Trečiadienį popiet prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su parlamentinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.
V. Rupšio teigimu, šio susitikimo metu svarbu sutarti, kas yra valstybės gynyba: ar tai tik ginkluotojo gynyba, ar bendrai – visų institucijų, visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui: „Numatyti ir sutarti strategiją, ir padaryti planus, ir pasiruošti tam blogiausiam scenarijų. Man atrodo, kad pasiruošti tam blogiausiam scenarijui mes turime laiko“.
V. Rupšio teigimu, taip pat reikia peržvelgti, kokio rezervo karių Lietuvai reikia ir kiek jų trūksta. Anot jo, tai turi būti „sinchronizuota su ginkluotės technika, su infrastruktūros vystymu“.
„Aiškiai matyti, kokias mes turime turėti reguliariąsias pajėgas, kokias turime turėti savanorių pajėgas, kokią karo meto ginkluotojų pajėgų struktūra turi būti. [Taip pat], kiek to parengtojo rezervo turi būti, kad būtų užpildyta karo meto struktūra. <…> Mūsų planas yra veikiantis ir jis tikrai įgyvendinamas“, – nurodė Lietuvos kariuomenės vadas.
Jis taip pat pridūrė, kad sąjungininkų karių pajėgos Lietuvoje „jau yra padidėjusios, o tolimesnėje perspektyvoje gali didėti 2-3 kartus“.
„Bet ne skaičiuose esmė. Esmė yra pajėgume. <…> Kaip pavyzdys, jeigu yra dislokuojamas mūsų sąjungininkų karinis vienetas į Lietuvą, tai nereiškia, kad jis visą laiką yra dislokuojamas tokioje parengtyje, kad jis galėtų kovoti. Iki konflikto Ukrainoje būdavo, kad tas vienetas atvykdavo čia treniruotis.
Tam, kad galėtų kovoti, jis turi turėti kitus įgalinamus elementus ar pajėgumus, kurie įgalina jį kovoti. Tiek Italijos tankų batalionas, tiek IFP – jie turi visas priemones, jeigu reikėtų ne tik atgrasyti, bet ir ginti“, – kalbėjo jis.
Sąjungininkų treniravimosi vietų stygius, pasak V. Rupšio, yra akivaizdus, todėl „pereinama į krašto apsaugos rengimo balansą, jo įrengimą ir jo funkcionavimą“: „Manau, kad sparčiai pagreitės tas procesas. Buvo numatyta, kad krašto apsaugos sistema pereis į krašto apsaugos balansą 2026-2027 m.. Dabar aš manau, kad mes pradėsime ten treniruotis“.
