Nors bendrai šiemet Lietuvoje NT sandorių sudaroma mažiau, dėl sumažėjusios paklausos pardavėjai būsto pajūryje kainų nežada nuleisti. Vidutiniškai už būstą Palangoje tenka pakloti 130 tūkst. eurų, o brangiausi būstai gali atsieiti ir 1 mln. eurų.
Pajūryje rinka banguoja
Bendrovės „Palangos NT“ brokeris Renaldas Treigis pasakojo, kad nekilnojamo turto (NT) rinka Lietuvos pajūryje irgi banguoja.
„Pavyzdžiui, sausio–kovo mėnesiais jautėme pakilimą. Dabar ramesnis laikotarpis, tačiau labai laukiame vasaros ir (Europos Centrinio Banko) palūkanų mažinimo. Tada tikimės, kad rinka bus aktyvesnė, juolab, kad atsiras naujų NT projektų“, – vylėsi NT brokeris.
Anot jo, didžiausias pakilimas NT rinkoje buvo karantino metu.
„Tikriausiai tokio aktyvumo NT rinkoje niekada nebebus. Dabar grįžome į realybę“, – pripažino pašnekovas.
Tuo metu kitos bendrovės „Kurorto nekilnojamasis turtas“ direktoriaus pavaduotoja Loreta tikino, kad gyventojai gana aktyviai domisi NT pajūryje.
„Kiekvieną savaitę parduodame būstų Palangoje. Dažniausiai žmonės perka naujos statybos būstus, populiariausia vieta – Kunigiškės arba Palangos Vaganupės mikrorajonas.
Gyventojai renkasi apie 40 kvadratinių metrų ploto būstus“, – komentavo specialistė.
Ji tikino, kad būstus pajūryje žmonės paprastai įsigyja poilsiui.
„Tačiau tam tikra grupė ieško ir didesnių būstų, su atskiru darbo kambariu, kad galėtų ir dirbti. Pastebime, kad nemažai žmonių perka būstą pajūryje, kad čia galėtų atvažiuoti ir dirbti nuotoliniu būdu“, – pastebėjo bendrovės atstovė.
Palangoje žada gyventi išėję į pensiją
Anot R. Treigio, prie Baltijos jūros žmonės perka NT poilsiui arba senatvei.
„Tikrai nemažai gyventojų, sulaukę 60 metų ar daugiau, perka butus Palangoje, kur žada išėję į pensiją persikelti gyventi.
O NT kainos priklauso nuo pirkėjų norų. Nedidelį vieno kambario butą galima nusipirkti ir už 40 tūkst. eurų, o yra objektų, kurių kainos viršija ir 1 mln. eurų, tačiau juos vis tiek kažkas nuperka“, – skaičiavo NT brokeris.
Pasak jo, NT kainos pajūryje nenukrito.
„Jos pakilo ir laikosi tame pačiame lygyje. Daugiau jos nebekyla, tačiau matant naujus projektus ir reikalavimus naujos statybos objektams, sunku tikėtis, kad kainos kris. Kainos laikosi gana aukštame lygyje, tačiau tai nemažina susidomėjimo būstu pajūryje, klientų turime.
Tačiau nuolaidų galima gauti, jos nėra didelės, bet kai kurie pardavėjai į kainas žiūri lanksčiai“, – tikino NT brokeris.
Jis pažymėjo, kad dauguma jo klientų būstą Palangoje perka iš santaupų, retas ima paskolą.
„Todėl jiems tos nuolaidos galbūt mažiau reikalingos, be to, tokiems pirkėjams mažiau reikšmės turi ir pakilusios palūkanos“, – sakė R. Treigis.
Dalis gyventojų būstus Palangoje parduoda
Bendrovės „Kurorto nekilnojamasis turtas“ atstovė skaičiavo, kad pusę pirkėjų perka būstus su paskola, o kita pusė iš santaupų.
„Dažniausiai tai būna gyventojų jau antras būstas. Būstų kainos pajūryje siekia 130–180 tūkst. eurų“, – skaičiavo pašnekovė.
Ji tikino, kad klientai ne tik ieško pirkti būsto pajūryje, bet nori parduoti jau turimą.
„Tai lemia įvairios priežastys. Vieni gyventojai parduoda, kad užsidirbtų. Jie dažnai būna nusipirkę pigesnį būstą iš brėžinio. Dabar jį įrengę nori parduoti brangiau ir investuoti į kitą NT.
Taip pat žmonės nori parduoti senos statybos būstą ir perka naujos statybos“, – priežastis vardijo NT bendrovės atstovė.
Ragina nepasiduoti bauginimui
R. Treigis tikino, kad nusprendę įsigyti būstą Lietuvoje, žmonės karo nebijo.
„Baimę jautėme vos karui prasidėjus, dabar jos neliko, žmonės aktyviau ieško būstų Lietuvos pajūryje ir juos ten perka“, – sakė jis.
Karo baimei ragina nepasiduoti ir NT bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
„Turime suprasti, kad grėsmės ir neišvengiamo pavojaus kurstymas yra hibridinio karo, kurio sąlygomis gyvename jau ne vieną dešimtį metų, dalis, psichologinės operacijos, kurių poveikį stabdyti reikia edukuojant, aiškinant ir raminant, o ne stiprinant tą pavojaus nuotaiką.
Juolab, kad realios žmonių nuotaikos, įvairiais tyrimais ir duomenimis remiantis, nerodo nei baimės, nei pasimetimo“, – komentavo jis.
Anot NT specialisto, Lietuva „The Institute for Economics & Peace“ kasmet sudaromame taikos indekse su 73,58 balo užima aukščiausią vietą tarp kaimyninių šalių.
„Latvija jame surinko 68,87 balo, Estija – 70,28, o Lenkija – 61,32. Pasaulio bankas mūsų šalies politinį stabilumą 2022 m. vertina kaip aukštą – 79,6 balo iš 100. Tai rodo stiprius institucinius gebėjimus, teisinį veiksmingumą ir žemą korupcijos lygį.
Užsitikrinome ilgalaikę energetinę nepriklausomybę ir ekologinę transformaciją. Esame gerai pasirengę užkirsti kelią kibernetinėms grėsmėms. „The International Telecommunication Union“ skelbiamame pasauliniame kibernetinio saugumo indekse Lietuva užima 4 vietą Europoje“, – vardijo Š. Tarutis.
Anot jo, kad Lietuva yra NATO, ES, EBPO, PPO ir Šengeno susitarimo narė, net minėti nebeverta.
Tai rodo Lietuvos įsipareigojimą siekti regioninio stabilumo ir bendradarbiavimo. Gauname daug informacijos įvairiais kanalais ir ją svarbu atsirinkti. Nei kiek neabejoju, kad ir šiuo metu Lietuvos saugumo situacija tiesioginių karinių veiksmų aspektu yra kaip niekad stabili“, – komentavo jis.
NT rinka sąstingyje
Tačiau pirmieji keturi šių metų mėnesiai pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių atsilieka nuo praėjusių metų – reikšmingesnių pokyčių neįnešė ir balandžio mėnuo, tikino įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.
„Balandžio mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių skaičių buvo labai panašus į kovą. Paprastai artėjant vasarai NT rinka kiek pagyvėja, tačiau šiemet matome, kad vytis ankstesnių metų rezultatus šiemet sekasi sunkiai. Reikšmingesnių teigiamų pokyčių nematyti nei butų, nei namų, nei žemės sklypų pardavimuose“, – komentavo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 30,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 13,1 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-balandį, kai buvo įregistruota 35,6 tūkst. NT objektų pardavimų.
Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 8,7 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 12,4 proc. mažiau nei praėjusių metų balandį (9,9 tūkst. NT objektų) ir 1,4 proc. mažiau nei šių metų kovą (8,8 tūkst. NT objektų).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota8,7 tūkst. butų pardavimų – 14,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-balandį, kai buvo įregistruota 10,2 tūkst. butų sandorių. Vien tik per balandžio mėnesį šeimininkus pakeitė 2,3 tūkst. butų – 17 proc. mažiau nei pernai balandį (2,8 tūkst. butų) ir 8,3 proc. mažiau nei šių metų kovą (2,6 tūkst. butų).
Vilniuje šiemet įregistruota 2,8 tūkst. butų pardavimų, arba 20,1 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-balandį, Kaune – 1,3 tūkst. (13,3 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 740 (15,4 proc. mažiau).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 2,9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 10 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-balandį, kai buvo įregistruota 3,2 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per balandžio mėnesį pasikeitė 840 namų šeimininkai – 2,1 proc. mažiau nei pernai balandį (860 namų), bet 6,3 proc. daugiau nei šių metų kovą (790 namų).
