Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
10:49 | Kovos su dezinformacija centras: Rostovo regione užpultoje naftos perdirbimo gamykloje gaminamas kuras rusų armijai
Ukrainiečių atakos taikiniu tapusi Novošachtinsko naftos gamykla vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį Rusijos Federacijos gynybos pramonėje, platformoje „Telegram“ pranešė Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko.
„Dyzelinas ir aviaciniai degalai – karinei technikai, tokiai, kaip tankai, šarvuotosios mašinos ir orlaiviai būtini ištekliai. Šį kurą gamykla tiekia rusų armijai“, – paaiškino A. Kovalenko.
Be to, gamykla yra netoli sienos su Ukraina, todėl svarbų vaidmenį vaidina ir Rusijos kariuomenės logistikos sistemoje.
„Gamykla gamina įvairų kurą ir kuro priedus, taip pat kitokius produktus, kurie gali būti naudojami tiek civiliniame, tiek kariniame sektoriuje. Todėl ji yra karinės paskirties taikinys“, – pabrėžė A. Kovalenko.
Primename, kad po bepiločio orlaivio antskrydžio Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje Rusijos Rostovo regione kilo gaisras.
10:25 | JAV vėl įvedė sankcijų su dujotiekiu „Nord Stream 2“ susijusiems subjektams
Jungtinės Valstijos trečiadienį vėl įvedė sankcijų keletui Rusijoje veikiančių subjektų, susijusių su dujotiekiu „Nord Stream 2“.
JAV valstybės departamentas pranešė vėl įvedantis sankcijų keletui subjektų, dalyvaujančių statant vamzdyną, taip pat keletui naujų laivų, kuriems jau yra nustatyta sankcijų, savininkų.
Tarp sankcijų sulaukusių subjektų – dujotiekio operatorius „Nord Stream 2“ AG ir Rusijoje veikianti draudimo bendrovė, apdraudusi projekte dalyvaujančias įmones, teigiama Valstybės departamento pranešime.
Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis spaudos konferencijoje sakė, kad JAV toliau prieštarauja, kad dujotiekis būtų tiesiamas.
„Mes toliau priešinamės dujotiekiui „Nord Stream 2“ kaip Rusijos geopolitiniam projektui bei pastangoms jį atgaivinti“, – pasakė jis.
„Toliau dėsime pastangas, siekdami užtikrinti, kad Rusija niekada negalės naudoti savo energijos išteklių kaip ginklo, o savo pozicijos energetikos sektoriuje – politinei naudai gauti.“
2022 m. rugsėjį keletas sprogimų, užfiksuotų netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, apgadino dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Buvo intensyviai svarstoma, kas galėjo tai padaryti, tačiau atsakomybės už sprogimus ligi šiol niekas neprisiėmė.
Pirmiau rusiškos gamtinės dujos į Vokietiją tekėjo dujotiekiu „Nord Stream 1“. Dėl 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje bei išaugusios politinės įtampos dujotiekis „Nord Stream 2“ kol kas neveikia.
09:59 | V. Putinas rengia kasmetinę spaudos konferenciją, karui Ukrainoje tęsiantis jau trečiąją žiemą
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengs metų pabaigos spaudos konferenciją, praėjus beveik trejiems metams, kai jis pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, ir dviem dienoms po Kyjivo surengto generolo nužudymo Maskvoje.
Tradicinis kasmetinis klausimų ir atsakymų renginys, dažnai trunkantis kelias valandas ir transliuojamas per televiziją, yra gana reta proga, kai V. Putinui tenka atsakyti ir į nepatogius klausimus.
Jis kreipsis į rusus, karui Ukrainoje paaštrėjus ir abiem šalims siekiant įgyti pranašumą prieš Donaldui Trumpui, raginančiam pradėti derybas, sausio mėnesį pradedant eiti JAV prezidento pareigas.
V. Putinas kalbės tokiu metu, kai Rusijos ekonomika, nuo 2022 m. pradžios veikianti karo sąlygomis, patiria vis didesnį netikrumą. Be to, prieš dvi dienas per sprogimą Maskvoje žuvo Rusijos armijos generolas, atsakomybę už jo nužudymą netiesiogiai prisiėmė Kyjivas. V. Putinas šio įvykio viešai dar nekomentavo.
Nuo 2000 m. valdantis V. Putinas anksčiau šią savaitę užtikrintai pareiškė, kad jo kariuomenė Ukrainoje turi pranašumą, „tvirtai laiko strateginę iniciatyvą visoje sąlyčio linijoje“. V. Putinas gyrėsi, kad Rusija šiais metais užėmė beveik 200 Ukrainos kaimų.
Lapkritį Maskvos kariuomenė Rytų Ukrainoje žengė sparčiausiu tempu nuo pat pirmojo 2022 m. pradėtos invazijos mėnesio.
Tačiau daugiausia dėmesio karui Ukrainoje skirianti Rusija patyrė didelį smūgį, kai Sirijoje žlugo jos sąjungininko Basharo al Assado režimas. B. al Assadas pabėgo į Maskvą, kai jo Rusijos remiama kariuomenė nesugebėjo pasipriešinti sukilėlių puolimui. Dabar Rusijos bazių Sirijoje ateitis neaiški, atskleidžiamas B. al Assado vykdytų represijų mastas.
Rusijos gyventojai taip pat moka vis didesnę kainą už karinę kampaniją Ukrainoje. V. Putinas vadina Vakarų sankcijas „nesėkmingomis“, tačiau analitikai perspėja apie neigiamas prognozes 2025 m., net Rusijos valstybinė žiniasklaida, paprastai vengianti visuomenės nepasitenkinimo temų, daugiau dėmesio skiria sunkumus patiriančioms šeimoms.
Nuo metų pradžios sviestas Rusijoje pabrango trečdaliu. Didėjantis darbo jėgos trūkumas – tūkstančiai vyrų siunčiami į frontą arba pabėgo – pamažu paveikė visas šalies gyvenimo sritis. 72 metų V. Putinas praėjusį mėnesį pripažino šia problemą, nors apie jos priežastis nekalbėjo. „Darbuotojų trūkumas šiandien yra viena iš pagrindinių mūsų ekonomikos augimo kliūčių“, – sakė jis.
V. Putino spaudos konferencija rengiama likus dviem mėnesiams iki trečiųjų karo Ukrainoje metinių ir pirmųjų po Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno mirties kalėjime už poliarinio rato.
09:45 | Vokietijoje sulaikytas Kinijos pilietis
Vokietijoje, Kylio mieste, karinio jūrų laivyno bazės teritorijoje buvo sulaikytas Kinijos pilietis, kuris įtariamas šnipinėjimu, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros duomenimis.
Teigiama, kad asmuo buvo sulaikytas gruodžio 9 d., jis su savimi turėjo ir fotoaparatą, todėl įtariama, kad jis galėjo fotografuoti karinius objektus.
Šlėzvigo-Holšteino kriminalinių tyrimų departamento atstovė spaudai Carola Jeschke teigė, kad teisėsaugos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl Kinijos piliečio.
„Pradėjome tyrimą dėl kiniečio, kuris buvo rastas jūrų uosto teritorijoje“, – sakė ji.
Atkreipiamas dėmesys, kad tyrimas atliekamas, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, siekiant nustatyti daromą Kinijos įtaką šalies saugumui.
Taip pat primenama, kad šiuo metu Vokietijos automobilių pramonė patiria didelį spaudimą iš Kinijos. Negana to, savo ruožtu Kinija neslepia palaikanti ryšius su Kremliumi, nors Vakarai siekia izoliuoti Maskvą.
09:38 | Ukrainos oro pajėgos numušė 45 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 45 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 85 dronais, dviem balistinėmis raketomis ir viena aviacine raketa.
45 dronai buvo numušti, dar 40 nukrito nepasiekę taikinių.
Oro gynyba veikė Poltavos, Sumų, Charkivo, Kyjivo, Chmelnyckio, Černihivo, Čerkasų, Kirovohrado, Dnipropetrovsko ir Mykolajivo srityse.
Pranešama, kad raketos apgadino pastatų Sumų ir Dnipropetrovsko srityse.
09:06 | JK paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pristatė 225 mln. svarų sterlingų (272,8 mln. eurų) naujos karinės pagalbos Ukrainai paketą kitiems metams, įskaitant dronus, laivus ir oro gynybos sistemas.
Šis žingsnis žengtas po to, kai trečiadienį Kyjive lankėsi JK gynybos sekretorius Johnas Healey, kuris surengė derybas su savo kolega ukrainiečiu Rustemu Umerovu ir pažadėjo padidinti britų paramą Ukrainai kitąmet.
Praėjus beveik trejiems metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įsiveržti į Ukrainą, „jo klaidingo apskaičiavimo gelmė yra kaip niekada aiški, nes drąsūs Ukrainos žmonės savo nepalaužiama dvasia ir toliau prieštarauja visiems lūkesčiams“, sakė J. Healey.
„Tačiau jie negali to daryti vieni“, – pridūrė J. Healey ir pažadėjo, kad JK parama Kyjivui yra geležinė. Londonas, anot jo, visada stovės „petys į petį, kad Putinas negalėtų laimėti“.
Liepą naujoji leiboristų vyriausybė pažadėjo skirti Ukrainai 3 mlrd. svarų sterlingų (3,6 mlrd. eurų) karinės pagalbos per metus iki 2030–2031 metų.
Į naująjį paketą bus įtraukta 92 mln. svarų sterlingų (111,6 mln. eurų) Ukrainos kariniam laivynui stiprinti skirtai įrangai, įskaitant nedidelius laivus, žvalgybinius dronus ir antvandeninius bepiločius laivus, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Dar 68 mln. svarų sterlingų (82,5 mln. eurų) bus skirta oro gynybos įrangai, įskaitant radarus, o Ukrainos kariuomenei bus parūpinta 1 tūkst. elektroninės kovos su dronais sistemų už 39 mln. svarų sterlingų (47,3 mln. eurų).
J. Healey sakė, kad JK taip pat išplės kartu su pagrindiniais sąjungininkais Britanijos teritorijoje vykdomą Ukrainos karių mokymo programą, vadinamą operacija „Interflex“, pagal kurią nuo 2022 metų vidurio apmokyta 51 tūkst. naujokų.
„Kadangi Putinas kasdien į mūšio lauką pasiunčia mirti iki 2 tūkst. Rusijos karių, labai svarbu, kad Ukraina būtų remiama aprūpinant ją tinkamai parengtais ir aprūpintais kariais“, – sakoma ministerijos pranešime.
R. Umerovas padėkojo Londonui už paramą ir pareiškime teigė, kad „stabilus šaudmenų, ypač artilerijos, tiekimas yra labai svarbus mūsų gynybos pastangoms“.
Jis pridūrė, kad su britų kolega apžvelgė raketų „Storm Shadow“ naudojimo rezultatus, tačiau nepateikė detalių.
Londonas Kyjivui uždegė žalią šviesą leisti Jungtinės Karalystės tiekiamas ilgojo nuotolio raketas į Rusiją lapkritį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį Briuselyje susitiko su NATO vadovu Marku Rutte ir svarbiausiais Europos lyderiais, kad prieš Donaldo Trumpo sugrįžimą į valdžią Jungtinėse Valstijose aptartų strategiją dėl Rusijos karo.
Vakarų rėmėjai siekia sustiprinti Ukrainos pajėgas, nes pavargę kariai praranda pozicijas visoje fronto linijoje, o Maskva į mūšio lauką pasiuntė Šiaurės Korėjos karius.
08:43 | Rusai per parą 358 kartus apšaudė Zaporižios srities gyvenvietes
Per parą okupantai rusai smogė 358 smūgius 10-čiai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas smogė 2 oro smūgius Huliaipolei ir Mali Ščerbakams. 181 įvairių modifikacijų dronas atakavo Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanilivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką. Reaktyvinės salvinės ugnies sistemos 10 kartų apšaudė Čarivnę ir Novodarivką. 165 artilerijos smūgiai buvo smogti Kamianskės, Huliaipolės, Ščerbakų, Novoandrijivkos, Novodanilivkos, Mala Tokmačkos, Čarivnės ir Novodarivkos teritorijai“, – pažymėjo pareigūnas.
Pasak I. Fiodorovo, buvo gauti 7 pranešimai apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus. Civiliai nenukentėjo.
08:14 | V. Zelenskis: darome viską, kad pereitume prie diplomatijos
Tarptautiniai partneriai teikia didelę pagalbą, kad Ukraina galėtų atremti Rusijos agresiją, o mūsų šalis dės visas pastangas, kad ateinančiais metais būtų pakankamai stipri ir karas būtų teisingai užbaigtas pasitelkus diplomatiją.
Tai naktį į ketvirtadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi ir įtakingiausiais Europos politikais žurnalistams pareiškė Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Ne viskas padaryta, kad būtų galima teigti, jog Ukraina yra pakankamai stipri vieniems ar kitiems diplomatiniams žingsniams. Mes darysime viską, kad ateinančiais metais mums pavyktų būti stipriems ir jau pereiti prie diplomatijos. Aš netikiu, kad Putinas nori, jog karas baigtųsi, todėl aiškinsimės. Bet kokiu atveju mes darome viską, kad užbaigtume šį karą teisingai mums, Ukrainai“, – sakė valstybės vadovas.
Jis priminė, kad keliai į tokią tvirtą poziciją yra išdėstyti Ukrainos „Pergalės plane“, kurį Ukraina perdavė partneriams Amerikoje ir Europoje. Šiame dokumente išsamiai pateikiami elementai, galintys sustiprinti Ukrainą: nuo brigadų ir rezervų skaičiaus bei jų apginklavimo, kad būtų galima patikimai išlaikyti frontą – iki sankcijų paketo, kuris turėtų sustabdyti tam tikrų rūšių ginklų gamybą Rusijos Federacijoje, griežtinimo.
„Plius – saugumo garantijos. Suprantame, kad stipriausia garantija Ukrainai yra NATO. Štai kodėl siūlome, norime, kad Ukraina būtų pakviesta (į Aljansą). Ne priimta – nes mes kariaujame. Bet pakvietimas yra svarbus žingsnis... Mes kovojame dėl šios teisės. Kiekvienas toks sprendimas – labai sunki mūsų valstybės istorijos dalis“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Kaip jau buvo pranešta, V. Zelenskis lankosi Briuselyje. Trečiadienį Aljanso generalinio sekretoriaus rezidencijoje jis susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, taip pat su daugeliu Europos šalių ir Europos Komisijos lyderių.
07:36 | Rusijos naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras
Ketvirtadienį Rusijos pietinės Rostovo srities gubernatorius pranešė apie „didžiulę“ Ukrainos dronų ir raketų ataką, sukėlusią gaisrą vietos naftos perdirbimo gamykloje.
Gubernatorius Jurijus Sliusaras „Telegram“ kanale anksti rytą sakė, kad sritį puolė „daugiau nei trys dešimtys nepilotuojamų orlaivių ir trys raketos“. Jis pridūrė, kad Rusijos oro gynybos tarnybos veikė keliuose regiono miestuose. „Dauguma oro taikinių buvo neutralizuoti“, tačiau naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, vėliau jis buvo „užgesintas“, – sakė jis.
Gubernatorius pranešė, kad vieną žmogų kaime netoli Rostovo sužeidė nukritusios drono nuolaužos.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį teigė, kad Rusijos oro gynybos sistemos sunaikino daugiau nei 80 dronų visoje šalyje, įskaitant Rostovo sritį.
Pastaroji ataka įvyko prieš ketvirtadienį numatomą Rusijos prezidento Vladimiro Putino metų pabaigos spaudos konferenciją.
07:30 | V. Zelenskis: į Ukrainą atvyks specialusis Trumpo pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai
Kyjivas patvirtino, kad būsimasis naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas apsilankys Ukrainoje dar prieš naujojo JAV prezidento inauguraciją, rašo "Ukrainska Pravda".
Pasak leidinio, šiuos teiginius žurnalistams patvirtino pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuomet ketvirtadienį viešėjo Briuselyje.
„Susitikimas įvyks sausio pradžioje. Laukiame pono K. Kelloggo ir tada kalbėsime apie tai, ką jis turi omenyje arba ką norėjo pasakyti“, - kalbėjo V. Zelenski, omenyje turėdamas anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusias K. Kelloggo pamąstymus apie Rusijos ir Ukrainos karo nutraukimą.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad K. Kelloggo planas užbaigti karą Ukrainoje numato įšaldyti konfliktą prie kontaktinių linijų ir priversti Kyjivą bei Maskvą sėsti prie derybų stalo.
07:00 | Pietų Korėja: žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių
Per mūšius gruodį žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos kareivių, dislokuotų palaikyti Rusijos karo pastangas Ukrainoje, ketvirtadienį žurnalistams sakė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas.
Pchenjanas išsiuntė tūkstančius karių, kad sustiprintų Rusijos kariuomenę, įskaitant į Kursko pasienio sritį, kurios teritorijas anksčiau šiais metais užėmė Ukrainos pajėgos.
„Gruodį jie įsitraukė į tikrą mūšį, per jį žuvo mažiausiai 100 žmonių“, – sakė Lee Seong-kweunas. Nacionalinė žvalgybos tarnyba taip pat pranešė, kad sužeistųjų skaičius turėtų siekti beveik 1000, sakė jis.
Nepaisant šių nuostolių, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas rengiasi apmokyti ir pasiųsti naujas specialiųjų operacijų pajėgas. Pietų Korėjos žvalgyba numato, kad „Rusija gali pasiūlyti abipusę naudą“ už naują dislokavimą, įskaitant „Šiaurės Korėjos įprastinės ginkluotės modernizavimą“, sakė Lee Seong-kweunas.
Įstatymų leidėjas pridūrė, kad Šiaurės Korėjos kareiviai žuvo per Ukrainos raketų ir bepiločių orlaivių atakas bei avarijas per mokymus, o didžiausias nuostolis yra „bent jau generolo lygio“.
Žvalgybos teigimu, didelis aukų skaičius gali būti siejamas su „nepažįstama mūšio lauko aplinka ir pajėgumų stoka atremti dronų atakas“.
„Rusijos kariškiai jau skundžiasi, kad Šiaurės Korėjos kariai stokoja žinių apie dronus ir yra daugiau našta nei nauda“, – sakė Lee Seong-kweunas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
BUTINA remti ir NEPAVARGTI BUTI Ukraina !! LT kariai i Ukraina !!
