Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:04 | Zelenskis: „Katastrofišką įvykių eskalaciją būtų buvę galima sustabdyti“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kasdieniniame savo kreipimesi į ukrainiečius prisiminė, kad lygiai prieš aštuonerius metus, gegužės 26 d., nustojo veikti Donecko oro uostas.
„Tą dieną tikriausiai niekas nenumatė, kaip įvykiai Donbase klostysis per šiuos metus. O po to – visoje Ukrainoje po plataus masto invazijos. Tačiau tiek tą dieną, tiek bet kurią kitą dieną po jos, tiek ir šiandien tikrai galima pasakyti du dalykus. Pirmasis. Ukraina visada bus nepriklausoma valstybė ir mes jos nesunaikinsime. Vienintelis klausimas – kokią kainą mūsų žmonės turės sumokėti už savo laisvę, o Rusija – už šį beširdišką karą prieš mus“, – teigė jis.
Pasak V. Zelenskio, įvykių eskalacijos buvo galima išvengti, jei pasaulio lyderiai būtų sureagavę tinkamai ir laiku.
„Katastrofišką įvykių eskalaciją būtų buvę galima sustabdyti, jei pasaulis būtų susitaikęs su padėtimi Ukrainoje kaip su sava. Jei valdžia nebūtų atsitvėrusi tvora nuo Rusijos, o iš tiesų būtų spaudusi iki karo pabaigos“, – savo kreipimesi teigė jis.
23:47 | Šaltiniai: Rusija ukrainiečius tremia į skurdžias Rusijos vietoves
Keturi šaltiniai, susipažinę su naujausia Vakarų žvalgybos informacija, teigia, kad šimtai tūkstančių ukrainiečių buvo perkelti į Rusijos „filtravimo stovyklas“ Rytų Ukrainoje ir išsiųsti į Rusiją pagal susistemintą prievartinio išvežimo programą, rašo CNN.
Po sulaikymo Rusijos žvalgybos pareigūnų valdomose stovyklose daugelis ukrainiečių prievarta perkeliami į ekonomiškai skurdžias Rusijos vietoves, kai kuriais atvejais už tūkstančių kilometrų nuo savo namų, ir dažnai paliekami be jokių galimybių grįžti, teigė šaltiniai.
Nors kai kurie ukrainiečiai savanoriškai pateko į filtravimo stovyklas ir bandė pabėgti nuo kovų įvažiuodami į Rusiją, daugelis jų prieš savo valią buvo sulaikyti kontrolės punktuose ir slėptuvėse.
Vidutiniškai apie tris savaites praleidę stovyklose, kur, šaltinių ir liudininkų teigimu, jie laikomi nežmoniškomis sąlygomis, žmonės yra apklausiami ir kartais kankinami, kai kurie iš jų išsiunčiami į Rusiją, jiems išduodami valstybiniai dokumentai.
Pasak šaltinių, iš Rostovo ir kitų Rusijos miestų patikros punktų daugelis ukrainiečių perkeliami į tolimus Rusijos kampelius. Kai kuriais atvejais ukrainiečiai buvo siunčiami į Sachalino salą, tolimą Ramiojo vandenyno salą Rusijos tolimuosiuose rytuose – už 10 tūkst. mylių nuo Ukrainos sienos. Jei jiems pasiseks, pasak CNN šaltinių, Rusija suteiks jiems būstą gyvenamuosiuose rajonuose, galbūt rusišką SIM kortelę ir nedidelę pinigų sumą.
Kiti tiesiog išlaipinami be nieko ir tikimasi, kad jie išgyvens patys. Dar kiti ukrainiečiai įstrigo filtravimo stovyklose Rusijos viduje, netoli savo namų, be galimybės ištrūkti.
23:27 | Suomijos premjerė: santykiai su Rusija negali grįžti į ankstesnes vėžes
Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra lūžio taškas pasaulyje, ir perspėjo, kad santykiai su Maskva negali grįžti į ankstesnę padėtį, buvusią iki jos invazijos.
Ji savo komentarus išsakė per kelionę į Ukrainą, kurios metu lankėsi Irpinės ir Bučos miestuose, kur, kaip įtaria Ukraina, Rusijos kariai vykdė karo nusikaltimus.
„Mes, Suomija, remiame visus Tarptautinio baudžiamojo teismo veiksmus, kuriais siekiama išnagrinėti šiuos nusikaltimus, surinkti įrodymus būsimam procesui ir nuteisti Rusiją“, – po susitikimų su Ukrainos prezidentu ir premjeru sakė S. Marin.
„Tai, kas įvyko, tai, ką padarė Rusija, yra lūžio taškas visai Europos šeimai ir visam pasauliui. Matome, kad senoji tvarka buvo sugriauta, ir prie buvusių santykių nebegrįžtama“, – sakė ji.
Rusijos veiksmus Ukrainoje ji apibūdino kaip „mėginimą pasipriešinti bendrų Europos namų kūrimo principams“.
23:09 | Italijos premjeras po pokalbio su Putinu nenusiteikęs pozityviai
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad pokalbio metu jis „nematė taikos vilties“ Ukrainoje, praneša „UNIAN“.
Italijos vyriausybės interneto svetainėje skelbiama, kad V. Putinas ir M. Draghi aptarė „įvykius Ukrainoje ir pastangas rasti bendrą sprendimą dėl tebesitęsiančios maisto krizės ir jos rimtų padarinių skurdžiausioms pasaulio šalims“.
22:53 | Rusijos pajėgos puola Severodonecką
Okupantai puola Severodonecką, vyksta smarkūs mūšiai, sako Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Haidai, rašo „UNIAN“.
Pasak jo, gegužės 26 d. vakare Rusijos kariuomenė žengia Borovskoje, Severodonecko apylinkėse tęsiasi smarkūs mūšiai, priešas bando prasiveržti į miestą.
„Regioninį centrą naikina artilerija ir aviacija. Mūsų gynėjai laikosi prie Zolotės ir Jekaterinovkos. Greitkelis Lysychansk-Bakhmut yra nuolat apšaudomas priešo ir judėjimas juo yra pavojingas. Galimybė tiekti pagalbos priemones ir evakuoti gyventojus nėra prarasta“, – sakė jis.
22:43 | Rusų raketa Charkive pražudė 5 mėnesių kūdikį
Pateikiama daugiau informacijos apie rusų ataką Charkive. Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad rusų ataka pareikalavo aštuonių gyvybių, tarp žuvusiųjų – penkių mėnesių kūdikis ir jo tėtis.
„Pirminiais duomenimis, (miestas – aut. past.) apšaudytas haubicomis. Kada prasidėjo apšaudymas, gatvėje vaikščiojo jauna šeima: žmona ir vyras, kurio rankose buvo 5 mėnesių kūdikis. Vyras mirė iškart, moterį sunkios būklės išgabeno į ligoninę. Vėliau Charkivo srities policija aptiko ir kūdikio kūną. Mažylį iš tėvo rankų sprogimo banga nubloškė į viršų – ant laiptinės stogo“, – UNIAN cituojamas Ukrainos nacionalinės policijos vadas Igoris Klimenka.
Dar 17 žmonių atakos metu buvo sužeista.
22:22 | Kuleba: padėtis Rytų Ukrainoje blogesnė, nei manoma
Karinė padėtis Rytų Ukrainoje yra dar blogesnė, nei žmonės mano, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, rašo „Sky news“.
Pasak jo, Ukrainai dabar reikia sunkiosios ginkluotės, kad galėtų veiksmingai kovoti su Rusijos pajėgomis.
Jis taip pat pabrėžė, kad taikos derybos su Rusija šiuo metu nevyksta.
22:08 | Turtingiausias Ukrainos žmogus iš Rusijos sieks prisiteisti 20 mlrd. dolerių
Turtingiausias Ukrainos žmogus, Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ savininkas žada paduoti Rusiją į teismą ir siekti prisiteisti iš jos 20 mlrd. dolerių. Būtent tokia suma yra vertinama žala, padaryta jam priklausančioms gamykloms.
Plieno gamykla „Azovstal“ patyrė didžiulę žalą. Rusai kelis mėnesius beveik be perstojo atakavo gamyklą, iš jos praktiškai liko griuvėsiai.
Būtent čia nuo pat karo pradžios slėpėsi tūkstančiai Mariupolio gynėjų ir civilių. Ukrainos kariai dar praėjusią savaitę gavo įsakypą saugoti savo gyvybes ir pasitraukti iš gamyklos. Jie buvo nuvežti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, o vėliau, kaip tikimasi, turėtų būti išmainyti į rusų karo belaisvius.
Per Rusijos vykdomas Mariupolio atakas taip pat smarkiai nukentėjo „Illicho“ plieno ir geležies gamykla, priklausanti tam pačiam žmogui.
„Mes būtinai paduosime Rusiją į teismą ir reikalausime tinkamos kompensacijos už visus nuostolius ir prarastą verslą“, – Ukrainos naujienų portalui mrpl.city sakė gamyklų savininkas Rinatas Achmetovas.
21:39 | Rusija planuoja priimti įstatymą, pagal kurį bus konfiskuojamas pasitraukti bandančių Vakarų įmonių turtas
Rusija rengia naują įstatymą, kuris leis jai perimti Vakarų bendrovių, nusprendusių palikti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą, vietos įmonių kontrolę, rašo BBC.
Įstatymas suteiktų Rusijai įgaliojimus įsikišti tais atvejais, kai kyla grėsmė vietos darbo vietoms ar pramonei, todėl Vakarų bendrovėms bus sunkiau greitai perkelti savo verslą, nebent jos būtų pasirengusios prisiimti didelius finansinius nuostolius.
Šimtai tarptautinių prekių ženklų, įskaitant „Starbucks“, „Coca Cola“, „Levi’s" ir „Apple“, pasitraukė iš Rusijos arba sustabdė pardavimus nuo vasario mėnesio, kai šalis įsiveržė į Ukrainą.
21:17 | Lavrovas perspėjo ginklus Ukrainai teikiančias šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad Vakarų šalys, tiekiančios Ukrainai ginklus, žengtų „rimtą žingsnį į nepriimtiną eskalaciją“, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo S. Lavrovo žodžius, kad jis tikisi, jog sveiko proto žmonės Vakaruose tai supras, ir pridūrė: „Ten dar liko keletas jų“.
21:09 | Nausėda: svarstymai atiduoti dalį Ukrainos žemių Rusijai – visiškai nepriimtini
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį visiškai nepriimtinais pavadino kai kurių politikų ir ekspertų svarstymus, kad Ukraina galėtų atiduoti dalį savo žemių Rusijai dėl taikos.
„Aš labai norėčiau, ir asmeniškai, ir kaip politikos, kad būtų pasiektas taikos susitarimas, nes Ukraina kraujuoja kiekvieną dieną. Bet mes tikrai negalime neatsakingai dalinti kitos valstybės teritorijos, kaip mums atrodo reikalinga“, – TV3 televizijai ketvirtadienį sakė šailies vadovas.
„Juk mūsų visi veiksmai prieš Rusiją ir nukreipti tuo pagrindu, kad šalis XXI a. pradžioje pasikėsino į kitos šalies teritorinį vientisumą. Čia yra alfa ir omega. Tai jeigu mes šitą klausimą patys pradedame raikyti kaip duoną peiliu, tai aš manau, kad tai yra visiškai nepriimtina. Palikime šį klausimą spręsti pačiai Ukrainos tautai“, – pridūrė jis.
Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris (Henris Kisindžeris) šią savaitę kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją. Jo teigimu, žeminantis Rusijos pralaimėjimas kare gali sukelti didesnę destabilizaciją.
H. Kissingeris tvirtino, kad idealu būtų grįžti į status quo, susiklosčiusio iki Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.
Rusija 2014-aisiais aneksavo Krymą, o promaskvietiškų separatistų grupuotės ėmė kontroliuoti dalį ryčiausių Ukrainos sričių – Donecko ir Luhansko.
20:43 | Separatistai: rasta „Azovstal“ pasislėpusių ukrainiečių karių
Ukrainos separatistinės Donecko liaudies respublikos vadovas Denisas Pušilinas sako, kad Mariupolyje esančioje plieno gamykloje „Azovstal“ buvo rasta besislepiančių ukrainiečių karių.
„RIA Novosti“ D. Pušilinas teigė, kad Ukrainos kariai buvo rasti pasislėpę arba sąmoningai pasilikę, kai ukrainiečių pajėgos paliko gamyklą. Praėjusią savaitę Mariupolis visiškai atiteko Rusijai.
Pasak D. Pušilino, Rusijos pajėgos negali tiksliai pasakyti, ar gamyklos teritorijoje dar yra pasislėpusių ukrainiečių. Jis teigia, kad tokie „paklydėliai“ Rusijai nekelia grėsmės.
D. Pušilinas priduria, kad teritorijoje bus atliekami patikrinimai, kurių metu Rusijos pajėgos ieškos likusių ukrainiečių ir minų.
20:27 | Rusai ketvirtadienį užėmė Mednaja Ruda kaimą
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė ketvirtadienio, gegužės 26 d., situacijos vertinimą, praneša „UNIAN“.
Pasak generalinio štabo, Rusijos pajėgos surengė puolimą Bogorodičnojės kaimo link, bet atsitraukė į anksčiau užimtas pozicijas.
Limano kryptimi priešas sutelkė pastangas apšaudyti ukrainiečių dalinius Ozernoje ir į pietus nuo Limano. Severodonecko kryptimi priešas nesėkmingai vykdė puolimą Severodonecko ir Borovsko kryptimi.
Bachmuto kryptimi okupantai vykdė puolimą Kamyševachos, Nyrkovo, Berestovo ir Belogorovkos kryptimis, tačiau patyrė nuostolių ir atsitraukė. Pokrovskoe ir Klinovoe kryptimis priešas pasiekė dalinę sėkmę ir užėmė Mednaja Ruda kaimą, į pietryčius nuo Bachmuto.
20:14 | Moldovos prorusiškam eksprezidentui skirtas namų areštas
Moldovos prorusiškam buvusiam prezidentui Igoriui Dodonui ketvirtadienį paskirtas 30 parų namų areštas po to, kai jis buvo sulaikytas dėl įtarimų valstybės išdavyste ir korupcija, pranešė sostinės Kišiniovo teismas.
Apie I. Dodono sulaikymą paskelbta antradienį, karui kaimyninėje Ukrainoje labai padidinus įtampą narystės Europos Sąjungoje siekiančioje šalyje.
Ketvirtadienį prokurorai, kurie prašė skirti I. Dodonui kardomąjį kalinimą, pareiškė, kad ketina apskųsti teismo sprendimą.
I. Dodonas „planavo pabėgti iš šalies, radome bilietą gegužės 26 dienai 9 valandai“, sakė prokuroras Petras Yarmalyukas (Petras Jarmaliukas) ir pridūrė, kad per kratą rasta „didelė užsienio valiutos suma“.
Po teismo posėdžio kalbėdamas su žurnalistais I. Dodonas atmetė bylą kaip „politinę“ ir apkaltino dabartinę prezidentę Maią Sandu (Mają Sandu) dėl jo suėmimo.
„Manau, kad tai politinė byla. Ji buvo pradėta prezidentės Maios Sandu, kuri reikalavo, kad iš karto po jos išrinkimo mane pasodintų į kalėjimą, nurodymu“, – tvirtino I. Dodonas.
Nuo 2016 iki 2020 metų prezidentavusį I. Dodoną atvirai palaikė Maskva.
Prieš I. Dodoną pradėtas tyrimas dėl keturių atskirų nusikaltimų: valstybės išdavystės, politinių lėšų gavimo iš nusikalstamos organizacijos, neteisėto praturtėjimo ir „pasyvios korupcijos“.
19:59 | Putinas: jei Vakarai panaikins sankcijas Rusijai, Maskva bus pasirengusi padėti išvengti pasaulinės maisto krizės
Maskva yra pasirengusi „svariai prisidėti“ prie pasaulinės maisto krizės grėsmės sprendimo, jei Vakarai panaikins Rusijai dėl Ukrainos įvestas sankcijas, pareiškė Prezidentas Vladimiras Putinas, rašo BBC.
Apie tai V. Putinas kalbėjo per telefoninį pokalbį su Italijos ministru pirmininku Mario Draghi.
Pokalbio metu V. Putinas taip pat kalbėjo apie „veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti laivybos saugumą, įskaitant kasdien atidaromus humanitarinius koridorius civilinių laivų išplaukimui iš Azovo ir Juodosios jūros uostų, kuriems trukdo Ukrainos pusė“, sakoma Kremliaus pranešime, išplatiname po pokalbio.
Ukrainos ūkininkai šiuo metu saugo apie 20 mln. tonų grūdų. Netrukus prasidės naujo derliaus rinkimas. Baiminamasi, kad Ukraina nebeturės, kur saugoti grūdų.
Be to, Rusija blokuoja Ukrainos uostus, tad ukrainiečių grūdai negali patekti į pasaulines rinkas, o dėl to kyla pasaulinės maisto krizės grėsmė.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Rusijos pasiūlymą atšaukti Ukrainos Juodosios jūros uostų blokadą mainais į sankcijų panaikinimą pavadino šantažu.
19:36 | JAV pareigūnas: rusai jau prarado apie tūkstantį tankų
Rusijos pajėgos nuo karo Ukrainoje pradžios prarado beveik tūkstančio tankų, gerokai daugiau nei 350 artilerijos pabūklų, taip pat beveik 30 naikintuvų ir daugiau nei 50 sraigtasparnių, rašo CNN.
Vis dėlto, nepaisant visų šių nuostolių, JAV vertinimu, rusai „vis dar turi didžiąją dalį savo pajėgumų“.
„Rusai čia turi pranašumą, nes jie gali panaudoti daugybę išteklių, t. y. žmonių, įrangos ir ginkluotės, ir mes turime tai turėti omenyje“, – kalbėjo aukšto rango JAV pareigūnas.
19:18 | Podoliakas įvardijo, kada bus išlaisvinti Ukrainos pietūs
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko patarėjas Michailas Podoliakas sako, kad šalies pietūs bus išvaduoti tada, kai Rusija išnaudos ir praras savo puolamąjį potencialą, o vėl Ukraina sukaups pakankamai pajėgų, rašo „UNIAN“.
„Būkime atviri. Apie okupuotas teritorijas. Ir apie visas nusikalstamas rusų iniciatyvas, susijusias su bandymais kvailai pavogti mūsų miestus. Taigi, štai kas konkrečiai. Rusija labai aktyviai bando formuoti pietiečių nuomonę, kad Ukraina juos apleido, o „rusų pasaulis“ atėjo ilgam.
Visiška nesąmonė. Turime klasikinę Rusijos psichologinę operaciją: sukelti sumaištį ir didžiulį apleistųjų pasipiktinimą, o tada paversti tai įžeistųjų pykčiu“, – kalbėjo M. Podoliakas.
Pasak jo, visa Ukrainos politinė ir diplomatinė mašina dabar dirba tam, kad valstybė gautų pakankamai ginklų išlaisvinti okupuotų teritorijų gyventojus.
„Šiuo metu visa mašina dirba, kad atgrasytų priešą nuo agresyvaus puolimo šalies rytuose. Kremlius į kovą meta viską, ką turi, tačiau laikas yra mūsų pusėje. Kai tik Rusija išseks ir praras puolamąjį potencialą, o Ukraina sukaups pakankamai pajėgų, mūsų šalies pietinė dalis tikrai bus išvaduota“, – tikino jis.
Vis dėlto kartu M. Podoliakas pažymėjo, kad tai tikrai yra ne dienos ir ne mėnesio, tačiau ir ne metų klausimas.
„Ukrainos vėliava vėl plevėsuos virš Chersono. Ne rytoj, bet greičiau, nei kas nors gali įsivaizduoti“, – pabrėžė jis.
19:05 | PSO: Rusijos veiksmai Ukrainoje sukėlė nepaprastąją padėtį sveikatos srityje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) asamblėja nubalsavo pasmerkti Rusijos veiksmus Ukrainoje, kurie, pasak jos, sukėlė nepaprastąją padėtį sveikatos srityje.
Rezoliucija buvo patvirtinta 88 balsais už, 12 – prieš ir 53 susilaikius, sakė susirinkimo pirmininkas Hiroki Nakatani, rašo „Sky news“.
18:58 | Truss: Vakarai turi užtikrinti V. Putino pralaimėjimą Ukrainoje
Vakarai privalo užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų nugalėtas Ukrainoje, ir turi toliau nepaliaujamai remti Kyjivą, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
Po susitikimo su Bosnijos kolega Bisera Turkovič Sarajeve su žurnalistais kalbėjusi L. Truss perspėjo „nesiūlyti Putinui jokių kompromisų ar nuolaidžiavimų“.
„Kalbu apie tai, kad reikia naudotis savo pačių ištekliais ir neatsitraukti, <...> toliau tiekti Ukrainai ginklus, kurių jai reikia, kad laimėtų ir susigrąžintų savo teritorinį vientisumą bei suverenitetą“, – sakė ji.
„Turime užtikrinti, kad Putinas pralaimėtų Ukrainoje, o Ukraina paimtų viršų... kad Rusijos agresija daugiau niekada nekeltų grėsmės taikai Europoje“, – kalbėjo britų ministrė.
Prisimindama praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio Bosnijos konfliktą, per kurį žuvo beveik 100 tūkst. žmonių, L. Truss perspėjo dėl dabartinių Rusijos kišimosi į šalies reikalus ženklų, dėl kurių, anot jos, kyla „rizika, kad būsime sugrąžinti į tas tamsias dienas“.
„Tai turi būti sustabdyta“, – sakė ji ir pažadėjo JK paramą, kad tam užkirstų kelią.
JK siekia iki 2025 metų sutelkti 93 mln. eurų investicijas Vakarų Balkanuose, pridūrė L. Truss.
Rusijos invazija į Ukrainą vasario pabaigoje pažadino būgštavimus dėl galimo įtampo augimo neramiuose tradiciškai tarp Rytų ir Vakarų besiblaškančiuose Balkanuose, kur Rusija siekia didinti savo įtaką.
Bosnijos serbai ne kartą grasino atsiskirti nuo, kaip sako jų lyderis Miloradas Dodikas, „neįmanomos šalies“. Dauguma mano, kad jį palaiko Maskva. Tai kelia būgštavimų dėl naujo konflikto šalyje.
JAV ir Britanija dėl grėsmės Bosnijos stabilumui ir funkcionavimui taiko M. Dodikui sankcijas.
Ketvirtadienį B. Turkovič pareiškė, jog Balkanai, įskaitant jos šalį, yra „svarbioje kryžkelėje“.
„Krizė Ukrainoje galėtų ir gali išplisti ir į šią Europos dalį“, – perspėjo ministrė. Ji pabrėžė, kad Sarajevo siekiui stoti į Europos Sąjungą ir NATO reikia Vakarų paramos.
ES kandidatės statuso suteikimas Bosnijai nusiųstų „gerą žinią visiems tiems, kurie šoka pagal Rusijos dūdelę“, pareiškė B. Turkovič, kalbėdama apie M. Dodiką.
Vieną šalies dalį sudaro serbų darinys Serbų Respublika, o kitą – musulmonų ir kroatų federacija. Trečias autonominis vienetas yra Brčko apygarda.
Visos dalys turi savo vyriausybes, o centrinės institucijos yra silpnos.
18:37 | Macronas ragina Erdoganą gerbti Suomijos ir Švedijos sprendimą stoti į NATO
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį paragino Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) „gerbti suverenų Suomijos ir Švedijos pasirinkimą“ stoti į NATO.
Jis tikėjosi, kad Ankara nevetuos Šiaurės šalių prašymų prisijungti prie Aljanso.
Trečiadienį Turkija įspėjo, kad Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO procesas nepasistūmės į priekį, jei jos neišspręs Ankarai susirūpinimą keliančių saugumo klausimų, turėdama omenyje jų tariamą palankumą kurdų kovotojų grupėms.
„Prezidentas pabrėžė, kad reikia gerbti šių dviejų šalių suverenų pasirinkimą, kuris atsirado demokratinio proceso metu ir reaguojant į saugumo aplinkos pokyčius“, – po E. Macrono pokalbio telefonu su R. T. Erdoganu pranešė Eliziejaus rūmai.
„Jis išreiškė viltį, kad diskusijos bus tęsiamos siekiant greitai rasti sprendimą“, – pridūrė E. Macrono biuras.
Praėjusią savaitę Stokholmas ir Helsinkis pateikė paraiškas įstoti į NATO. Šiaurės šalys nutarė atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos, po Rusijos invazijos į Ukrainą išaugus politikų ir visuomenių paramai narystei.
Paraiškos dėl narystės tvirtinamos vienbalsiai. Daugelis iš 30 Aljanso narių jau suskubo pritarti Švedijos ir Suomijos sprendimams, bet Turkijos pretenzijos šį procesą gali paralyžiuoti.
Ankara ypač priekaištauja Stokholmui dėl numanomo atlaidumo Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atžvilgiu. Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.
R. T. Erdoganas taip pat svarsto galimybę pradėti naują karinę operaciją Sirijos šiaurėje, kuria siekiama sutriuškinti Sirijos kurdų kovotojus, padedančius JAV vadovaujamai kampanijai prieš grupuotę „Islamo valstybė“.
Tokia operacija gali sukelti naują įtampą tarp Ankaros ir kitų NATO narių, o JAV šią savaitę įspėjo, kad jų kariams gali būti sukeltas pavojus.
R. T. Erdoganas ir E. Macronas per savo pokalbį sutarė toliau stengtis atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, Rusijos pajėgoms kontroliuojant didžiąją dalį šios šalies uostų, kad būtų išvengta maisto trūkumo, keliančio grėsmę kelioms besivystančioms šalims.
Tačiau Kremlius pirmadienį neigė bet kokią kaltę dėl sustojusio grūdų eksporto ir kaltino Vakarų šalis neleidžiant krovininiams laivams išplaukti iš Ukrainos uostų.
18:11 | Charkivo aukų skaičius išaugo iki 7
Charkivo atakos aukų skaičius išaugo iki septynių, praneša „Nexta“. 17 žmonių, įskaitant 9 metų vaiką, buvo sužeisti.
Rusija dar kiek anksčiau ketvirtadienį smogė Charkivo miesto centrui.
18:05 | Lukašenka įsakė sukurti Ukrainos krypties šalies ginkluotųjų pajėgų operatyvinę vadovybę
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka įsakė nedelsiant sukurti Ukrainos krypties šalies ginkluotųjų pajėgų operatyvinę vadovybę, praneša „UNIAN“.
„Laikas privertė mus nedelsiant sukurti šią veiklos kryptį. Kartu su vakariniu, šiaurės vakarų sparnu bus ir pietinis sparnas“, – sakė A. Lukašenka.
Pasak jo, Baltarusija patirs „karinį spaudimą per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir toliau eskaluojant karo veiksmus Ukrainoje“.
„Atsivėrė naujas frontas, į kurį negalime nekreipti dėmesio“, – sakė jis.
17:52 | Ukraina: Rusija į Baltarusiją perkelia „Iskander“ paleidimo įrenginius
Rusija perkelia sparnuotųjų raketų „Iskander“ paleidimo įrenginius į Baltarusijos Lunineco miestą Bresto srityje, praneša „UNIAN“.
Apie tai, pasak naujienų agentūros, per spaudos konferenciją paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas.
Kartu jis pažymėjo, kad Voluinės ir Polesės operatyvinėse teritorijose neaptikta jokių priešo puolamųjų grupių formavimosi požymių.
„Tuo pat metu (priešas – aut. past.) perkelia operatyvinių ir taktinių sparnuotųjų raketų „Iskander“ paleidimo įrenginius į Luninecą Bresto srityje. Neatmetama galimybė, kad jie dalyvaus naikinant karinius objektus ir infrastruktūrą vakariniame mūsų šalies regione“, – kalbėjo O. Gromovas.
17:38 | Donecko srityje iki šiol nužudyta daugiau kaip 150 vaikų
Nuo Rusijos invazijos pradžios Donecko srityje žuvo daugiau kaip 150 vaikų, teigia Ukrainos generalinė prokurorė.
Visoje šalyje nužudyta mažiausiai 240 vaikų, rašo BBC.
17:21 | Dviems rusų kariams Ukraina prašo skirti 12 m. laisvės atėmimo bausmę
Ukrainos prokuratūra paprašė skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę Rusijos kariams Aleksandrui Bobykinui ir Aleksandrui Ivanovui, kaltinamiems pirmąją karo dieną iš „Grad MLRS“ apšaudžius Charkivo srities civilinę infrastruktūrą.
Abu jie, kaip praneša „UNIAN“, pripažino savo kaltę. Jų advokatai prašė teismo skirti mažesnę bausmę, nei prašė prokuratūra, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji pripažino savo kaltę ir kad vykdė savo viršininkų nurodymus.
Nuosprendis bus paskelbtas gegužės 31 d. 12 metų yra didžiausia jiems galima skirti bausmė.
Prokuratūros teigimu, vasario 24 d. vairuotojas ir krovikas Aleksandras Bobykinas ir šaulys A. Ivanovas iš Rusijos teritorijos Belgorodo srityje pradėjo apšaudyti gyvenvietes Charkivo srityje, o vėliau kirto sieną ir tęsė apšaudymą. Netrukus jų konvojus buvo išardytas ir jie pateko į nelaisvę.
17:08 | Suomijos premjerė susitiko su Zelenskiu
Suomijos premjerė Sanna Marin susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo padėti atstatyti Ukrainos miestus, rašo „Sky news“.
Anksčiau ketvritadienį ji užfiksuota besilankanti Bučoje, Irpinėje.
Pasak Ukrainos premjero, Suomijos atstovė pažadėjo padėti atstatyti Ukrainos miestus ir atkurti infrastruktūrą.
Suomija kartu su Švedija oficialiai pateikė paraiškas įstoti į NATO.
16:58 | Zacharova pagrasino „Youtube“: užblokuokite dar vieną mūsų pranešimą ir pasakysime, kas vyks namo
Rusija įspėjo, kad ketina išvaryti Vakarų šalių žurnalistus, jei „YouTube“ reikalaus uždrausti prieigą prie Rusijos Užsienio reikalų ministerijos informacinių pranešimų.
Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad įspėjo „Youtube“ neriboti ministerijos turinio.
„Mes tiesiog atėjome ir pasakėme jiems: užblokuojate dar vieną pranešimą, vienas žurnalistas arba amerikiečių žiniasklaidos priemonė keliauja namo. Užblokuokite dar vieną brifingą ir mes įvardysime konkretų žurnalistą ar konkrečią žiniasklaidos priemonę, kuri vyks namo“, – „Tass“ cituojama ji.
Ji pridūrė, kad Maskva ruošia priemones prieš anglakalbę žiniasklaidą, reaguodama į, jos nuomone, „nedraugiškus užsienio vyriausybių veiksmus“ Rusijos naujienų agentūrų atžvilgiu.
Kovo mėnesį Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį už „melagingų naujienų“ apie karą skleidimą gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
16:51 | Papildoma informacija apie ataką Charkive
Pateikiama daugiau informacijos apie anksčiau ketvirtadienį Charkive įvykusią ataką.
Charkivo meras Igoris Terechovas praneša, kad per miesto apšaudymą ketvirtadienį žuvo penki žmonės, dar 10 buvo sužeista.
Kiek anksčiau pranešta, kad Rusija apšaudė Charkivo miesto centrą.
16:33 | Rusija šiuo metu yra pranašesnė Luhanske, sako Ukraina
Aukštas Ukrainos pareigūnas kariuomenės atstovas tvirtina, kad Rusija šiuo metu turi pranašumą kovose Ukrainos rytinėje Luhansko srityje.
„Rusija turi pranašumą, bet mes darome viską, ką galime“, – „The Guardian“ cituojamas generolas Oleksijus Gromovas.
Jis pridūrė, kad Rusija buvo pastebėta perkelianti raketų sistemas „Iskander“ į Baltarusijos vakarinį Bresto regioną.
Tai padidino naujų raketų smūgių į Vakarų Ukrainą galimybę, sakė O. Gromovas.
16:27 | Chersonui gresia potvynis
Chersonui ir keliems kaimams gresia potvynis, praneša „UNIAN“. Naujoji Kachkova jau yra iš dalies užlieta.
Pranešama, kad Kachovkos hidroelektrinėje neveikia du hidroagregatai, o Rusijos pajėgos neleidžia Ukrainos specialistams jų remontuoti. Čia rusai įrengė savo karių valdymo postus.
„Dėl to jau iš dalies užlieta Naujoji Kachovka – kyla grėsmė krantinės ir miesto parko, aplinkinių kaimų ir okupuoto Chersono miesto užtvindymui“, – cituojamas Ukrainos generalinis štabas.
16:20 | Zelenskis: laikas ne tik šeštajam, bet ir septintajam sankcijų paketui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad būtina įgyvendinti šeštąjį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą, įskaitant naftos embargą, ir parengti antrąjį paketą su dar didesniais apribojimais.
Pasak „Ukrinform“, apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo Latvijos parlamentui.
„Reikia ne tik pagaliau susitarti dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijos Federacijai, įskaitant naftos, naftos mišinių ir naftos produktų embargą, bet ir parengti septintąjį sankcijų paketą su dar griežtesniais apribojimais Rusijai dėl teroro prieš Ukrainą“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad visa Europa turi visiškai apriboti Rusijos energetiką, kad ji nebūtų naudojama kaip ginklas. Jis taip pat pažymėjo, kad svarbu patraukti baudžiamojon atsakomybėn rusus, kaltus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.
„Mums reikia viso Europos potencialo, kad kompetentingame teisme būtų patraukti atsakomybėn visi tie, kurie organizavo ir vykdė genocidą prieš Ukrainos žmones“, – teigė V. Zelenskis.
Prasidėjus karui ES išreiškė solidarumą su Ukraina ir teikė politinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę bei karinę pagalbą šaliai. Šeštajame sankcijų pakete Rusijai numatytos sankcijos Rusijos bankams, patriarchui Kirilui ir kitiems asmenims, taip pat svarstoma dėl rusiškos naftos draudimo.
16:03 | Rusija atmeta kaltinimus dėl ukrainietiškų grūdų krizės
Rusija neigia Vakarų teiginius, kad ji blokuoja grūdų eksportą iš Ukrainos, ir apkaltino Vakarus sukūrus tokią situaciją įvedant sankcijas, rašo BBC.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Ukrainos ūkininkai turi apie 20 mln. tonų grūdų. Kadangi Rusija blokuoja Ukrainos uostus, šalis negali grūdų eksportuoti. Todėl baiminamasi ne tik pasaulinės maisto krizės, tačiau ir grūdų pertekliaus pačioje Ukrianoje, kuomet ūkininkai nebeturės, kur grūdų laikyti.
„Kategoriškai nepripažįstame šių kaltinimų. Priešingai, kaltiname Vakarų šalis, kad jos ėmėsi veiksmų, dėl kurių taip atsitiko“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Maskva paragino Vakarus atšaukti sankcijas.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Rusija naudojasi „badu ir grūdais, kad įgytų galią“. Be to, Ukraina kaltina Rusiją pavogus šimtus tūkstančių tonų grūdų.
15:33 | Ukraina: kovos šalies rytiniame Donbaso regione pasiekė didžiausią intensyvumą
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad mūšiai šalies rytiniame Donbase pasiekė didžiausią intensyvumo lygį, Rusijos pajėgoms veržiantis gilyn į pramoninį regioną.
„Kovos pasiekė didžiausią intensyvumą“, – spaudos konferencijoje sakė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar ir perspėjo, kad laukia „nepaprastai sunkus“ ir „ilgas“ kovų laikotarpis.
15:32 | Rusija apšaudė Charkivo miesto centrą, žuvo 4 civiliai
Rusijos kariuomenei apšaudžius Charkivo miesto centrą žuvo keturi žmonės, dar septyni buvo sužeisti, skelbia vietos rajono administracija.
„Prašome Charkivo ir apylinkių gyventojus likti slėptuvėse. Okupantai ir vėl apšaudo rajono centrą. Pirmine informacija, apšaudymo metu nukentėjo 7 žmonės. Deja, 4 žuvę. Informacija yra tikslinama. Nepalikite slėptuvių!“ – paragino regiono administracijos vadovas Olehas Sinehubovas.
15:28 | Rusija pareikalavo Ukrainos savo valia atsisakyti teritorijų
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva laukia iš Kyjivo okupuotų teritorijų atsisakymo.
„Maskva laukia iš Kyjivo Maskvos reikalavimų priėmimo ir susitaikymo su de facto, realia situacija, kuri egzistuoja“, – pareiškė D. Peskovas.
Paprašytas patikslinti ar jis turi omenyje, kad Ukraina turėtų nusileisti dėl „teritorinių ginčų“, D. Peskovas atsakė: „Tai nėra nusileidimas dėl teritorijų, Kyjivui reikia pripažinti situaciją de facto ir paprasčiausiai blaiviai įvertinti“.
15:04 | Putinas laiko pasaulį įkaitais, pareiškė Didžioji Britanija
Rusijos ketinimai išsireikalauti sankcijų švelninimo tam, kad būtų atverti Ukrainos uostai grūdų eksportui yra tolygūs reketui, pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrė Liz Truss.
„Visiškai siaubinga, kad Putinas bando priversti pasaulį išsipirkti. Jis iš esmės paverčia ginklu neturtingiausių pasaulio žmonių badą ir maisto trūkumą. Mes tiesiog negalime leisti, kad tai įvyktų. Putinas turi panaikinti Ukrainos grūdų blokadą“, – pareiškė britų užsienio politikos vadė.
Ji taip pat pridūrė, kad vienintelis dalykas ko pasaulis dabar negali daryti, tai sankcijų atšaukimas. „Tai tik paverstų Putiną stipresniu ilgalaikėje perspektyvoje“, – aiškino ji.
Rusija ne tik neleidžia Ukrainai eksportuoti Juodąja jūra grūdų, nuo kurių priklausomos dalis Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalių, tačiau ir išvagia sandėlius okupuotose teritorijose. Pati Rusija tai neigia, o dėl grūdų embargo kaltina Vakarus.
14:54 | Mariupolio gynėjams buvo nuolat teikiama pagalba
Ukrainos kariuomenė ne sykį tiekė apsuptiems Mariupolio gynėjams amunicijos, ryšio priemonių, maisto ir medikamentų, atskleidė kariuomenės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas.
Jo teigimu, iš 16-os misijose dalyvavusių sraigtasparnių du buvo rusų sunaikinti.
„Spec. operacija buvo suplanuota ir įgyvendinta Ukrainos gynybos ministerijos karinės žvalgybos pajėgomis“, – cituojamas jis UNIAN.
Visą beveik tris mėnesius trukusios Mariupolio ir „Azovstal“ gamyklos teritorijos apgulties laikotarpį Ukrainos valdžia dažnai buvo kritikuojama dėl to, kad tariamai nepadeda ten buvusiems gynėjams.
„Visos misijos buvo sėkmingai įvykdytos“, – pasakojo K. Budanovas, pažymėjęs, kad 5-ojo ir 7-ojo skrydžių metu buvo numušti du sraigtasparniai. Dar vienas sraigtasparnis buvo numuštas kuomet išskrido į pagalbą vienam iš numuštųjų anksčiau.
13:38 | Rusų kariai pripažino savo kaltę
Du į nelaisvę paimti Rusijos kariai pripažino kalti apšaudę miestą Rytų Ukrainoje per antrąjį karo nusikaltimų teismą nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo į šalį. Aleksandras Bobikinas ir Aleksandras Ivanovas pripažino priklausę artilerijos daliniui, kuris šaudė į taikinius Charkivo srityje iš Belgorodo srities Rusijoje, skelbia „The Guardian“.
Šis apšaudymas sunaikino švietimo įstaigą Derhačio mieste, pranešė prokurorai. A. Bobikinas ir A. Ivanovas buvo sučiupti kirtę sieną ir tęsę apšaudymą, pranešė Generalinė prokuratūra.
Centrinės Ukrainos Kotelevskos apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje A. Bobikinas teismui pasakė: „Esu visiškai kaltas dėl nusikaltimų, kuriais esu kaltinamas. Mes apšaudėme Ukrainą iš Rusijos“.
A. Ivanovas prašė neskirti jam maksimalios laisvės atėmimo bausmės, sakydamas teismui: „Atgailauju ir prašau sušvelninti bausmę“.
Valstybiniai kaltintojai už karo įstatymų pažeidimus paprašė porai skirti po 12 metų kalėjimo. Tikimasi, kad nuosprendis bus paskelbtas gegužės 31 d.
13:18 | Ukrainos žvalgyba atskleidė Rusijos planą okupuotose teritorijose: „Ketina likti ilgam“
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skybyckis pranešė, kad Rusijos karinės pajėgos kuria trečią gynybos liniją okupuotose pietų Ukrainos teritorijose. Tai, jo teigimu, reiškia, kad jie ten ruošiasi likti ilgam.
Pasak V. Skybyckio, pirmuoju etapu Rusijos pajėgos buvo įsitvirtinusios strateginiuose objektuose – užtvankoje, hidroelektrinėje, o nuo gegužės pradžios pradėjo stiprinti gynybą, skelbia UNIAN.
„Ruošiami atitinkami inžineriniai statiniai, statoma net ne pirmoji ar antroji, o trečioji gynybos linija. Ir tai rodo, kad [tai yra] šių teritorijų okupacija, galima kalbėti apie perspektyvą, kad Rusijos Federacija nori likti ilgam. Būtent šie aspektai rodo Rusijos ketinimus užgrobti ir užvaldyti šias teritorijas“, – sakė V. Skybyckis.
Jis taip pat sakė, kad Ukrainos žvalgyba mato karių judėjimą iš Krymo į okupuotas Chersono ir Zaporižios regionų dalis. Į pusiasalį jie vyksta tranzitu iš Rusijos Federacijos.
„Ir atitinkamai matome, kokią galingą Rusija dabar dislokuoja karių grupuotę okupuotose pietų Ukrainos teritorijose. Nes iš tikrųjų [Rusijos Federacija] suvienijo grupę, kuri apima sausumos, oro ir jūrų komponentus.
Rusijos Federacijos laivynas dabar valdo Azovo jūrą ir prie Krymo esančią Juodosios jūros dalį. Aktyviai naudojami užgrobti uostai, aerodromai Melitopolyje – ir bazinei aviacijai, ir prekių pristatymui. Taigi priešininkai yra įsitvirtinę“, – sakė V. Skybyckis.
12:48 | Vokietijos kancleris: V. Putinas karo Ukrainoje nelaimės
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karo Ukrainoje nelaimės, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pridūrė, kad per šią kampaniją jau žlugo visi Kremliaus vadovo strateginiai tikslai.
Rusijos planas užimti visą Ukrainą „šiandien yra toliau negu buvo iš pradžių“, kai V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę provakarietišką šalį, bet sulaukė įspūdingo ukrainiečių atkirčio, O. Scholzas sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.
„Mūsų tikslas aiškus kaip krištolas – Putinas privalo nelaimėti šio karo. Ir esu įsitikinęs, kad jis jo nelaimės“, – sakė Vokietijos lyderis.
12:32 | NATO sutarė Ukrainai netiekti tam tikrų ginklų
NATO šalys neoficialiai susitarė netiekti Ukrainai tam tikrų ginklų – tankų ir karinių lėktuvų, – baimindamosi, kad Rusija šių ginklų tiekimą galėtų palaikyti tiesioginiu įsitraukimu į karą. Apie tai skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA.
Naujienų agentūros teigimu, NATO šalys tokį neoficialų susitarimą pasiekė norėdamos sumažinti tiesioginio karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO šalių riziką.
Baiminamasi, kad Rusija Vakarų karo tankų ir karo lėktuvų tiekimą gali oficialiai vertinti kaip įsitraukimą į karą, o į tai gali būti atsakyta kariniais veiksmais. Tokio tipo ginklų sistemos į Ukrainą dar nebuvo pristatytos.
Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) parlamentinės grupės teigimu, šis neformalus susitarimas žinomas Berlyne.
„Gynybos komitetas buvo visiškai informuotas gegužės viduryje“, – DPA sakė SPD parlamentinės grupės gynybos politikos atstovas Wolfgangas Helmichas.
12:08 | „Reuters“: trys Europos Sąjungos šalys spaudžia Ukrainą skelbti paliaubas ir susitarti su Rusija
Italija ir Vengrija paragino Europos Sąjungą aiškiai pareikšti paliaubas Ukrainoje ir taikos derybas su invaziją pradėjusia Rusija. Taip išreiškiamas prieštaravimas kitoms Aljanso narėms, pasiryžusioms laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu prieš kitą viršūnių susitikimą.
„Reuters“ pažymi, kad gegužės 30–31 dienomis turinčio vykti viršūnių susitikimo galutinio pareiškimo projekte Europos Sąjunga apibūdinama kaip „nesvyruojanti įsipareigojime padėti Ukrainai suvokti savo neatimamą teisę gintis nuo Rusijos agresijos“. Projekte apie taikos derybas neužsimenama.
Tačiau penktadienį, gegužės 20 d., vykusiame ES atstovų susitikime Italijos ambasadorius pasiūlė pakeisti tekstą, pažymėdamas, kad jame turėtų būti kalbama apie taikos derybas ir, pasak susitikime dalyvavusių žmonių, vienas iš pirmųjų ES tikslų būtų įrašytos neatidėliotinos paliaubos.
Šiam siūlymui pritarė Vengrija ir Kipras, kurios kritiškai vertina naująjį ES sankcijų Rusijai paketą. Šis ilgą laiką buvo blokuojamas dėl vidinių nesutarimų. Vengrija nepritaria planuojamam naftos embargui, o Kipras susirūpinęs dėl siūlomo draudimo parduoti nekilnojamąjį turtą Rusijos piliečiams.
11:47 | Rusai okupavo 95 proc. Luhansko: „Situacija yra labai bloga“
Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad Rusijos karinės pajėgos užėmė apie 95 proc. Luhansko. Dar prieš kelias dienas užimtų teritorijų mastas siekė 90 proc.
Jis pažymėjo, kad padėtis Donbase yra „labai bloga“. Anot S. Haidajaus, Luhansko srities apšaudymas nesiliauja, rusų pajėgos naikina ištisas gyvenvietes, todėl Ukrainos kariškiai turi trauktis užimti naujas pozicijas, skelbia UNIAN.
Jis pažymėjo, kad Luhansko srityje „yra 25 priešo taktinių batalionų grupės – nuo 300 iki 500 žmonių, didžiulis kiekis technikos – jos nuolat šaudo į visas gyvenvietes, o Severodoneckas tiesiog naikinamas“.
Paklaustas, kiek Luhansko srities teritorijos yra užimta, S. Haidajus atsakė: „Apie 95 proc.“
Jis taip pat sakė, kad buvo apšaudytas greitkelis Lysyčanskas-Bachmutas. Anot S. Haidajaus, antradienį Rusijos pajėgos išvažiavo į kelią, įvyko susirėmimas, „orkai net spėjo pastatyti savo kelio užtvaras“, tačiau trečiadienį kelias jau nebeužtvertas, humanitarinė pagalba pristatyta.
11:18 | Pasaulio banko prezidentas: Rusijos karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją
Davidas Malpassas gegužės 25 d. pareiškė, kad Europoje, Kinijoje ir JAV pastebimas lėtesnis ekonomikos augimas. Tuo metu trąšų, maisto atsargų ir energijos tiekimo trūkumas paveikė besivystančias šalis.
10:46 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 29 600 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 206 lėktuvus, 170 sraigtasparnių, 1315 tankų, 3235 šarvuočius, 617 artilerijos pabūklų, 201 raketų sistemą, 13 laivų, 2225 mašinas, 76 kuro cisternas, 502 bepiločius orlaivius, 93 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 43 specialiosios įrangos vienetus.
10:22 | Netinkamai išnaudojo elitines pajėgas
Naujausioje Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgybos atskaitoje apžvelgiama, kad Rusijos elitiniai daliniai patyrė rimtų nuostolių dėl Rusijos nesugebėjimo numatyti Ukrainos pasipriešinimo bei karo vadų susireikšminimo.
Ataskaitoje pažymima, kad Rusijos elitinės oro desantininkų pajėgos – VDV – nuo Rusijos invazijos pradžios patyrė keletą reikšmingų taktinių nesėkmių, pavyzdžiui, nepavykus užgrobti Hostomelio aerodromo netoli Kyjivo ir neseniai bandžius nesėkmingai persikelti per Doneco upę.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 26 May 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) May 26, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/rE0lcSuRxb
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/QCCDhm8rHj
Gynybos ministerijos analitikai teigia, kad VDV „buvo įdarbinta misijose, labiau pritaikytose sunkesniems šarvuotiems pėstininkams, ir kampanijos metu patyrė didelių nuostolių. Nevienodi desantininkų pasirodymo rezultatai greičiausiai atspindi strateginį netinkamą šių pajėgumų valdymą ir Rusijos nesugebėjimą užsitikrinti pranašumą ore“.
09:52 | Kuleba: Ukrainai itin reikalingos salvinės raketų ugnies sistemos
Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai „smarkiai“ reikalingos salvinės raketų ugnies sistemos, galinčios suteikti atsvarą Rusijos pajėgų smogiamajai galiai.
Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos kalnų kurorte Davose ministras Dmytro Kuleba ragino Kyjivo sąjungininkes Vakaruose perduoti Ukrainai sunkiosios ginkluotės.
Jis sakė atvykęs į Davosą tokiu metu, kai Ukrainos kovos veiksmų zonoje susiklosčiusi „labai sunki padėtis“, tęsiantis įnirtingoms kautynėms rytiniame Donbaso regione.
„Mūšis dėl Donbaso labai panašus į Antrojo pasaulinio karo mūšius“, – D. Kuleba sakė žurnalistams po susitikimų su virtinės šalių vyriausybių pareigūnais ir verslo lyderiais.
„Kai kurie miestai ir gyvenvietės nebeegzistuoja, – kalbėjo jis. – Jie buvo paversti griuvėsiais Rusijos artilerijos ugnies, Rusijos salvinės raketų ugnies sistemų. Tai niokojama.“
Rusija smarkiai pranoksta Ukrainos pajėgas pagal virtinę sunkiosios ginkluotės sistemų, bet didžiausias atotrūkis – tarp abiejų šalių turimų ilgo nuotolio salvinės raketų ugnies sistemų, pridūrė D. Kuleba.
09:23 | Putinas pažadėjo pensijas ir minimalų atlyginimą padidinti dešimtadaliu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos bei minimalus darbo užmokestis artimiausiu metu didės dešimtadaliu.
Tokį žingsnį Kremlius žengia siekdamas nuraminti rekordine infliacija besipiktinančius eilinius rusus, šaliai dėl invazijos į Ukrainą susiduriant su precedento neturinčia tarptautinių sankcijų banga.
„Nuo birželio 1-osios 10 proc. didės minimalus pragyvenimo lygis“, – pareiškė V. Putinas per valstybinių televizijų transliuotą susitikimą su valdžios pareigūnais, įskaitant regionų gubernatorius.
Jis paaiškino, jog tai reiškia, kad dėl to augs socialinės pašalpos ir išmokos, o „mūsų pagrindinis ir nekintantis prioritetas – didinti piliečių gerovę bei gyvenimo kokybę“.
„Nuo liepos mėnesio 10 proc. didės minimalus darbo užmokestis“, – kalbėjo prezidentas ir pridūrė, „ekspertų nuomone, infliacijos augimas sulėtėjo, o per visus šiuos metus ji neturėtų viršyti 15 proc.“.
08:58 | Masiniai kapai Lysyčanske
Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad Lysyčanske masiniame kape buvo palaidota 150 žmonių. Laidojimo darbus šiuo metu vykdo vietos pareigūnai.
„Luhansko srities policijos pareigūnai pakeitė laidojimo namus. Lysyčanske masinėje kapavietėje palaidota 150 žmonių. <...> Policijos pareigūnai vyksta į vietas, kur piliečiai žuvo dėl apšaudymo ar natūralių priežasčių, ir laidoja juos masinėse kapavietėse“, – „Facebook“ pranešė S. Haidajus.
08:16 | JAV: Maskvos plano dalyti rusiškus pasus tikslas – „pavergti“ ukrainiečius
Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė Maskvos planą supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę rusų pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės, pavadinusios tai naujomis pastangomis pavergti žmones.
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as išreiškė susirūpinimą, kad šis planas yra „Rusijos bandymo pavergti Ukrainos žmones – primesti savo valią jėga“, dalis.
„Tai yra dalykas, kurį mes ryžtingai atmestume“, – sakė N. Price'as žurnalistams.
Trečiadienį Kremliaus paskelbtame įsake rašoma, kad Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka.
07:47 | Rusijos karinės pajėgos apšaudė prekybos centrą Zaporižioje
#Russian war criminals launched a missile attack on residential neighborhoods in #Zaporizhzhya. They hit the Aurora shopping center, where there is no military personnel. pic.twitter.com/tYPMXbhdm7
— NEXTA (@nexta_tv) May 26, 2022
07:23 | Zelenskis pašiepė Rusijos sprendimą
Rusijai leidus samdyti karius iki 50 metų amžiaus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijai jau pritrūko jaunų žmonių.
„Rusijos valdžia padarė reikšmingą sprendimą – jie leido pagal sutartį tarnauti vyresnio amžiaus žmonėms. Tai yra, jiems nebeužtenka jaunų žmonių, bet noras kariauti vis dar išlieka. Dar reikia laiko, kad šis noras būtų nugalėtas“, – akcentavo V. Zelenskis.
06:48 | Žiniasklaida: NATO narės neoficialiai sutarė neaprūpinti Ukrainos lėktuvais ir tankais
Remdamasi savo šaltiniais NATO, Vokietijos spaudos agentūra pranešė, kad Aljanso narės baiminasi, jog Rusija gali palaikyti Vakarų tankų ir kovinių lėktuvų teikimą kaip įsitraukimą į karą. Pasak agentūros, Aljanso narės baiminasi, kad Rusija gali imtis atsakomųjų priemonių.
06:21 | JAV analitikai: Rusija ruošiasi mūšiui dėl Severodonecko
JAV Karo studijų institutas teigia, kad Rusijos atakų intensyvumas ir karių telkimas leidžia manyti, kad Rusija gali pradėti puolimą prieš Severodonecką prieš nutraukdama Ukrainos antžeminius ryšius.
06:00 | Neketina atiduoti Ukrainos teritorijų
Savo naujausioje naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė mintį, kad jo šalis turėtų perleisti teritoriją, kad sudarytų taiką su Rusija. Tokią idėją šią savaitė garsiai išsakė buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris.
„Kai kuriose Vakarų žiniasklaidos priemonėse pradėjo rodytis simptominiai vedamieji straipsniai, kuriuose teigiama, kad Ukraina tariamai turi priimti vadinamuosius sunkius kompromisus, mainais už taiką atsisakydama teritorijos“, – vaizdo įraše kalbėjo V. Zelenskis.
„Tie, kurie pataria Ukrainai atsisakyti teritorijos, nemato paprastų žmonių, kurie iš tikrųjų gyvena teritorijoje, kurią jie siūlo iškeisti į taikos iliuziją“, – pridūrė jis.
„Niekas nekeis nei gramo mūsų suvereniteto, nei milimetro mūsų teritorijos. Mūsų vaikai miršta, kareiviai sviediniai sprogdinami ir mums liepia aukoti teritoriją. Atsikniskit, to niekada nebus“, – toliau kalbėjo V. Zelenskis.
„Forbes“ skaičiavimu, Rusija šiuo metu yra okupavusi 20 proc. Ukrainos teritorijos, arba 2,9 karto daugiau nei iki karo.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka, sakoma trečiadienį paskelbtame Kremliaus įsake.
► Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad Europos Sąjunga iki kitą savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo pasieks susitarimą dėl rusiškos naftos embargo, kuriam įnirtingai priešinasi Vengrija.
► Maskva trečiadienį pareiškė, jog „per anksti“ svarstyti apsikeitimą belaisviais su Kyjivu, kol prieš teismą nestojo rusų pajėgoms pasidavę ukrainiečių kariai.
► Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius trečiadienį pranešė, kad mažiausiai šeši civiliai gyventojai žuvo per naujausius rusų pajėgų artilerijos smūgius miestui, atsidūrusiam jau tris mėnesius vykstančio karo epicentre.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Vakarai tebėra susiskaldę dėl paramos Kyjivui masto.
► V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija kovoje dėl keturių rytinio Donbaso regiono miestų naudoja visas turimas priemones.
