Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt
Šiaurės Vakarų Rusijoje esanti Karelija turistus traukia miškais, upėmis ir ežerais. Daugiau nei pusę Karelijos užima miškai ir tik mažiau nei vieną procentą – dirbami laukai. Tad kaimų gyventojai, jeigu ir norėtų, vargu ar rastų tinkamos žemės ūkininkauti.
Baltosios jūros pakrantėje įsikūręs 19-ojo šliuzo kaimas nuo Belomorsko miesto – vos keli kilometrai. Iš penkiasdešimties gyventojų – vos keli vyrai, tad buities darbai gula ant moterų pečių.
Virmos kaime nėra geriamojo vandens, todėl žmonės seka baltosios jūros potvynius ir atoslūgius.
„Kai vanduo pakyla, jūros vanduo sūrus, jo negeriame, po 12 valandų vanduo nuslūgsta, tada nešamės iš upės vandenį ir jį geriame“, – pasakoja vietos gyventoja.
Kaimo žmonės nenusimena, kad nėra vandens, o mobili parduotuvė duonos atveža tik kartą per savaitę.
Pagrindinis kaimo žmonių maistas – uogos, grybai, žuvys. Senoviniame Sumo Pasado kaime kadaise gyveno turtingi pirkliai ir žvejai, jų žuvies sandėliai iki šiol stovi šalia sraunios ir žuvingos Sumo upės. Joje neršia lašišinės žuvys, todėl gaudyti jas galima tik nuo kranto ir tik su meškere.
„Ir Baltojoje jūroje negalima žvejoti nei tinklais, nei kuo kitu, o ką daryti – visi brakonieriauja“, – sako Belomorsko visuomeninis gamtos inspektorius, vietos gyventojas Pavelas Kazačkovas.
Nuo gegužės vidurio Karelijoje baudos brakonieriams, skaičiuojant litais, padidėjo nuo 100 iki 200 litų
