiagose, neapdorotose antibakterine apdaila, gali kauptis bakterijos. Be to, ilgą laiką ramiai būnant vėsioje aplinkoje galima pradėti šalti.
„Kalbant apie viršutinius drabužius, verta paminėti, kad visais atvejais sintetinių pluoštų drabužių priežiūra eksploatacijos procese yra paprastesnė, nes jie gali būti skalbiami. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad sintetiniams pluoštams sudėtinga varžytis su natūraliais pluoštais lyginant jų funkcines savybes, o natūraliems su sintetiniais – lyginant dėvimąsias savybes“, – pažymi V. Daukantienė.
A. Abraitienės teigimu, tai, ar žmogui labiau tiks sintetika, ar natūralus audinys, priklauso ir nuo žmogaus organizmo. Yra žmonių, kurių organizmas netoleruoja net ir itin modernios sintetikos.
