Praėjusią savaitę, minint 65-ąsias Mianmaro kariuomenės sukūrimo metines, šalies lyderis generolas Thanas Shwe vieną iš nedaugelio kartų pasirodė viešumoje. Minint Ginkluotųjų pajėgų dieną jis vadovavo didžiuliam kariniam paradui, kuris buvo surengtas naujai pastatytoje sostinėje Neipide. Parade žygiavo tūkstančiai karių, o generolas Thanas Shwe rinktinei publikai žadėjo, kad ateinantys rinkimai bus laisvi ir sąžiningi.
Mianmarą valdanti karinė chunta tikrai turi ką švęsti. Chunta tvirtai laiko politinę valdžią savo rankose, džiaugiasi monopoliu ekonomikoje ir tuo, kad beveik pavyko neutralizuoti opoziciją šalies viduje. Sukurtos idealios sąlygos, kad karinė chunta gautų geriausią gimtadienio dovaną – tolimesnį dominavimą, savo valdžiai pajungiant parlamentą ir 58 mln. šalies gyventojų. Kaip pažadėta, rinkimai Mianmare turi įvykti šiemet. Viską, ką tik karinė chunta, kuri anksčiau buvo žinoma tiesiog kaip Valstybės taikos ir vystymo taryba, suplanavo, palaipsniui yra įgyvendinama. Šalies politinė sistema yra vadinama „disciplinuota demokratija“ ir kol kas nematyti, kad ši orveliška sistema ateityje galėtų keistis.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje projaponiškai nusiteikusių nacionalistų ir britų apmokytų karių pagalba sukurtos Mianmaro karinės pajėgos, geriau žinomos kaip Tatmadaw, buvo itin svarbios apsaugant silpną centrinę valdžią nuo etninių ir komunistinių sukilimų, vykusių šeštajame dešimtmetyje. 1962 metais, siekdama apsaugoti savo interesus ir nutildyti vis labiau tarpusavyje besiriejančius civilius politikus, Mianmaro kariuomenė surengė perversmą. Naujoji chunta nacionalizavo beveik visą šalies ekonomiką ir pradėjo ksenofobišką socialistinę valdymo erą, kurios viršūnėje buvo generolas Ne Winas.
Apie 1988 metus sistema ėmė eižėti. Visoje šalyje kilo protestai prieš pragaištingą ekonominę politiką ir karinę kontrolę. Tačiau vietoje reformų chunta tik suintensyvino represijas ir valdė šalį nesivadovaudama jokia kita ideologija, o tik nacionalizmu ir savanaudiškais ekonominiais interesais. Kai armijos remiama partija smarkiai pralaimėjo rinkimus opozicinei Nacionalinei lygai už demokratiją, kuriai vadovavo kariuomenės mylimo generolo Aung Sano dukra, chunta tiesiog anuliavo rinkimų rezultatus. Buvo sukurta nauja konstitucija, kuri turėjo užtikrinti tolimesnį chuntos dominavimą. Buvo dalinai liberalizuota ekonomika, tačiau palaipsniui buvo pradėta naikinti politinė opozicija, etninis pasipriešinimas. Netrukus didžioji dalis Mianmaro gyventojų buvo taip įbauginti, kad net negalvojo apie dalyvavimą politikoje.
Šiuo metu šalį valdanti karinė chunta taip pat nestokoja ambicijų ir toliau išlaikyti visišką dominavimą politiniame gyvenime. Minint kariuomenės dieną, paskelbtas pareiškimas, kuriame teigiama, kad bus siekiama „kartu su žmonėmis sunkiai dirbti tam, kad būtų sėkmingai įvykdyti pagal naują Konstituciją rengiami rinkimai, siekti, kad, remiantis žmonių stiprybe ir vienybe, būtų sunaikinti šalies viduje ir išorėje veikiantys priešiški elementai, ir siekti sukurti stiprias, patriotines ir modernias karines pajėgas“.
Darosi aišku, kad Mianmaro valdžia per pastaruosius porą dešimtmečių praktiškai nepasikeitė. Tiesa, chunta tapo dar labiau izoliuota ir paranojiška. Kariniai paradai tapo dar labiau išskirtinesni ir labiau pretenzingi, ypač po to, kai chunta persikėlė į naują sostinę Neipidą. Paradai dažniausiai yra neprieinami eiliniams žmonėms ir visiems užsieniečiams išskyrus užsienio valstybių gynybos atašė, kurie susodinami po trimis didžiulėmis auksinėmis buvusių Mianmaro karalių statulomis. Šiemet pirmą kartą nuo 2006 metų paradą buvo leidžiama stebėti ir užsienio žiniasklaidos atstovams. Tiesa, karinė chunta paskutinėmis minutėmis pakeitė nuomonę dėl CNN žurnalisto Dano Riverso dalyvavimo. Jam iš pradžių buvo garantuota viza ir leidimas nušviesti paradą, tačiau jis netikėtai buvo sulaikytas Neipide ir išsiųstas atgal į Tailandą likus diena iki renginio.
Už pompastiškos šalies kariuomenės slypi niūri šalies kasdienybė. Tiesa, apie tai, kokia realiai yra eilinių piliečių padėtis Mianmare niekas labai tiksliai nežino. Tačiau vyriausybės išlaidos leidžia susidaryti neblogą vaizdą. Karinė chunta sveikatos apsaugai ir švietimui išleidžia vos 1,4 proc. BVP. Tuo tarpu kariuomenės išlaidos ir išlaidos valstybės aparato išlaikymui suryja 80 proc. viso šalies biudžeto. Naujos sostinės statyboms chunta išleido apie 2 mlrd. dolerių. Tuo tarpu humanitarinė krizė Mianmare tik gilėja. Trečdalis gyventojų kenčia nuo maisto trūkumo. Tačiau karinės chuntos lyderiai maisto stygiumi tikrai nesiskundžia. Be to, ir gydosi jie arba savo kontroliuojamose ligoninėse, arba tam keliauja į Singapūrą.
Ekonominiais pasiekimais naudojasi arba režimas, arba aukšto rango kariuomenės vadai, arba jų globojami verslininkai, kurių daugumai yra įvestos Vakarų valstybių sankcijos. Vien iš energetinių išteklių projektų, tokių kaip dujų projektai „Yadana“ ar „Yetagun“, valstybė kasmet gauna 2,4 mlrd. dolerių. Pinigai greitai išplaunami. Per kelis metus šalyje bus baigti tiesti Kinijos nafototiekiai ir dujotiekiai, o tai leis chuntai dar labiau įsitvirtinti ir gauti daugiau pinigų.
Turėdama tiek pinigų, karinė chunta noriai išlaidauja. Elitas savo vaikus dažniausiai siunčia mokytis į užsienį. Pagrindiniais Mianmaro draugėmis šiandien yra Šiaurės Korėja, Kinija ir Rusija, kurios mainais už galimybę gauti žaliavas Mianmarui noriai parduoda ginklų.
Tačiau, nors Mianmaras ir yra karinė valstybė, tačiau eilinių karių padėtis šalies kariuomenėje yra itin sunki. Chunta išlaidauja tokiems pirkiniams kaip naikintuvai MiG-29, tačiau į brutalias kovas su etninį pasipriešinimą rytinė šalies dalyje rengiančiais kovotojais siunčiami prastai apmokyti ir vargingai aprūpinti kariai. Dėl karinių veiksmų savo būstus turėjo palikti pusė milijono gyventojų, o keli šimtai tūkstančių per kelis pastaruosius dešimtmečius pabėgo į Tailandą, Bangladešą ar Indiją.
Eilinių karių gretose moralė yra itin žema, o neapykanta prabanga besimėgaujantiems vadams yra itin didelė. Dezertyrų skaičius ima neraminti net ir karinės chuntos vadus. Siekdama toliau plėsti armiją ir kompensuoti dezertyrus, chunta į kariuomenę ima ir vaikus. Tačiau, net ir tokia padėtis kariuomenėje nereiškia, kad artimiausiu metu kas nors galės mesti iššūkį šalį valdančiai karinei chuntai.
Tuo tarpu šalies militarizacija tik spartinama. Gruodžio mėnesį prestižinė Gynybos tarnybų akademija išleido daugiau nei 2,4 tūkst. naujų karininkų – didžiausias skaičius per visą kariuomenės istoriją. Iš kariuomenės besitraukiantys kariai užima postus vietos savivaldoje arba rengiasi dalyvauti visuotiniuose rinkimuose. Naujoji Konstitucija užtikrina, kad karininkams būtų skirta ne mažiau kaip ketvirtadalis vietų žemesniuose parlamento rūmuose. Aukštesniuosiuose rūmuose karininkams rezervuota trečdalis vietų, o vyriausybėje jiems priklauso visi ministrų postai.
Pagrindinė Mianmaro opozicinė jėga Nacionalinė lyga už demokratiją, kuriai vadovauja Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi, pranešė, kad boikotuos šiemet vyksiančius rinkimus. Tad pokyčių nematyti.
