Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrejus Daščica šeštadienį informavo Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Pasak Lietuvos ministro, pirmadienį dėl situacijos Kryme bus šaukiamas NATO Tarybos posėdis, taip pat greičiausiai jau pirmadienį Briuselyje vyks neeilinis ES Užsienio reikalų tarybos posėdis. Lietuva savo ruožtu ragina Rusiją pradėti kalbėtis su Ukrainos valdžia.
"Su Ukrainos ministru palaikom nuolatinį ryšį. Jis informavo, kad Rusija toliau neina į kontaktą, neatsiliepia į jų raginimus konsultuotis pagal dvišalę sutartį tarp Rusijos ir Ukrainos. Nes kuomet yra krizė kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis neatidėliotinų konsultacijų. Ministras taip pat informavo, kad Rusija atsisakė dalyvauti trišalėse konsultacijose, kuomet buvo priimtas 1994 metais Budapešto memorandumas ir Jungtinė Karalystė, JAV ir Rusija prisiėmė garanto vaidmenį, garantuojant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Tai šiame kontekste ukrainiečiai norėjo konsultuotis, bet, pasak ministro A.Daščicos, Rusija atsisakė tą daryti", - BNS šeštadienį sakė L.Linkevičius.
Anot jo, Ukrainos diplomatijos vadovas taip pat patvirtino, jog karinė pajėgos, technika, dislokuota ir judanti visoje Krymo teritorijoje priklauso Rusijos ginkluotoms pajėgoms, nors Maskva oficialiai tai neigė.
"Ministras patvirtino, kad karinės struktūros, šarvuočiai, kurie važinėja po Krymą, kalbama ne tik pie Sevastopolyje esančią jūrų pajėgų bazę, bet ir apskritai visą Krymo teritoriją, priklauso Rusijos ginkluotoms pajėgoms ir paneigė oficialius Rusijos pranešimus, kad ten yra struktūros nežinia kokios. Aišku, kad jos priklauso Rusijos ginkluotom pajėgoms", - teigė L.Linkevičius.
Anot jo, A.Daščisa taip pat patvirtino, jog vienintelė išeitis šioje situacijoje - tarptautinė stebėtojų misija, kuroje dalyvautų ESBO, Europos Taryba, kitos tarptautinės organizacijos, galinčios padėti susikalbėti bei įnešti stabilumo ir konstruktyvumo.
Ukrainos ministras taip pat dėkojo Lietuvai, paskutinę pirmininkavimo dieną inicijavusiai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį dėl padėties Ukainoje. L.Linkevičius teigia savo ruožtu dėkojantis JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui) už jo asmeninį aktyvumą sprendžiant krizę.
"Ukrainiečiai tikrai nesiekia ir nenori konfrontacijos, tą jau žinojome iš vakar, jie tikrai apsisprendę nepasiduoti provokacijoms, bet kadangi šitiek yra ginkluotų struktūrų ir daug to jėgos demonstravimo, tai provokacijoms dirva labai palanki, o iš patirties žinome, kaip tai puikiai yra išnaudojama. Todėl dar kartą pasakiau, kad mes labai palaikome jų Vyriausybę, jų pastangas konstruktyviai ieškoti dialogo ir dar kartą raginsime, kad Rusija tiesiogiai kalbėtųsi su Ukraina - tai būtina sąlyga", - šeštadienį kalbėjo L.Linkevičius.
Anot ministro, Lietuva ragina šalis vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, siekti tiesioginių kontaktų.
"Raginame, kad Rusija kalbėtų Rusija su Ukrainos Vyriausybe, nes tie veiksmai, kurie vysta, jei, vienų teigimu, tai yra atvira karinė provokacija, okupacija, kitų teigimu, tai nieko bendro su tuo neturintys veiksmai, šalys turi kalbėtis tiesiogiai ir išsiaiškinti situaciją. Raginame, kad tai vyktų ne jėgos būdu, o derybomis, ir taip pat raginame, kad tarptautinė bendruomenė dalyvautų, kaip stebėtojai, dalyviai, kurie padėtų susitarti šioje nelengvoje situacijoje", - teigė L.LInkevičius.
(papildyta 15.52) Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Petro Porošenka pasiūlė Krymo parlamentui surengti derybas prie apskritojo stalo, kur būtų tariamasi, kaip užbaigti autonominį regioną krečiančią krizę.
„Man vakar pavyko susitikti su Krymo parlamento vadovybe, su deputatais, su Krymo totorių Medžliso vadovu. Pavyko užmegzti dialogą. Būtent Ukraina ir jos vyriausybė turi užtikrinti Krymo gyventojų saugumą“, – jis sakė per naujienų agentūros „Interfax“ šeštadienį surengtą spaudos konferenciją Kijeve.
Pasak P.Porošenkos, tose derybose taip pat būtų galima aptarti Krymo planuojamą surengti referendumą dėl regiono autonominio statuso, Krymo delegatų dalyvavimą konstitucinėje asamblėjoje ir regiono biudžeto formavime, taip pat Sevastopolio miesto, kuriame veikia Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, statusą.
„Visa tai turi būti temos deryboms prie apskritojo stalo, siekiant deeskaluoti konfliktą“, – pabrėžė jis.
P.Porošenka pridūrė, kad kol kas negavo Krymo parlamento sutikimo dalyvauti tokiose derybose.
Įstatymų leidėjas pažymėjo, jog padėtis Kryme lieka labai įtempta.
Pasak P.Porošenkos, padėtis turi būti sprendžiama taikiai, o tarptautinė bendruomenė turi pakankamai svertų, kad šis konfliktas būtų taikiai sureguliuotas – tik jas būtina veiksmingai naudoti.
(papildyta 15.01) Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šeštadienį pareiškė neatmetanti galimybės, kad Maskva pasiųs riboto dydžio karinį kontingentą į Ukrainos autonominį Krymo regioną, siekdama užtikrinti Rusijos Juodosios jūros laivyno ir tame regione esančių Rusijos piliečių saugumą.
„Esant tokiai padėčiai ir atsižvelgiant į Krymo vyriausybės prašymą, galima netgi įvesti ribotą kontingentą, kad būtų užtikrintas Juodosios jūros laivyno ir Krymo teritorijoje gyvenančių Rusijos piliečių saugumas“, – sakė ji.
V.Mavijenko pridūrė, kad „sprendimą, žinoma, turi priimti mūsų šalies prezidentas (Vladimiras Putinas), vyriausiasis pajėgų vadas“.
„Tačiau šiandien, atsižvelgiant į padėtį, neatmestinas netgi toks variantas. Privalome apsaugoti žmonės“, – sakė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų vadovė.
Pagal Rusijos įstatymus, norėdamas pasiųsti į užsienį ginkluotąsias pajėgas, prezidentas turi kreiptis į Rusijos Federacijos Tarybą, kuri savo posėdyje turėtų priimti atitinkamą sprendimą.
(papildyta 14.51) Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) šeštadienį perspėjo, kad kelių pastarųjų valandų įvykiai Ukrainoje yra pavojingi, ir paragino Rusiją paaiškinti savo ketinimus, kai Maskva dislokavo savo karius Krymo regione.
„Padėtis, ypač Kryme, aiškiai paaštrėjo. Kad ir kas lieja daugiau alyvos į ugnį – žodžiais arba veiksmais – jie sąmoningai siekia tolesnio padėties eskalavimo, – pabrėžė jis. – Viskas, ką Rusija daro Kryme, turi atitikti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą, taip pat sutartis dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno.“
„Raginame Rusijos vyriausybę (laikytis) savo viešų pareiškimų dėl tos (padėties). Tai taip pat reiškia, kad Rusija turėtų nedelsiant užtikrinti visišką skaidrumą dėl savo pajėgų judėjimo Kryme, taip pat dėl (tų veiksmų) tikslų ir ketinimų“, – pridūrė F.W. Steinmeieris.
(papildyta 14.12) Rusijos Valstybės Dūma kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną, ragindama imtis priemonių, kad būtų stabilizuota padėtis Kryme, šeštadienį pareiškė parlamento pirmininkas Sergejus Naryškinas.
„Valstybės Dūmos taryba priėmė kreipimąsi į Rusijos prezidentą, kuriame deputatai ragina prezidentą imtis priemonių, kad būtų stabilizuota padėtis Kryme, ir panaudoti visas turimas priemones, kad Krymo gyventojai būtų apsaugoti nuo savivalės ir smurto“, – S.Naryškinas sakė žurnalistams.
Pasak jo, Valstybės Dūmos taryba taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame „reiškiamas didis susirūpinimas dėl to, kaip vystosi visuomeninė ir politinė padėtis Ukrainoje, nerimas dėl politinės krizės Ukrainoje eskalavimo“.
„Šiandien su nerimu vertiname informaciją apie ginkluotų grupuočių mėginimus patekti į įvairius objektus, tai ir apie mėginimą užimti Krymo VRM pastatą. Aišku, kad tai daroma, siekiant destabilizuoti vietos valdžios organų darbą ir visą visuomeninę politinę padėtį Kryme“, – pažymėjo Dūmos pirmininkas.
S.Naryškinas sakė, kad priėmė sprendimą įkurti darbo grupę iš Dūmos deputatų, nepriklausomų ekspertų ir Piliečių Rūmų narių; jai bus patikėta „Ukrainoje vykdomų įstatymų leidybos procedūrų ir priimamų sprendimų stebėsena“.
„Nurodžiau kreiptis per Europos Tarybą į Venecijos komisiją dėl (Ukrainos) Aukščiausiosios Rados priimamų sprendimų teisėtumo. Be to, įpareigojau kreiptis į į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) Parlamentinę asamblėją dėl Ukrainoje vykdomų įstatymų leidybos procedūrų ir priimamų sprendimų teisėtumo ir legitimumo“, – pridūrė S.Naryškinas.
(papildyta 14.06) Krymo valdžia ir Rusijos Juodosios jūros laivynas, turintis didelę bazę tame autonominiame Ukrainos regione, susitarė dėl bendros Rusijos karinių objektų apsaugos, šeštadienį pranešė kariškiai.
Tuo tarpu Krymo premjeras Serhijus Aksionovas anksčiau šeštadienį pareiškė, kad padėtis pusiasalyje kontroliuojama.
„Esu darbo vietoje, (o mano) užduotis – pranešti gyventojams, kad padėtis visiškai valdoma. Valdžia dirba, Krymo Aukščiausioji taryba ir jos pirmininkas Volodymyras Konstantynovas – savo vietoje. Aš, Krymo Ministrų Tarybos pirmininkas, vykdau savo pareigas“, – S.Aksionovas sakė per Krymo ministrų posėdį, kurį transliavo vietos televizija.
(papildyta 13.55) Kryme ginkluoti žmonės mėgina užimti Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį.
„Apie 13 val. kolona ginkluotų žmonių su specialiųjų pajėgų ženklais 10 automobilių, apie 300 žmonių, pamėgino jėga užimti Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnas Serhijus Astachovas.
Pasak jo, per derybas ginkluotos grupės vadas sakė vykdąs Rusijos gynybos ministerijos įsakymą užimti pasienio karinę dalį.
Ukrainos gynybos ministras Ihoris Teniuchas šeštadienį pareiškė, kad Rusija „neseniai“ į Ukrainą įvedė papildomai 6000 karių ir kad Ukrainos kariškiams Krymo regione paskelbta padidinta parengtis.
I.Teniuchas šio pareiškimo smulkiau nekomentavo.
Ukrainos vyriausybė kaltina Maskvą karinių pajėgų dislokavimu Kryme, kuriame Rusijos karinis jūrų laivynas turi bazę, bet Rusija tvirtina nepažeidžianti sutarties su Ukraina dėl šios bazės.
„Neadekvatus Rusijos pajėgų buvimas Ukrainos teritorijoje yra provokacija, ir rusų pastangos priversti Ukrainą reaguoti jėga žlunga“, – sakė anksčiau ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas vyriausybės posėdyje, transliuotame per televiziją.
„Tai yra Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno laikino buvimo Ukrainos teritorijoje susitarimo pagrindinių reikalavimų pažeidimas“, – pabrėžė jis.
„Mes reikalaujama iš Rusijos vyriausybės atšaukti savo pajėgas ir sugrąžinti jas į dislokavimo vietas“, – sakė A.Jaceniukas, pradėdamas posėdį.
