Dar vieną nemenką sumą valstybė patikėjo į privačias rankas. Už ką toks pasitikėjimas iki šiol nieko bendra su aviacija neturėjusia UAB „Ekobana“ ir jų atstovaujama paslaptinga užsienio įmone „Ukraviatechnika“ – iki šiol neaišku.
Pagal neviešinamas sutarties sąlygas šios dvi įmonės už 6 mln. litų remontuos 1982 metais pagamintą vokiečių atiduotą lėktuvą. Anot specialistų, 6 mln. litų – tik lašas jūroje, palyginti su tuo, kur kasmet dingsta jokios strategijos neturinčios kariuomenės biudžetas.
„Ekonomika.lt“ į brangius Krašto apsaugos ministerijos pirkinius ir jų reikalingumą pažvelgė iš arčiau.
Seno žigulio neremontuotumėt
„Ar į 1982 metų žigulį investuotumėte 20 tūkst. litų? Manau, kad ne, – sakė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, atsargos majoras Arūnas Stašaitis. – Pirktumėte naują. Lėktuvas L-410 skirtas desantui skraidinti. Kokios jo galimybės? Gal po 3 metų jį vėl teks remontuoti. Daug ten jam funkcijų priskirta. Bet kokią ekonominę zoną jis apskris, kai mus saugo NATO naikintuvai? Skraidinti desantą galima ir su kukurūzininkais. Šiaip kariai turi mokytis su tuo lėktuvu, su kuriuo ir realioje situacijoje naudosis. O jie karo atveju rinktųsi „Spartaną“. Realiomis kovos sąlygomis lėktuvas L-410 – tik metalo laužo krūva. L-410 neatitinka jokių standartų – nei tanko, nei šarvuočio negali gabenti. Toli skristi jam neužtenka resursų.“
Strategijos nėra
Anot A. Stašaičio, šiuo metu perkama karo įranga rodo, kad nėra kariuomenės strategijos. „Galėtų pirkti priešlėktuvinio, vidutinio nuotolio priešlėktuvinę raketą kad ir Ignalinai apginti, – sakė A. Stašaitis. – Reikia modernizuoti prieštankinę ginkluotę, įsigyti priešlaikinę bateriją, o ne kokį laivelį, kurį per 15 minučių galima paskandinti. Kam mums leisti pinigus lėktuvams, jei ore nekariausime? Reikia stiprinti antžeminę bazę. Mūsų oro erdvę saugo NATO. Esu atsargos majoras, jei kiltų karas, net nežinau, kur man reikėtų eiti, kur ginklą pasiimti. Gediminas Kirkilas, Linas Linkevičius, Juozas Olekas, Valdas Tutkus taip transformavo Lietuvos kariuomenę, kad jos neliko. Lietuvos kariuomenės būklė šiuo metu bloga. Rusai, kinai 10 kartų didina pajėgumą, o pas mus sugeba pinigus išmesti ir dar džiaugtis. Prisiperka visokio šlamšto, kaip, pavyzdžiui, vandens gėlinimo įrangą. Ją naudoja dykumose, o kam ji reikalinga Lietuvai?“
Kur dingo „Spartanai“?
A. Stašaitis daro prielaidą, kad kita brangi investicija – bene 300 mln. litų kainavę lėktuvai C-27J „Spartan“ – gali šiuo metu apskritai būti nenaudojami.
„Sukišo beveik pusę milijardo ir net jokios antžeminės bazės nesukūrė, – stebėjosi A. Stašaitis. – Juk turi būti specialūs angarai, parengti specialistai. Šiuos lėktuvus išlaikyti – brangus malonumas. Kasmet vienam reikia apie 10 mln., tad iš viso 30 mln. litų. O dabar žinote, kaip juos prižiūri? Taip pat kaip „Hummer“ Afganistane, kai keičia tepalus siaučiant smėlio audroms, „Spartanai“ turėjo būti skirti kariams į misijas skraidinti, o dabar mes samdome kitus, laukiame kokioje nors pasaulio vietoje, kol atvyks amerikiečiai ir nuskraidins į reikiamą vietą. Nemanau, kad jie ir medicininei evakuacijai pritaikyti – žmogus ten neišgyventų. O iš tų kelių funkcijų jie tikriausiai tik vieną gali atlikti, bet kai nėra antžeminės sistemos, manau, jie guli kaip atsarginiai.“
„Patriotiškumas baigėsi“
„Prisimenu, kaip pačioje pradžioje L. Linkevičius prie laužo moksleiviams pasakodavo apie plaukiančius į Suomiją Lietuvos kareivių laivus, – sakė A. Stašaitis. – Tačiau tuo metu kareiviai nuplyšę vaikščiojo, normalių batų neturėjo. Tik atėjus Č. Stankevičiui kelerius metus kariuomenė išgyveno pakilimą.“
Anot atsargos majoro, 2000 metais Lietuvos kariuomenė buvo tokio lygio, kad būtų reikėję tik kelerių metų ir mūsų šalis būtų pasiekusi Skandinavijos šalių lygį.
„O dabar batalionai pliki, tik karininkai ir puskarininkiai, beveik neliko eilinių, – sakė A. Stašaitis. – Galų gale krizės sąlygomis galėtų batalioną kareivių pasamdyti, kiek darbo vietų būtų sukurta. Pinigai liktų Lietuvoje. Patriotiškumas baigėsi, dabar liko tik patikrintas būdas – finansiškai skatinti. Šiurkščiai tariant, 50 proc. lėšų turėtų būti skiriama personalui išlaikyti, 25 proc. – naujai ginkluotei įsigyti ir kiti 25 proc. – remontui ir aprūpinimui.“
Praktika – ydinga
Buvęs Karinių oro pajėgų (KOP) vadas Jonas Marcinkus taip pat sakė, kad remontuoti seno daikto už tokią sumą nesiimtų nė vienas verslininkas. „Ar tikslinga už 6 mln. taisyti seną lėktuvą, kai remonto kaina dešimtis kartų viršija to paties lėktuvo kainą rinkoje? Jei ir toliau bus vykdoma tokia ydinga ir neskaidri lėšų panaudojimo praktika, didžioji dalis finansavimo nepasieks kariuomenės, o nusės kyšiais ir atkatais“, – svarstė J. Marcinkus.
Lakūnai skundėsi
„Į situaciją dėmesį atkreipiau dar tada, kai man būnant KOP vadovu, iš Šiaulių atvykę lakūnai sakė raštiškai atsisakysiantys skraidyti, – prisiminė J. Marcinkus. – Pasirodo, lėktuve „An-26“ po remonto, kuris kainavo apie 1 mln. litų, buvo pastebėti tokie patys gedimai, kaip iki remonto. Vėliau Šiaulių aviacijos bazės technikai nustatė, kad elektroniniai lėktuvo blokai buvo ne pakeisti, o tiesiog perdažyti.“
Laimėjo savi?
J. Marcinkus teigė kritiškai vertinantis ankstesnius konkursus. „Nežinau nė vieno pirkimo, kuris vyko skaidriai, – tvirtino J. Marcinkus. – Dažniausiai laimėdavo rusiško kapitalo Jurijaus Borisovo „Aviabaltika“ ir Josefo Legenzovo „Heliosita“. „Strefa“ taip pat buvo viena tų įmonių, kurios laimėdavo prie socdemų. Socdemai generolu V. Tutkumi labai pasitikėjo. Šios partijos žmonės buvo visur, net VSD. Nepasakysiu nieko naujo, kad veikė valstybininkų klanas. V. Tutkus galėjo užsakyti ką tik nori. Dalyvaudavo patyrusios Čekijos, Izraelio įmonės, bet niekada nelaimėdavo, nes reikalavimai būdavo sudaryti tik konkrečiai įmonei. Manau, kad ir su „Ekobana“ gali būti panašiai, nes nerandu duomenų, kad ši įmonė susijusi su aviacija.“
J. Marcinkus prisiminė 2004 metais skelbtą konkursą to paties modelio L-410 vieno iš dviejų turimų lėktuvų remontui. „Laimėjo „Strefa“, nors siūlė didžiausią kainą, – pasakojo pašnekovas. – V. Tutkus „Strefa“ kišdavo į visus aviacijos konkursus, nors įmonė nieko bendra neturėjo su aviacija. Kai pradėjau priešintis, sakyti, kad „Strefa“ neatitinka konkurso reikalavimų, mane apkaltino. Ir pats V. Tutkus artimai bendravo su VSD – Dariumi Jurgelevičiumi, Dainiumi Dabašinsku. Jis ieškojo būdų, kaip susidoroti. Parengė slaptą pažymą apie mano veiklą, kurios net teisininkai negalėjo gauti.“
Galėjo pigiau
Buvęs KOP vadas teigia, kad jau tada L-410 buvo galima suremontuoti trečdaliu arba net perpus pigiau. „Jei patys būtų įsigiję detales ir tik kitai įmonei skyrę sumontuoti, būtų buvę bene perpus pigiau nei 4,14 mln. litų, – tvirtino J. Marcinkus. – Kainos aviacijos srityje nėra išaugusios. Jos vis dar išlieka mažesnės nei buvo prieš kelerius metus. Aviacija, kaip ir kitos sritys, buvo paveikta pasaulinės ekonominės krizės, o čia ji net dar anksčiau pasireiškė, nes aviacijos verslo atstovai daugiausia koncentruoti galingos ekonomikos šalyse. Tie, kurie sako, kad kainos kilo, visiškai neišmano makroekonomikos ir aviacijos verslo.“
Subrangovų nebus
Paklausta, kodėl remonto kaina didesnė nei to paties modelio lėktuvo prieš kelerius metus, lėktuvo remonto paslaugų Viešojo pirkimo komisijos pirmininkė Ramunė Bernotienė padėtį motyvavo kainų augimu. „Juk visos kainos kyla“, – sakė ji apie dviem milijonais paaugusias išlaidas.
Taip pat lakoniškai ir mandagiai buvo apibūdintos kitos sutarties detalės. „Jungtinė sutartis viešuosiuose pirkimuose yra normali praktika, – sakė R. Bernotienė. – Veiksmas vyks Ukrainoje. UAB „Ekobana“ atsakomybe dalysis su „Ukraviatechnika“. Nors kaip ir kokiu principu – neaišku.
Iš kitų Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų, atsakingų už informacijos platinimą, vis dėlto teko girdėti „Ukraviatechnika“ vadinant subrangovais.
Tada pagal „Skelbimą apie sutarties sudarymą“ ir jame nurodytą informaciją kyla įtarimų, kaip šios dvi įmonės dalysis darbais, nes ties skirsniu, kuriame prašoma nurodyti subrangovui pervedamą sumos dalį, buvo tuščia. Pažymėta tik grafa, kad subrangovų būsimame remonte nebus.
Atsakė raštu
Gautame KAM spaudos atstovų raštiškame atsakyme kaina grindžiama tuo, kad „remonto metu lėktuvas bus iš pagrindų išardytas ir po varžtelį vėl surinktas.“ Lėktuvas bus remontuojamas ir modernizuojamas atsižvelgiant į pasaulio įvykius, ES rekomendacijas ir poreikius, gerinamas aparato saugumas. Sutaisyto lėktuvo resursas bus 10 metų, remonto darbams suteikiama 24 mėn. garantija.
Paskutinį kartą 1992 metais remontuotas lėktuvas nuo 2002-ųjų buvo nenaudojamas. KAM spaudos tarnyba lėktuvo reikalingumą motyvavo tuo, kad jis „ekonomiškas ir padeda pasiruošti skrydžiams lėktuvu C-27J „Spartan".
„Kainos yra tokios, kokias nustato rinka, nes tiekėjas parenkamas konkurso būdu, kaip tai nustato Pirkimų įstatymas, – rašoma laiške. – Krašto apsaugos ministerija planuoja jai skirtas biudžetines lėšas pagal gynybinių pajėgumų raidos prioritetus ir eksploatacinę būtinybę, kad kariuomenė galėtų tinkamai vykdyti jai numatytas užduotis. Palyginti su pasaulinėmis atitinkamo lygio technikos kainomis pasaulyje, Lietuvos išlaidos lėktuvo remontui yra mažos.“
„Ekobana“ tylėjo
Ministerija taip pat nei apie įmonę „Ekobana“, nei apie „Ukraviatechnika“ patirtį aviacijos srityje negalėjo pasakyti.
„Ekobana“ oficialiame tinklalapyje prie atliktų darbų nepavyko rasti nieko, kas būtų susiję su karinių lėktuvų remontu ar su aviacija. Duomenų internete apie „Ukraviatechnika“, be spaudos pranešimų apie laimėtą KAM skelbtą konkursą, rasti nepavyko.
„Ekobana“ finansų direktorė Lilija Kaštaljanovienė atsisakė komentuoti „klientą“, kol tam nebus gautas leidimas.
Atsakyti negalėjo
Sunkiai rinkdamas žodžius KAM Įsigijimų departamento direktoriaus pavaduotojas Darius Puidokas negalėjo atsakyti į klausimą, kokios patirties konkursą laimėjusi „Ekobana“ turi aviacijos srityje ir kaip ji su „Ukraviatechnika“ dalysis atsakomybe. D. Puidokas skaitė Viešųjų pirkimų įstatymo punktus ir aiškino, kas yra jungtinės veiklos sutartis. „Ši įmonė atitiko visus kvalifikacinius reikalavimus ir todėl laimėjo konkursą. Ji atsakomybe dalijasi su „Ukraviatechnika“, – užsieniečių įmonės pavadinimą vos ištarė specialistas.
Ministras neprisiminė
Paprašytas pakomentuoti situaciją dvejus metus Krašto apsaugos ministerijai vadovavęs Juozas Olekas teigė sunkiai prisimenąs trejų metų senumo įvykius. „Visko negaliu prisiminti. Jau treji metai praėję. Lyg planavome sraigtasparnius atnaujinti. Šiek tiek abejoju dėl šio sprendimo už 6 mln. remontuoti lėktuvą“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras.
J. Olekas pamiršo ir kito brangaus pirkinio numatytą paskirtį. „Nežinau, nebuvo tokių minčių, kad lėktuvas „Spartan“ turėjo tapti prezidentinis. Žinoma, kai prezidentas lanko karius, gali juo pasinaudoti“, – akivaizdžiai nuo krašto apsaugos reikalų nutolęs atrodė J. Olekas.
FAKTAI
1992 metais du transportinius lėktuvus L-410 Lietuvos kariuomenei dovanojo Vokietija.
Šie orlaiviai pagaminti 1982 m. Vienas iš lėktuvų L-410 remontuotas 2006 metais.
Iš viso Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazei priklauso 15 orlaivių.
Šiuo metu jau gaminama keleivinė lėktuvo versija L 410 UVP-E20, kurio bazinio modelio kaina yra 5,5 mln. eurų be PVM.
Krašto apsaugos ministerijai 2011 metais skirta 871 mln. litų.
2011 metų KAM biudžete įsigijimams iš viso numatyta 90,8 mln. Litų, arba 10,4 proc. ministerijos biudžeto.
