Jau dabar miškų gaisringumas pasiekęs priešpaskutinę – ketvirtąją gaisringumo klasę. O gamtininkai baiminasi kitų dalykų – dėl karštos ir sausos vasaros gali išnykti kai kurie varliagyviai.
Tačiau sinoptikai didesnių oro permainų bent jau iki kitos savaitės pradžios nežada.
Rodydamas trečius metus skaičiuojančią paprastąją arba kitaip dar pilkąją rupūžę gamtininkas Selemonas Paltanavičius neslepia, jai jai karštis kenkia. „Jai labai pavojinga tiesioginė saulė, saulės spinduliai“, – sako S. Paltanavičius. Jeigu karščiai ir sausra nesitrauks, tokių gyvių ims labai mažėti.
„Pas mus per tris sausas vasaras kai kurių varliagyvių turbūt 80 procentų sumažėjo populiacijos“, – teigia S. Paltanavičius.
Jeigu Lietuvoje bus dar penkios tokios karštos vasaros ir pavasariai, per kuriuos šie varliagyviai negali išneršti, tai kai kurių jų šalyje liks vos keli procentai nuo kažkada buvusių. Dėl karščių sunerimo ir miškininkai. Prieš kelias dienas gaisrininkams teko skubėti į Onuškio mišką. Ir kaip sako girininkas, veikiausiai miškas padegtas tyčia.
„Nu išduoda…kai ateini ir miškas dega dvejose, trijose vietose. Nedideliame plotelyje dega, tai jau iš karto aišku, kad tai tyčinis padegimas. Ne nuo cigaretės ir ne nuo stiklo. Būna ir po šešis, ir po septynis ir virš dešimt gaisrų per vasarą“, – tvirtina Onuškio girininkas Vytautas Okunevičius.
Miškininkai turi įtarimų, kas padega mišką, tačiau jau ne pirmus metus įrodyti to žmogaus kaltės nepavyksta. Laimė, kaip sako girininkas, kad padegamos pelkėtos vietos, tad ugnis nespėja išplisti. Tačiau pavojus išlieka.
„Dabar labai pavojinga, dabar miškai sausi, tai labai pavojinga“, – sako V. Okunevičius.
Pavojinga, anot Valstybinių miškų urėdijos, kone visose šalies miškuose.
„Paskutines dvi savaites dideli karščiai laikėsi. Lietaus nebuvo. Miškai tikrai džiūna, šiuo metu turime ketvirtos gaisrų rizikos miškų gaisringumą, tai didelio gaisringumo pavojus“, – komentuoja Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Jeigu Lietuvoje dar bent dvi savaites laikysis tropiniai karščiai, miškininkai kalba ir apie draudimus.
„Tada daug kur kils penkta klasė, ir pradėsim riboti lankymąsi miškuose“, – sako M. Ivanauskas.
Darbo netrūksta ir ugniagesiams. Per karščius ūkininkų laukuose tenka gesinti liepsnojančią techniką. Tiesa, šiemet gaisrų kone perpus mažiau nei pernai.
„Penkiolika buvo gaisrų būtent užsidegusi žemės ūkio technika. Didžiausia problema nesilaikymas eksploatavimo instrukcijų“, – teigia departamento atstovas Gediminas Šukšta.
O sinoptikai gerų naujienų artimiausiomis dienomis neturi. Net naktimis nelabai atšals.
„Vietomis Lietuvoje fiksuojamas toks reiškinys kaip tropinės naktys vadinamos, kai temperatūra nenukrenta žemiau dvidešimties laipsnių. Daugiausiai jos pasitaiko ir artimiausiomis naktimis pasitaikys pajūryje, apie Kuršių marias, Kuršių Nerijoje labai dažnas atvejis“, – kalba sinoptikas Paulius Starkus.
Karščiai turėtų atslūgti kitos savaitės pradžioje.
„Dabar, ką matome, tai dar karščiai tęsis paskutinį vasaros savaitgalį. O kitos savaitės pradžioje jau nuo antradienio bus gana staigus toks atvėsimas. Sulauksime vėsesnių ir su lietumis orų“, – teigia P. Starkus.
O termometrai rodys maždaug dvidešimt šilumos. Klimatologai sako, kad šis rugpjūtis buvo karštesnis už buvusius, mat kai kur temperatūra pakildavo iki trisdešimt keturių karščio.
„Rugpjūtis buvo gerokai šiltesnis, nei įprastai mūsų sąlygomis. Rytinėje Lietuvos dalyje – apie dviem laipsniais šilčiau, centrinėje dviem su puse, o vakarinėje 2-2,7, beveik 3 laipsniais šilčiau nei daugiametis temperatūros rodiklis“, – aiškina Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Kirkliauskaitė.
Ar galima bus vadinti visą mėnesį rekordiniu paaiškės tik pirmomis rugsėjo dienomis.
