Sekmadienį Vilniuje, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, bus pagerbti Lietuvos partizanai ir laisvės gynėjai.
Minėjimo renginiai prasidės šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus ir laisvės gynėjus visame pasaulyje Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje.
Vidudienį Simono Daukanto aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakeitimo ceremonija, karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas.
Savo programą parodys Garbės sargybos kuopos kariai, gros Lietuvos kariuomenės orkestras.
Po valandos aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos vyks iškilminga Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija. Tradicinėje rikiuotėje dalyvaus kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų būrys, kariuomenės orkestras, dainuos Karo akademijos choras.
Ceremonijoje dalyvaus ir Latvijos bei Estijos laisvės kovotojų pasiuntiniai.
Ceremonijos metu nuaidės atminimo salvės, bus padėtos gėlės prie partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo, kurios simbolizuos pagerbimą visų partizanų, visų Laisvės kovotojų, kurių kapais tapo gulagai, Sibiro platybės, Lietuvos miškai, laukai, palaukės ir nežinomos vietos.
Partizanų pagerbimo minėjimo išvakarėse šeštadienį Vilniaus Vingio parke rengiama Kariuomenės ir visuomenės šventė, apimsianti 600 kariuomenės metų - nuo šiandienos iki Žalgirio mūšio.
Bus galima stebėti Žalgirio mūšio inscenizaciją, pasirodys ir šiuolaikinė kariuomenė. Visuomenei prisistatys visos kariuomenės rūšys - sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgos. Šventėje veiks "karinis palapinių miestelis", kuriame bus galima pabendrauti su kariais, išbandyti karinę techniką ir ginkluotę, bus įrengta ir improvizuota Afganistano tarptautinių operacijų stovykla. Vingio parke planuojama ir daugybė kitų karinių ir sportinių atrakcionų bei "Karo lauko restoranas".
Trečiąjį gegužės sekmadienį visuomenės ir kariuomenės suartėjimo diena būdavo švenčiama ir tarpukario Lietuvoje. Pirmą kartą Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo šventė surengta 1935 metais. Šventė buvo organizuojama iki 1938 metų, vėliau ją pakeitė Ginklų fondo akcija - lėšų rinkimas kariuomenei paremti. Tarpukariu pagrindinės šventės iškilmės vyko laikinojoje sostinėje Kaune.
Nepriklausomoje Lietuvoje šventė atgaivinta 1993 metais. Vėliau šventė buvo pervadinta į Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.
