Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:36 | Rusai smogė Chersonui
Rusijos pajėgos ketvirtadienį smogė Chersonui, praneša UNIAN. Smogta prekybos centrui ir ligoninei, apie aukas kol kas nepranešama.
23:27 | Zelenskis: fronte vyksta žiaurūs puolimai, bet Ukrainos galia dominuoja
Okupantai iš visų jėgų stengiasi stabdyti Ukrainos pajėgas, tačiau fronte dominuoja ukrainiečiai, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.
„Kovos įtemptos, okupantai iš visų jėgų stengiasi sustabdyti mūsų vyrus. Puolimai labai žiaurūs. Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Marijnkos, Avdijivkos kryptimis, pietų kryptimi. Ne visur lengva. Bet kad ir kaip būtų, kad ir ką daro priešas, dominuoja Ukrainos jėga“, – teigia V. Zelenskis.
Anot jo, rusų pajėgos į Ukrainą jau paleido mažiausiai 1,9 tūkst. Irano gamybos dronų, tačiau nemaža dalis jų buvo numušti.
„Deja, ne visi. Stengiamės numušti daugiau – numušti kuo daugiau. Stengiamės, kad būtų daugiau oro gynybos sistemų. Visų pirma, tai yra kiekvieno mūsų ambasadoriaus, visų atstovų užduotis, visų Ukrainos atstovų. Visi turi dirbti dėl pergalės, dėl gynybos. Gyvybė ir žmonės, ir mūsų gražiosios Ukrainos apsauga. Tikrai laimėsime“, – pabrėžia Ukrainos lyderis.
22:54 | Rusijoje dėl karo Ukrainoje įkalinti verslininkas ir paauglys
Rusija ketvirtadienį įkalino du vyrus dėl kaltinimų, susijusių su Maskvos karine intervencija Ukrainoje. Šiais įkalinimais šalis pratęsė plataus masto susidorojimą su kitaminčiais, pradėtą praeitų metų vasarį įsiveržus į Ukrainą.
Verslininkas, žinomas dėl savo proukrainietiškos pozicijos, buvo nuteistas pusantrų metų laisvės atėmimo bausme už, anot rusų valdžios, kariuomenės diskreditavimą, o kitam vyrui už išdavystę skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Verslininkas ir aktyvistas Dmitrijus Skurichinas savo parduotuvės, esančios Rusko-Vysockojės kaime netoli Sankt Peterburgo, fasadą panaudojo tam, kad išreikštų savo nepritarimą Maskvos invazijai, ir padengė įvairiais užrašais, pavyzdžiui: „Taika Ukrainai, laisvė Rusijai“.
Ketvirtadienį Sankt Peterburgo teismas pranešė, kad 48-erių D. Skurichinui skirta 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2022 metų rugsėjį pareigūnai pradėjo tyrimą prieš penkių vaikų tėvą dėl jo antikarinių plakatų.
Antrasis baudžiamasis tyrimas prieš jį buvo pradėtas po to, kai vasarį, minint pirmąsias Kremliaus puolimo pradžios metines, jis atsiklaupė prie savo parduotuvės laikydamas užrašą: „Atsiprašau, Ukraina“.
Praėjusiais metais jis taip pat buvo nubaustas už tai, kad socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame reikalavo nutraukti Maskvos puolimą Ukrainoje.
D. Skurichino advokatas Dmitrijus Gerasimovas sakė, kad aktyvistas du mėnesius iki teismo praleido kalėjime, o vėliau jam buvo skirtas namų areštas.
D. Gerasimovas teigė naujienų agentūrai AFP, kad verslininkas teisme elgėsi labai drąsiai.
„Jis nemanė, kad bus įkalintas“, – sakė D. Gerasimovas.
„Bet jis taip pat teigė: „Aš negalėjau to nedaryti“, – pridūrė advokatas, turėdamas omenyje savo proukrainietišką protestą.
Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, bet kokia vieša Maskvos puolimo kritika uždrausta.
Tūkstančiai rusų buvo sulaikyti už protestus prieš Maskvos puolimą Ukrainoje, o kai kurie garsiausi aktyvistai, tarp jų Vladimiras Kara-Murza ir Ilja Jašinas, atsidūrė už grotų.
Dar vienoje byloje ketvirtadienį pasienyje su Ukraina esančios Kursko srities teismas nuteisė devyniolikmetį šešerius metus kalėti išdavystės byloje, sakoma oficialiame pranešime.
Pareiškime teigiama, kad Danila Berdiuginas iš Sibiro Novosibirsko miesto buvo pripažintas kaltu dėl rengimosi neteisėtai kirsti sieną ir įvykdyti išdavystę.
Prasidėjus Maskvos puolimui Ukrainoje, Rusijoje sustiprėjo precedento neturintis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškai nusiteikusiais žmonėmis.
V. Putinas gynė areštus karo su Ukraina metu ir ragino visus laikytis, anot jo, atitinkamų taisyklių.
22:30 | Šmyhalis atskleidė, kiek Ukrainai per metus kainuoja karas
Ukraina per metus išleidžia apie du trilijonus grivinų (beveik 50 mlrd. eurų) kovoti prieš Rusijos pajėgas, skaičiuoja šalies premjeras Denysas Šmyhalis.
Apie tai jis kalbėjo susitikime su Ukrainos ambasadoriais, rašo UNIAN.
„Tiesą sakant, ginkluotųjų pajėgų parama ir karas Ukrainai kainuoja apie du trilijonus grivinų“, – nurodė jis.
21:49 | Naujomis ES sankcijomis Baltarusijai taikomasi į dronus ir propagandistus
Europos Sąjunga ketvirtadienį uždraudė parduoti dronus Baltarusijai ir į sankcijų sąrašą įtraukė žinomus šalies valstybinės televizijos laidų vedėjus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Minsko susidorojimo su opozicija.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka yra artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ir leido, kad jo šalimi būtų naudojamasi pulti Ukrainą.
ES jau ne kartą taikė sankcijas Minskui dėl žiaurių A. Lukašenkos represijų prieš opoziciją nuo 2020 metų ir karo Ukrainoje.
Be kita ko, į juodąjį sąrašą įtrauktas Baltarusijos vadovas ir jo šeimos nariai.
Naujausios priemonės taikomos dar 38 režimo veikėjams ir trims valstybinėms įmonėms, įskaitant, ES teigimu, pagrindinius valstybinės televizijos propagandistus, prokurorus ir kalėjimų pareigūnus.
Siekdama apriboti prekių, kurios gali būti panaudotos mūšio lauke Ukrainoje, srautą į Rusiją, ES uždraudė lėktuvų variklių ir dronų eksportą į Baltarusiją.
Be to, 27 šalių blokas sugriežtino puslaidininkių, fototechnikos ir kitų technologijų, galinčių padėti Maskvos karo veiksmams, pardavimo apribojimus.
„Šiandien taip pat imamės tolesnių priemonių prieš Baltarusijos režimą kaip neteisėto ir neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bendrininką“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
ES valstybės nuo metų pradžios ginčijasi dėl sankcijų Baltarusijai sugriežtinimo, kad jos būtų suderintos su Rusijai taikomomis priemonėmis.
Šį žingsnį sustabdė nesutarimai dėl kai kurių šalių raginimų išbraukti trąšų gamintojus iš juodojo sąrašo, kilus nerimui dėl pasaulinio maisto tiekimo.
Pareigūnai skundžiasi, kad nesugriežtinus sankcijų Baltarusijai paliekama didelė spraga ES priemonėse prieš Maskvą, nes į Rusiją gali būti iš kaimyninės šalies gabenamos prekės, kurioms taikomos sankcijos.
Europos Komisija teigė, kad platesnio masto priemonės tebėra svarstomos ir dėl jų dar diskutuojama.
21:17 | TATENA specialistai buvo priversti stabdyti misiją Zaporižios AE: rado minų
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) specialistai buvo priversti laikinai stabdyti misiją į rusų okupuotą Zaporižios atominę elektrinę, rašo „Sky news“.
Misijos nariai keliavo į elektrinę, tačiau kelyje buvo aptiktos dvi rusų minos.
„Šį rytą mūsų sapieriai rado dvi Rusijos priešpėstines minas pakeliui į TATENA misiją į Zaporižios atominę elektrinę“, – pranešė Ukrainos generolas Oleksandras Tarnavskis.
Minos buvo neutralizuotos ir misija galiausiai galėjo judėti pirmyn, nurodė generolas.
Atominė elektrinė buvo Rusijos okupuota 2022-ųjų kovą.
TATENA dar liepos pabaigoje pranešė, kad Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje pastebėjo priešpėstinių minų.
Po to, kai pateko į rusų rankas, didžiausia Europos atominė elektrinė buvo ne kartą apšaudyta ir atkirsta nuo energetinės sistemos, todėl nuogąstaujama dėl didelio branduolinio incidento grėsmės.
Šeši reaktoriai, kurie prieš karą gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros, buvo išjungti ilgus mėnesius.
20:42 | Blinkenas apkaltino Rusiją išpuoliu prieš pasaulinę maisto sistemą
Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį nusitaikė į Rusiją ir apkaltino Maskvą šantažu dėl to, kad ji neseniai pasitraukė iš svarbios grūdų iniciatyvos.
JT būstinėje Niujorke vykstančiam susitikimui dėl maisto trūkumo pirmininkavęs JAV vyriausiasis diplomatas 15-ai Tarybos narių sakė: „Badas neturi būti paverčiamas ginklu.“
Jis išskyrė Rusiją, teigdamas, kad jos įsiveržimas į Ukrainą praėjusiais metais sukėlė išpuolį prieš pasaulinę maisto sistemą.
A. Blinkenas peikė Maskvą už tai, kad ji praėjusį mėnesį pasitraukė iš vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos.
Šiuo sandoriu buvo leista eksportuoti Ukrainos grūdus per jūrą karo metu.
Maskva atsisakė pratęsti sandorį, todėl grūdų kainos smarkiai šoktelėjo ir smogė skurdesnėms šalims.
„Kiekvienas šios tarybos narys, kiekvienas Jungtinių Tautų narys turėtų pasakyti Maskvai, kad užteks, užteks naudoti Juodąją jūrą šantažui“, – teigė A. Blinkenas.
„Užtenka su pažeidžiamiausiais pasaulio žmonėmis elgtis kaip su poveikio priemonėmis. Užteks šio nepateisinamo ir nesąžiningo karo“, – pridūrė jis.
2022 metų liepą pasirašytu susitarimu, kuriame Turkija veikė kaip JT remiama tarpininkė tarp Ukrainos ir Rusijos, siekta sumažinti bado pavojų pasaulyje, užtikrinant Ukrainos grūdų patekimą į pasaulio rinkas nepaisant karo.
Maskva reikalauja garantijų dėl kito sandorio, susijusio su jos pačios eksportu, ypač trąšų komponentų.
Trečiadienį Rusija smogė Ukrainos pietinio Odesos regiono uostų infrastruktūrai, taikydamasi į objektus, naudojamus grūdams eksportuoti.
A. Blinkenas teigė, kad nuo Rusijos pasitraukimo iš sandorio grūdų kainos visame pasaulyje padidėjo daugiau kaip aštuoniais procentais.
Valstybės sekretorius vadovavo susitikimui po to, kai JAV antradienį perėmė pirmininkavimą Saugumo Tarybai.
Vašingtonas ketina paskelbti susitikimo kuluaruose priimtą „bendrą komunikatą, smerkiantį maisto kaip karo ginklo naudojimą“, kurį jau pasirašė 91 šalis, televizijai „ABC News“ sakė A. Blinkenas.
A. Blinkenas taip pat paskelbė apie 362 mln. dolerių (329,54 mln. eurų) naują finansavimą programoms, skirtoms kovai su maisto trūkumu ir netinkama mityba keliolikoje Afrikos šalių ir Haityje, teigė vienas JAV pareigūnas.
Apie 345 mln. žmonių 79 šalyse kenčia nuo didelio maisto stygiaus.
Tarp daugelio bado pasaulyje priežasčių, be ginkluotų konfliktų, yra ir klimato kaita.
20:18 | Danilovas pripažino: Ukraina du kartus smogė Krymo tiltui
Kyjivo pajėgos du kartus smogė Krymo tiltui, pripažino Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos sekretorius Oleksijus Danilovas, rašo „Sky news“.
Anot jo, į abiejuose incidentuose dalyvavo Ukrainos saugumo tarnyba.
Krymo tiltas, dar kitaip vadinamas Kerčės tiltu, jungiantis okupuotą Krymą su Rusija, pirmą kartą buvo stipriai apgadintas per sprogimą 2022 m. spalio 8 d.
Dar viena ataka buvo surengta šiemet liepos 17 d.
Ukraina iš karto neprisiėmė atsakomybės už nė vieną incidentą.
Tačiau Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas dar praėjusią savaitę pripažino, kad spalį kilęs gaisras ant Krymo tilto yra ukrainiečių darbas.
„Krymo tilto sunaikinimas yra vienas iš mūsų laimėjimų“, – sakė jis.
19:59 | Slogūs vaizdai: parodė, kaip po sprogimo atrodo Kachovkos hidroelektrinė
Ukrainos prezidentūra parodė, kaip po sprogimo atrodo Kachovkos hidroelektrinė ir vandens rezervuaras, rašo „Ukrainska Pravda“.
Vaizdo įrašu iš Kachovkos pasidalijo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Yermakas „Telegram“.
Jis nenurodė, kada buvo nufilmuotas vaizdo įrašas.
Rusijos pajėgos dar birželio pradžioje susprogdino Kachovkos hidroelektrinę. Dėl to kilo katastrofiniai potvyniai, pareikalavę aukų.
Galiausiai Rusija ėmė blokuoti humanitarinės pagalbos tiekimą nuo potvynių nukentėjusiems žmonėms.
19:16 | Lenkija, Baltarusijos sraigtasparniams pažeidus jos oro erdvę, stiprina rytinę sieną
Lenkija ketvirtadienį paskelbė sustiprinsianti rytinės sienos stebėjimą, praėjus dviem dienoms po to, kai du Baltarusijos kariniai sraigtasparniai pažeidė jos oro erdvę.
„Rusija ir Baltarusija stiprina spaudimą pasienyje, didina provokacijų skaičių, ir mes turime suvokti, kad šis skaičius didės“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
„Šiandien Lenkijos sienos ir Lietuvos siena yra laisvojo pasaulio sienos, tramdančios despotizmą iš rytų“, – pridūrė jis, Suvalkuose, šalies šiaurės rytuose, priėmęs Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą.
M. Morawieckis taip pat teigė, kad Varšuva turi informacijos apie maždaug 4 tūkst. samdinių bendrovės „Wagner“ kovotojų, šiuo metu esančių Baltarusijos teritorijoje.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sakė, kad šalies rytinei sienai su Baltarusija sustiprinti buvo dislokuota daugiau karinių sraigtasparnių.
„Jei tai pateisinama, kariai panaudos savo ginklus“, – pridūrė M. Blaszczakas.
Antradienį du Baltarusijos sraigtasparniai nedideliame aukštyje pažeidė Lenkijos oro erdvę, o pasienio teritorijos gyventojai užfiksavo jų buvimą ir pasidalijo vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose.
Lenkijos kariuomenė iš pradžių neigė, kad buvo padarytas pažeidimas, o vėliau tą pačią dieną paskelbtame pareiškime tai patvirtino.
Jų pirminis atsakas sulaukė opozicijos kritikos ir raginimų gynybos ministrui atsistatydinti.
NATO narė Lenkija yra rytiniame aljanso flange.
18:47 | Medvedevas: Rusija 2023 metais į kariuomenę priėmė per 230 tūkst. karių
Kremliaus Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas eksprezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pranešė, kad nuo metų pradžios į Rusijos kariuomenę įstojo daugiau kaip 230 tūkst. žmonių.
Šiemet Maskva vykdė agresyvią verbavimo į kariuomenę kampaniją, siekdama atremti vykstantį Ukrainos kontrpuolimą ir išlaikyti per konfliktą užgrobtas teritorijas.
„Gynybos ministerijos duomenimis, nuo sausio 1 iki rugpjūčio 3 dienos (...) iš viso į karo tarnybą priimta daugiau kaip 231 tūkst. žmonių“, – tikina D. Medvedevas, kuris 2008–2012 metais ėjo prezidento pareigas.
Pernai rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vadinamąją dalinę karinę mobilizaciją – pirmąją Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai sukėlė šoką visoje šalyje ir paskatino dešimtis tūkstančių žmonių bėgti iš Rusijos.
Tad, siekdama išvengti antrosios mobilizacijos bangos, Maskva pasirinko plataus masto reklamos kampaniją, tikėdamasi suvilioti rusus dosniomis finansinėmis išmokomis.
Savo tikslų valdžia neskelbia, tačiau įvairūs skaičiavimai rodo, kad Maskva galbūt mėgina užverbuoti 400 tūkst. savanorių.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu pernai sakė, kad, Maskvai tęsiant puolimą Ukrainoje, kovinį personalą būtina padidinti iki 1,5 mln. žmonių.
18:15 | Indija dalyvaus Saudo Arabijos rengiamame susitikime deryboms dėl taikos Ukrainoje pradėti
Indija dalyvaus Saudo Arabijos savaitgalį rengiamame susitikime, kuriame bus ieškoma būdų pradėti derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Azijos milžinės Užsienio reikalų ministerija.
Saudo Arabija pakvietė Indiją į dvi dienas truksiantį susitikimą Džidoje ir „dalyvavimas atitinka mūsų ilgalaikę poziciją, kad dialogas ir diplomatija yra kelias į priekį“, ketvirtadienį Naujajame Delyje žurnalistams sakė Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Arindamas Bagchi.
Jis nenurodė, kas atstovaus šaliai susitikime.
„Mes jums pranešime, kai galėsiu tai padaryti“, – sakė A. Bagchi.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sekmadienį patvirtino, kad Ukrainos organizuojamas viršūnių susitikimas dėl taikos vyks Saudo Arabijoje.
Tikimasi, kad dalyvaus Ukraina, JAV, Brazilija, Indija, Pietų Afrikos Respublika ir kelios kitos šalys.
Kyjivas savo 10 punktų taikos planą anksčiau yra apibūdinęs kaip apimantį Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimą, Rusijos karių išvedimą, visų belaisvių paleidimą, tribunolą už agresiją atsakingiems asmenims ir saugumo garantijas Ukrainai.
17:42 | Podoliakas: laukiantys įvykiai privers Putiną gailėtis sprendimo pulti Ukrainą
Netrukus įvyksiantys įvykiai privers Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną gailėtis dėl savo sprendimo pulti Ukrainą, interviu „Kanal 24“ pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
Anot jo, Rusijos gynybos sistemos jau yra patikrintos ir tapo aišku, kad gynybos tinklo Rusija apskritai neturi.
Interviu metu jis taip pat pabrėžė, kad rusai laikinai okupuotose teritorijose turi strategiškai svarbių objektų, į kuriuos taikytis Ukraina gali. Anot M. Podoliako, turi būti sunaikintas ir Krymo tiltas, nes taip sumažėtų Rusijos galimybės aprūpinti savo kariuomenę.
M. Podoliakas taip pat pastebi, kad Ukrainai siekiant savo tikslų fronte, pačios Rusijos viduje auga pasipriešinimas.
„Tai nepaprastai svarbus šio karo etapas. Jau akivaizdu, kad karas persikėlė ir į Rusijos teritoriją, ir jie pradeda prie to priprasti“, – komentuoja M. Podoliakas.
16:37 | Navalnas mano, kad per naują teismo procesą jam skirs ilgą stalinistinę bausmę
Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ketvirtadienį pareiškė manantis, kad per naują teismo procesą rusų teisėjai jam skirs, jo žodžiais, ilgą stalinistinę bausmę.
„Tai bus ilgas laikotarpis. Tai, ką jie vadina stalinistine [įkalinimo] bausme“, – pareiškime sakė A. Navalnas prieš penktadienį numatomą nuosprendį.
Jis pridūrė manantis, kad bus nuteistas kalėti apie 18 metų.
16:10 | Ukraina sulaikė pareigūną, padėdavusį vyrams bėgti nuo šaukimo į kariuomenę
Ukrainos kovos su korupcija priežiūros tarnyba ketvirtadienį pranešė sulaikiusi ginkluotųjų pajėgų pareigūną, kuris kaltinamas už piniginį atlygį padėdavęs šaukiamojo amžiaus vyrams bėgti iš šalies.
Nuo tada, kai Kyjivas po Rusijos invazijos praėjusiais metais įvedė karo padėtį, 18–60 metų vyrams, fiziškai galintiems kariauti, draudžiama išvykti iš šalies, jie bet kada gali būti pašaukti į karinę tarnybą.
Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pareiškime nurodė, kad pareigūnas, dirbęs Kyjivo miesto administracijoje ir vadovavęs vienam kariuomenės departamentui, išdavė suklastotų dokumentų, kuriais vyrai buvo pripažinti netinkamais karinei tarnybai.
Vyrams, galintiems pateikti šiuos dokumentus, leidžiama kirsti sieną.
„Paslaugos kaina vienam asmeniui buvo 10 000 dolerių (9,1 tūkst. eurų)“, – teigiama pranešime. Jame priduriama, kad įtariamasis buvo sučiuptas perduodantis dokumentus trims asmenims.
Rusijos invazijai tęsiantis jau antrus metus, Ukraina, norėdama kompensuoti netektis ir tęsti kontrpuolimą, kliaujasi šaukimais į kariuomenę.
Bandymai išvengti šaukimo į kariuomenę Ukrainoje ir Rusijoje buvo dažni dar prieš karą.
Sausį valdžia, siekdama sustabdyti šaukiamojo amžiaus vyrų nutekėjimą, nustatė priemones, leidžiančias atleisti valstybės tarnautojus ir itin svarbiuose sektoriuose dirbančius darbuotojus nuo tarnybos kariuomenėje.
14:48 | Žiniasklaida: Kremlius ir toliau finansuoja Prigožino smogikus
Su Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadu Jevgenijumi Prigožinu susijusios įmonės per mėnesį po karinio „maišto“ Rusijoje pasirašė valstybinių sutarčių už mažiausiai 2 mlrd. rublių (19,5 mln. eurų), skelbia Rusijos opozicinis leidinys „Agentura“, išanalizavęs viešuosius pirkimus.
„Tikriausiai tai gali reikšti, kad valdžia tęsia numanomų „Wagnerio“ operacijų Afrikoje finansavimo schemą“, – rašo leidinys.
Siekdama suprasti, ar J. Prigožinui vis dar pavyksta gauti vyriausybinių sandorių, „Agentura“ ištyrė 17 įmonių vyriausybines sutartis.
J. Prigožino firmos per pastarąjį mėnesį gavo didžiausias sutartis dėl karšto maisto organizavimo Maskvos srities miestų moksleiviams. Tarp kitų užsakovų – kelios ligoninės Maskvoje ir Maskvos srityje, taip pat valstybinės įmonės.
Apie tai, kad J. Prigožino struktūros aprūpina kariuomenę maistu, anksčiau kalbėjo ir pats J. Prigožinas, ir Vladimiras Putinas.
O tai, kad „Wagner“ egzistuoja operacijų finansavimo Afrikoje pagal vyriausybės sutartis schema, laiške Rusijos gynybos ministrui, pripažino pats J. Prigožinas. Laišką birželio 10 d. paviešino J. Prigožino spaudos tarnyba.
14:16 | Rusija įtraukė Norvegiją į nedraugiškų valstybių sąrašą
Rusija įtraukė Norvegiją į nedraugiškų valstybių sąrašą dėl esą nusitaikymo į jos diplomatus užsienyje, dar labiau pablogindama savo santykius su Vakarais.
Rusijos vyriausybė ketvirtadienį išleido įsakymą, kuriuo Norvegijos diplomatinė atstovybė Rusijoje gali įdarbinti ne daugiau kaip 27 vietos darbuotojus.
Balandį Norvegija išsiuntė 15 Rusijos ambasados darbuotojų dėl veiklos, nesuderinamos su jų diplomatiniu statusu. Atsakydama Rusija išsiuntė 10 Norvegijos diplomatų, o Norvegija tai pavadino keršto aktu.
13:49 | Rusija skelbia numušusi 7 dronus už mažiau nei 200 km nuo Maskvos
Rusija ketvirtadienį paskelbė numušusi septynis dronus Kalugos regione, už mažiau nei 200 km nuo Maskvos.
Gynybos ministerijos pranešime nurodoma, kad ji Kalugoje sužlugdė „teroristinę ataką pasitelkiant dronus“.
Platformoje „Telegram“ parašė regiono gubernatorius Viačeslavas Šapša patvirtino, kad buvo numušti septyni dronai.
Aukų, pasak jo, nebuvo.
12:40 | Ukrainiečiai sunaikino galingą rusų ginklą
Ukrainos oro žvalgybos padalinys prie rusų okupuotos Makijivkos aptiko maskuojamą Rusijos haubicą „Pion“. Kaip skelbia „Militarnyj“, šis artilerijos įrenginys tikriausiai apšaudė Avdijivką, esančią už aštuonių kilometrų nuo ginklo pozicijos.
„Aptikus ir identifikavus taikinį, rusų savaeigiui pabūklui smogta didelio tikslumo ginklais, kurie pataikė į savaeigę artilerijos priemonę ir sukėlė netoli laikomos amunicijos gaisrą“, – skelbia leidinys.
Pasak leidinio, po smūgio haubica buvo sunaikinta.
Per visą laiką nuo Rusijos invazijos pradžios buvo užfiksuotos aštuonios sunaikintos Rusijos savaeigės haubicos „Pion“, ši turėtų būti devintoji.
2C7 „Pion“ – didelės galios sovietinė savaeigė artilerijos priemonė, skirta ypač svarbiems objektams ir įtvirtinimams naikinti. Tai – didžiausia artilerijos priemonė rusų arsenale.
12:09 | Rusai smogė Chersono katedrai, sužeisti 8 žmonės
Per rusų apšaudymą ketvirtadienį buvo apgriauta Ukrainos pietuose esančio Chersono Šv. Kotrynos katedra, kurioje kažkada buvo laikomi garsaus XVIII amžiaus rusų generolo feldmaršalo palaikai.
Ukrainos gelbėjimo tarnyba pranešė, kad keturi jos darbuotojai buvo sužeisti per antrą katedros apšaudymą, įvykusį jiems gesinant gaisrą po pirmojo apšaudymo.
Dar keturi žmonės buvo sužeisti per pirmąjį apšaudymą, kurio metu taip pat nukentėjo pro šalį važiavęs troleibusas, nurodė Generalinė prokuratūra.
11:25 | Rusai du kartus smogė cerkvei Chersone, yra sužeistų žmonių
Rusijos pajėgoms ketvirtadienį ryte apšaudžius cerkvę Ukrainos pietuose esančio Chersono centre buvo sužeisti trys žmonės, platformoje „Telegram“ paskelbė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, per pirmą apšaudymą buvo sužeisti trys tuo metu pro Šv. Kotrynos katedrą važiavusio troleibuso keleiviai, jie paguldyti į ligoninę.
39 metų moteriai ir 53 metų vyrui teikiama medicininė pagalba, atliekami tyrimai, o 74 metų vyras patyrė sunkius krūtinės ląstos ir galvos sužeidimus, jo būklė sunki, sakė O. Prokudinas.
Gesinant gaisrą apšaudytoje katedroje per pakartotinį rusų apšaudymą nukentėjo keturi gelbėtojai, vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovas Serhijus Krukas.
10:26 | Pasaulio medicinos žurnaluose perspėjama apie didėjančią branduolinio ginklo grėsmę
Daugiau kaip 100 pasaulio medicinos žurnalų ketvirtadienį paskelbė retą bendrą raginimą imtis skubių veiksmų dėl branduolinių ginklų eliminavimo ir perspėjo, kad branduolinės katastrofos grėsmė yra didelė ir vis didėja.
Raginimas nuskambėjo Rusijai nuolat skelbiant menkai užmaskuotus įspėjimus, kad ji galėtų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, Šiaurės Korėjai vykdant nuolatinius raketų bandymus ir stringant pastangoms siekti branduolinio ginklo neplatinimo.
Daugybėje medicinos žurnalų paskelbtame redakciniame straipsnyje sveikatos specialistai visame pasaulyje raginami įspėti piliečius ir vadovus apie branduolinių ginklų keliamą didelį pavojų visuomenės sveikatai.
„Pavojus yra didelis ir vis didėja“, – sakoma tekste, kurio bendraautoriai yra 11 pirmaujančių medicinos žurnalų, įskaitant „BMJ“, „Lancet“, „JAMA“ ir „New England Journal of Medicine“, redaktoriai.
„Branduolinės valstybės privalo eliminuoti savo branduolinius arsenalus, kol jie neeliminavo mus“, – priduriama jame.
09:51 | Žiniasklaida: „Wagner“ ir toliau verbuoja karius
Liepos pabaigoje Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad neplanuoja verbuoti naujokų, nes „nepatiria personalo trūkumo“. Tačiau akivaizdu, kad šis pareiškimas buvo melagingas.
Leidinys „Važnyje Istoriji“ skelbia, kad rusų „savanorių“ pokalbių svetainėse pasigirdo pranešimų, jog karinė kompanijas rugpjūtį vėl pradės verbuoti. Tiriamieji žurnalistai nustatė, kad samdinių verbavimas karui Ukrainoje nesiliauja.
Pranešama, kad vienas iš buvusių „Wagner“ samdinių, kovojusių Afrikos šalyse ir Ukrainoje, sakė, jog žmonės verbuojami per stačiatikių sporto klubą „Desantnik“ Omsko mieste, taip pat per vieną iš „Wagner“ punktų Novosibirske.
Leidinio korespondentas, prisidengęs potencialiu samdiniu, bandė išsiaiškinti, kaip vyksta verbavimas į „Wagner“ gretas. Jis teigia, kad jam pasiūlyta kariauti Ukrainoje nepasirašius sutarties su Rusijos gynybos ministerija.
09:38 | Rusija skelbia numušusi 6 dronus už mažiau nei 200 km nuo Maskvos
Rusija ketvirtadienį paskelbė numušusi šešis dronus Kalugos regione, už mažiau nei 200 km nuo Maskvos.
Gynybos ministerijos pranešime nurodoma, kad ji Kalugoje sužlugdė „teroristinę ataką pasitelkiant dronus“.
„Šiąnakt oro gynybos sistemomis buvo numušti šeši dronai, bandę kirsti Kalugos regioną“, – platformoje „Telegram“ parašė regiono gubernatorius Viačeslavas Šapša.
Aukų, pasak jo, nebuvo.
09:03 | Rusai apšaudė Chersoną
Ketvirtadienio rytą Rusijos karinės pajėgos apšaudė Chersoną ir sužeidė tris žmones.
Ukrainos prezidentūra skelbia, kad rusų smūgis pataikė į viešąjį transportą, kuriuo miesto gyventojai važiavo į darbą. Sužeisti trys keleiviai: 39 metų moteris ir du 53 ir 74 metų vyrai.
Vyriausiojo iš aukų būklė sunki, jam sunkiai sužalota krūtinė ir jis patyrė smegenų traumą.
08:15 | Anušauskas nuleido Rusiją ant žemės: ji nebeturi antros pasaulio kariuomenės
07:33 | Ukraina virš Kyjivo numušė beveik 15 dronų kamikadzių – pareigūnai
Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad per naktinę ataką prieš Kyjivą buvo numušta beveik 15 iranietiškų dronų kamikadzių „Shahed“ – tai antrasis per kelias dienas įvykdytas išpuolis prieš šalies sostinę.
Sostinės karinės administracijos viršininkas Serhijus Popko nurodė, kad priešlėktuvinė gynybos sistema aptiko ir sunaikino beveik 15 dronų.
Jis teigė, kad, pirminiais duomenimis, informacijos apie žalą ar nukentėjusiuosius negauta.
S. Popko teigimu, ataka truko apie tris valandas.
06:57 | Kyjive ir keliuose kituose Ukrainos regionuose naktį paskelbtas oro pavojus
Ukrainos sostinėje ir keliuose kituose regionuose ketvirtadienio naktį buvo paskelbtas oro pavojus, aptikus Rusijos pajėgų paleistus dronus kamikadzes.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, Kijevo, Sumų, Poltavos, Černihivo ir Čerkasų regionuose dėl dronų atakos grėsmės buvo paskelbtas pavojus.
„Dėmesio! Bepiločių orlaivių grėsmė sostinei! Slėpkitės!“, – nurodė sostinės karinės administracijos viršininkas Serhijus Popko.
Ukrainos sostinės pakraščiuose suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema.
„Oro pavojus tęsiasi! Regione, Kyjivo apylinkėse, veikia oro gynyba. Būkite slėptuvėse, kol oro pavojus bus atšauktas!“ – pridūrė S. Popko.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Ukraina trečiadienį pranešė, kad Rusija smogė Ukrainos pietinio Odesos regiono uostų infrastruktūrai, taikydamasi į objektus, naudojamus grūdams eksportuoti po to, kai žlugo svarbus susitarimas, kuriuo buvo leista gabenti grūdus Juodąja jūra.
► Rusija trečiadienį paskelbė pradedanti karinio jūrų laivyno pratybas Baltijos jūroje, didėjant įtampai su Europos šalimis dėl konflikto Ukrainoje.
► Ukrainos pajėgos sėkmingai išstūmė Rusijos pajėgas iš jų pozicijų į pietus nuo Avdijivkos rytinėje Donecko srityje.
► Ukrainos pareigūnai anksti trečiadienį pranešė, kad per naktinę ataką Kyjive buvo numušta daugiau kaip 10 Rusijos dronų. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad išpuolis sostinėje padarė žalos keliuose vakariniuose rajonuose.
