Senjorė Adelė drąsiai įsijungusi kompiuterį laukia lektorės nurodymų ir yra pasiruošusi vėl išmokti kažką naujo. Tikslas – susipažinti su skaičiavimo programomis. Atrodytų, pats paprasčiausias darbelis, tačiau taip nėra. Štai čia, pažengusiųjų trečio amžiaus universiteto mokinių grupė, kurie žengia kur kas toliau, nei kompiuterinio raštingumo pagrindai.
„Esu dirbusi darbe kompiuteriu ir norėjau prisiminti, plačiau sužinoti. Labai mėgstu kompiuterį. Ir kompiuterį, plančetę, telefoną“, – sako Adelė.
O štai senjoras Gytis neslepia, kiek džiaugsmo atrado įvaldžius kompiuterį. Namuose gali ne tik mokesčius susimokėti, bet ir pramogauti:
„Daug ką galima pasidaryti namuose, neišeinant iš namų. Tai ta prasme aš jaučiu, kad yra naudinga. Ir labai praplėčia akiračius. O informacijos, o muzikos kiek. Aš kai kultūra domiuosi, sportu. Tai galimybės plačios.“
Senjorai mokosi ir bendrauti interneto pagalba. Lektoriai moko netgi kaip naudotis socialiniais tinklais, ar kitomis bendravimo platformomis.
„Feisbuko neturiu ne. Aš viberiu naudojuosi“, – pasakoja Adelė.
Anot lektorės, iš pradžių čia atėję žmonės, nemoka įsijungti kompiuterio, sunkiai sekasi prisijaukinti ir išmanųjį telefoną.
„Tai pačioj pradžioje yra mokomi įgūdžiai, kaip įsijungti kompiuterį, susikurti elektroninį paštą, kas irgi labai aktualu. Taip pat mes pristatome ir socialinius tinklus, kad irgi savo paskyras susikurti“, – teigia lektorė Lina Mažukėlė.
Tačiau savo studentų pastangas lektorė giria. Ir pabrėžia, kad čia atėję žmonės tikrai labai motyvuoti ir amžius čia ne riba.
„Žmonės noriai renkasi. Ir čia jau yra besitęsianti grupė. Studentai, kurie turėjo pradedančiųjų programą dabar jie tęsia pažengusiųjų programą. Tai motyvacija tikrai pakankamai didelė“, – kalbėjo L. Mažukėlė.
Vyriausybės strateginės analizės centras pristatė analitinę apžvalgą „Senstanti Lietuvos visuomenė“, kurios išvados jos rengėjus nuliūdino. Skaitmeninius raštingumo įgūdžius, vyresnių žmonių tarpe, pasirodo, turi mažiau žmonių, nei galėtume tikėtis.
„Matome, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai teigia, kad neturi gebėjimų mokytis, nemato poreikio mokytis, sakosi esą jau per seni mokytis“, – sako skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Prasidėjus pasaulinei pandemijai. Ir daugeliui įmonių perėjus dirbti nuotoliniu būdu. Atsivėrė dar daugiau nematytų spragų. Likę namuose prie savo kompiuterių, vyresni žmonės esą sunkiai vieni susitvarkė su darbo užduotimis.
„Pandemija dar labiau išryškino technologinių įgūdžių poreikį. O patys vyresnio amžiaus gyventojai savo skaitmeninius įgūdžius vertina gana prastai. Maždaug kas antras, vyresnis nei 50metų gyventojas savo įgūdžius vertina gerai arba labai gerai. O gebėjimą mokytis – tas polinkis tuos įgūdžius tobulinti yra labai silpnas“, – pasakoja G. Jakštas.
Viso to rezultatas, deja, gali būti – ir darbo praradimas.
„Vyresnio amžiaus gyventojai susiduria su dar didesne rizika iškristi iš darbo rinkos ankščiau nei jie patys to norėtų“, – teigia G. Jakštas.
Tyrimo eigoje pastebėta, jog atsakymuose vyresnio amžiaus žmonės sakosi, neturintys motyvacijos mokytis, daugelis sako, kad per vėlu ir jau nesugebės. Dėl šių rodiklių mūsų šalis nusileidžia ir Europos sąjungos šalių kontekste.
