• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė rusų puolimą Dolynos gyvenvietės Donbase kryptimi. Pranešama, kad Rusijos pajėgos nuo gyvenvietės atsitraukė. Ukraina taip pat praneša, kad toliau tęsiasi rusų puolimas Donecko kryptimi, pagrindines pajėgas Rusija toliau telkia Sjevjerodonecko ir Vachmuto kryptimis.

29

Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė rusų puolimą Dolynos gyvenvietės Donbase kryptimi. Pranešama, kad Rusijos pajėgos nuo gyvenvietės atsitraukė. Ukraina taip pat praneša, kad toliau tęsiasi rusų puolimas Donecko kryptimi, pagrindines pajėgas Rusija toliau telkia Sjevjerodonecko ir Vachmuto kryptimis.

REKLAMA

Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:

23:51 | Ukraina apie Rusijos pasiūlymus deryboms: tai tik bandymas apgauti pasaulį

Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad šiandieniniai Rusijos pasiūlymai vesti derybas yra tik bandymas apgauti pasaulį.

Apie tai M. Podoliakas rašė „Telegram“ žinutėje, rašo UNIAN.

Jis pažymėjo, kad Europa atsisako rusiškos naftos, o vėliau, matyt, diversifikuoja ir dujas, kurios sudaro apie pusę Rusijos BVP. Pasak M. Podoliako, Rusijos ekonomika grįžta į dešimtąjį dešimtmetį: trūksta ne tik automobilių detalių, bet ir arbatos pakelių; kare Ukrainoje taip pat žuvo daugiau kaip 32 tūkst. rusų karių.

„Ir visa tai ketvirtą karo mėnesį, užuot „užėmę Kijevą ar Charkivą“, jie aiškina savo z žiūrovams, kur yra Popasnos miestas ir kodėl jo užėmimas yra didelė pergalė“, – rašė M. Podoliakas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat teigė besitikintis, kad Maskva „ras jėgų realiai įvertinti padėtį“, palyginti savo „laimėjimus“ su garsiuoju „viskas vyksta pagal planą“, nutraukti ugnį, išvesti karius ir baigti prievartauti savo propagandos „gilią gerklę“.

REKLAMA

„Šiandieniniai nesibaigiantys Rusijos Federacijos pasiūlymai vesti derybas yra ne kas kita, kaip bandymas apgauti pasaulį: sudaryti įspūdį, kad yra pasirengusi dialogui, o paskui smogti jam į nugarą.

Laikinai okupuotose teritorijose laikinai nutraukti ugnį, įrengti atramos punktus, kaupti rezervus ir atkurti puolamąjį potencialą“, – pabrėžė M. Podoliakas.

Jis patikino, kad Ukraina neabejotinai grįš į derybų procesą, bet „tik tinkamu momentu ir turėdama tvirtą derybinę poziciją“ ir kai „Kremlius pradės blaiviai žvelgti į reikalus bei nustos svaigintis savo propaganda“.

REKLAMA
REKLAMA

23:39 | Šaltiniai: Macronas įsakė padidinti „Caesar“ gamybą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paprašė Prancūzijos ginkluotės gamintojos „Nexter“ padidinti „Caesar“ haubicų gamybą, „Reuters“ informavo gynybos ministerijai artimas šaltinis.

Pasak šaltinio, „Nexter“ raginama dirbti „karo meto“ režimu.

Ketvirtadienį lankydamasis Kyjive jis pažadėjo, kad Prancūzija nusiųs Ukrainai dar šešias haubicas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

23:21 | Kličko: Ukrainai pagalbos reikia čia ir dabar

Kyjivo meras Vitalijus Kličko ketvirtadienį Ukrainos sostinėje susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, rašo CNN.

V. Kličko teigė, kad jie aptarė, jog Ukrainai skubiai reikia „ginklų, ekonominės ir finansinės pagalbos“. Jis taip pat teigė, kad paragino Europą įvesti „griežtesnes ir veiksmingesnes sankcijas Rusijos agresoriui“.

REKLAMA

„Svarbu, kad pasaulio lyderiai apsilankytų Ukrainoje ir pamatytų barbariškų Rusijos veiksmų, kuriais naikinami mūsų miestai ir žiauriai žudomi taikūs ukrainiečiai, padarinius“, – „Telegram“ sakė V. Kličko.

Jis taip pat perspėjo, kad nuolaidžiavimas Rusijos agresijai „tik sužadins jos apetitą ir karas išplis į ES šalis“.

V. Kličko pabrėžė, kad Ukrainai reikia neatidėliotinos pagalbos, kad būtų galima įveikti Rusijos invaziją.

REKLAMA

„Štai kodėl Ukrainai, kuri priėmė imperinio blogio smūgį ir didvyriškai ginasi, reikia pagalbos šiandien ir dabar!“ – pažymėjo jis.

23:10 | Zelenskis: „Šiandien išties istorinė diena“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad ketvirtadienis buvo istorinė diena Ukrainai. Ketvirtadienį Ukrainoje lankėsi Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir Rumunijos lyderiai.

Apie tai V. Zelenskis kalbėjo savo kasdieniniame vaizdo įraše, kreipimesi į ukrainiečius.

„Šiandien išties istorinė diena – Ukraina pajuto keturių galingų Europos valstybių paramą. Ir ypač parama mūsų judėjimui į Europos Sąjungą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visi lyderiai supranta, kodėl nevyksta derybos dėl karo pabaigos. Išimtinai dėl Rusijos pozicijos, kuri tik bando įbauginti visus Europoje ir tęsti Ukrainos naikinimą, o ne ieškoti kelio į taiką. Mes ir toliau kovosime, kol garantuosime savo valstybės visišką saugumą“, – teigė jis.

Minėtų keturių valstybių lyderiai vizito Ukrainoje metu pareiškė, kad pritaria skubiam kandidatės ES statuso suteikimui Ukrainai.

REKLAMA

22:49 | Macronas: Ukraina pati turi nuspręsti dėl nuolaidų Rusijai

Kyjive apsilankęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad pati Ukraina turėtų nuspręsti, ar ji sutiks su kokiomis nors teritorinėmis nuolaidomis Rusijai, siekdama užbaigti karą, rašo „The Guardian“.

„Tai turi nuspręsti Ukraina“, – sakė E. Macronas, kai buvo paklaustas, kokias nuolaidas, taip pat ir savo teritorijoje, turėtų priimti Ukraina.

REKLAMA

„Manau, kad mūsų pareiga yra laikytis savo vertybių, tarptautinės teisės, taigi ir Ukrainos“, – pridūrė jis.

Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai, kuriuos Kyjivas anksčiau kritikavo dėl pernelyg atsargios reakcijos į karą Ukrainoje, ketvirtadienį apsilankė šalyje ir pareiškė, kad pritaria kandidatės ES statuso suteikimui Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą sakė, kad Ukraina nesutiks atiduoti jokios savo teritorijos dėl Rusijos invazijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

22:35 | Laivai su Rusijos vėliava į Siriją gabena ukrainiečių grūdus

Su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai gabena Ukrainoje užaugintus grūdus į Siriją, remdamasi palydovinių vaizdų bendrove „Maxar“, praneša „Sky news“.

Bendrovė teigia turinti vaizdų, kuriuose matyti, kaip du laivai su Rusijos vėliava yra prisišvartavę Sevastopolyje, į juos kraunami grūdai.

Po kelių dienų bendrovė pranešė, kad užfiksavo tuos pačius laivus, prisišvartavusius Sirijoje.

REKLAMA

Ukraina kaltina Rusiją vagiant grūdus iš teritorijų, kurias agresorė okupavo. Rusija blokuoja Ukrainos uostus, dėl to kyla maisto krizės grėsmė.

Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų.

22:27 | Mąstymo intoksikacijos lygį Rusijoje pakeisti gali prireikti 50 metų – Šimonytė

Mąstymo intoksikacijos lygis Rusijoje labai pavojingas, o pakeisti jį gali prireikti ir 50 metų, ketvirtadienį duodama interviu JAV nevyriausybinei organizacijai „Atlantic Council“ sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

REKLAMA

„Nepakaks Aleksejaus Navalno paleisti iš kalėjimo ar kitų politinių oponentų. Manau, mąstymo intoksikacijos lygis Rusijoje labai pavojingas. Manau, reikės kokių 50 metų kitokios propagandos, plačios propagandos – tiesos, kuri gali būti nepatogi Rusijos žmonėms, kad pakeistume jų suvokimą“, – nuotoliniu būdu sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kokią ateitį mato Rusijoje.

I. Šimonytė šiame renginyje turėjo dalyvauti gyvai, tačiau užsikrėtė koronavirusu ir jos kelionė į Jungtines Valstijas buvo atidėta.

REKLAMA
REKLAMA

Premjerė teigė, jog asmeniškai norėtų, kad Rusijoje pagaliau būtų „padori valdžia, padorios reformos ir padori gerovė“.

„Kai klausia, ar mes suinteresuoti į gerus santykius su Rusija, tai – žinoma. Jei būtų panašios vertybės, būtų didelis potencialas ne tik mūsų šaliai, bet ir visoms regiono šalims, visoms aplink žemės rutulį“, – kalbėjo ji.

Anot premjerės, nuo 1990-ųjų nepriklausomos Rusijos žmonės, pradžioje bandę sužinoti apie savo šalies istoriją, susijusią su J. Stalinu, gulagais, galiausiai liovėsi ja domėjęsi, nes „bandė naviguoti naujomis ekonomikos sąlygomis ir nebuvo laiko susitaikyti su praeitimi“.

Tą I. Šimonytė laiko viena didžiausių šalies klaidų. Paklausta, ką galima padaryti jau dabar, premjerė teigė, jog daroma, kas įmanoma tokiomis aplinkybėmis – remiama laisva spauda, politiniai oponentai, kurių nemažai gyvena regione.

Šiuo metu Vakarų ir Rusijos santykiai yra žemiausiame taške nuo Šaltojo karo laikų. Tokią situaciją lėmė plataus masto Kremliaus invazija į kaimyninę Ukrainą, taip pažeidžiant eilę tarptautinių įsipareigojimų.

22:19 | Ukrainos vicepremjerė perspėjo ES lyderius

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Olha Stefanishyna sako, kad šiltos scenos per keturių ES šalių vadovų vizitą yra „istorinis proveržis“, tačiau perspėja, kad Vakarų šalys kol kas parodė „atotrūkį [...] tarp pažadų ir veiksmų“.

REKLAMA

Tie lyderiai „dabar žino kainą“ už tai, kad laiku nepristatė Ukrainai tinkamų ginklų, BBC sako ji, turėdama omenyje grupės kelionę į nuniokotą Irpinės miestą.

Anot jos, po lyderių vizito atsisakymas suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą sukeltų „didžiulį Ukrainos žmonių nusivylimą“.

Ketvirtadienį Ukrainoje lankėsi Prancūzijos, Vokietijos, Rumunijos ir Italijos lyderiai.

21:59 | Vis daugiau rusų atsisako kovoti Ukrainoje

Iš Rusijos kariuomenės buvo atleista daug karių, kurie atsisakė dalyvauti kariniuose veiksmuose Ukrainoje, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, kurį cituoja UNIAN.

„Dideli Rusijos okupacinių pajėgų nuostoliai žlugdo karinės vadovybės planus sparčiai veržtis į Ukrainos gilumą. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai atleidžiama daug personalo narių dėl jų atsisakymo dalyvauti kovinėse operacijose Ukrainos teritorijoje. Dėl to neįmanoma per trumpą laiką sustiprinti ir pakeisti kovinį pajėgumą praradusius Rusijos dalinius“, – cituojamas pranešimas.

Kartu pažymima, kad Ukrainos kariniai daliniai ir toliau sėkmingai mažina Rusijos okupantų skaičių Ukrainos teritorijoje.

Ukrainiečių duomenimis, nuo karo pradžios Rusija neteko beveik 33 tūkst. karių.

21:46 | Ukraina atrėmė puolimą prie gyvenvietės Donbase

Donbase ukrainiečių kovotojai ketvirtadienį sėkmingai atrėmė okupantų atakas, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu rašo UNIAN.

REKLAMA

Slavjansko kryptimi rusai apšaudė teritorijas prie Mazanovkos, Krasnopolio ir Dubravnojės.

„Ukrainos kariai atrėmė priešo puolimą Dolynos gyvenvietės kryptimi. Priešas pasitraukė“, – cituojamas generalinis štabas.

Bachmuto kryptimi rusų ketvirtadienį okupantai apšaudė Niujorko, Zaicevės, Pokrovskės, Naujosios Kamenkos, Jakovlevkos, Berestovojės, Nikolajevkos ir Novoivanovkos gyvenviečių teritorijas.

Rusijos pajėgos sraigtasparniais taip pat smogė taikiai Jakovlevkos gyvenvietei.

„Mūsų kariai vėl sėkmingai atrėmė priešo puolimo veiksmus Berestovojės kryptimi“, – sakoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad Donecko kryptimi rusai nenutraukia ugnies į Ukrainos karių pozicijas palei fronto liniją, o pagrindinės jų pajėgos sutelktos Sjevjerodonecko ir Bachmuto kryptimis.

Sjevjerodonecko kryptimi Rusija naudojo artileriją ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius prie Sjevjerodonecko, Lysychansko, Ustynivkos, Loskutivkos, Metelkino ir Borivske. Prieš Loskutivką buvo surengta oro ataka.

Pažymima, kad Avdijivkos, Kurachovsko, Novopavlovsko ir Zaporižios kryptimis rusai bandė vykdyti puolimo veiksmus, kad užkirstų kelią Ukrainos kariuomenės perdislokavimui į kitas kryptis.

Tuo pat metu rusai atakuoja Slobožansko kryptimi, kad atgrasytų gynybos pajėgų dalinius nuo tolesnio judėjimo link valstybės sienos.

REKLAMA

21:12 | Baltieji rūmai stengiasi gauti informacijos apie dviejų amerikiečių likimą

Baltieji rūmai patvirtino, kad Ukrainoje dingo du JAV piliečiai, rašo „Sky news“. Baiminamasi, kad jie rusų karių buvo paimti į nelaisvę.

39 metų Alexander Drueke ir 27 metų Andy Huynh praėjusią savaitę dingo Charkivo regione. Su šeimomis jie nebuvo susisiekę nuo birželio 8-osios.

Baltieji rūmai pareiškė, kad „labai stengiasi sužinoti daugiau“ apie tai, kas jiems nutiko.

20:56 | JT: Mariupolyje galėjo žūti tūkstančiai žmonių

Jungtinių Tautų (JT) vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad per mūšį dėl Mariupolio įvyko „šiurkščių“ tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimų, rašo „Sky news“.

Pristatydama ataskaitą apie padėtį nuniokotame mieste M. Bachelet sakė, kad „tragedija“ dar toli gražu nesibaigė, o visas sunaikinimo mastas dar nėra aiškus. Jos biuras iki šiol patvirtino 1 348 civilių žūties atvejus, tačiau komisarė įspėjo, kad galutinis žuvusiųjų skaičius gali būti „tūkstančiais didesnis“.

Ji taip pat teigė, kad Mariupolio gyventojų patirtas siaubas paliks „neišdildomą pėdsaką, taip pat ir ateinančioms kartoms“.

Mariupolis tapo ukrainiečių pasipriešinimo rusams simboliu, apsuptas ir atakuojamas miestas laikėsi ištisas savaites. Praėjusį mėnesį rusai užėmė miestą.

REKLAMA

20:31 | Scholzas: Vokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės

Vokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės, ketvirtadienį pareiškė Kyjive viešintis kancleris Olafas Scholzas, kritikuojamas dėl palyginti lėtos Berlyno reakcijos siunčiant ginkluotę.

„Mes remiame Ukrainą tiekdami ginklus. Tai darysime tol, kol to reikės“, – sakė jis spaudos konferencijoje, kurioje be jo dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Italijos, Prancūzijos bei Rumunijos lyderiai.

20:05 | Peskovas: Rusija planuoja atlaikyti Vakarų sankcijas ir užbaigti „misiją“

Rusija planuoja atlaikyti Vakarų sankcijas ir užbaigti savo misiją Donbase, CNN pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Paklaustas apie Rusijos ketinimus užimti dalį Ukrainos, D. Peskovas teigė, kad tai esą priklausys nuo „vietos žmonių valios“.

„Tikslas numeris vienas – apsaugoti Donbaso ir Luhansko gyventojus nuo tų, kurie, pavyzdžiui, dabar apšaudo Donecką ir žudo ten civilius gyventojus. Ir tai darė pastaruosius aštuonerius ar devynerius metus“, – kalbėjo jis.

„Kalbant apie kitas Ukrainos teritorijas ir regionus, žinote, kuo labiau mūsų kariuomenė valo teritoriją nuo tų nacionalistinių pulkų, tuo daugiau žmonių juos sveikina ir tuo daugiau žmonių pareiškia norą nutraukti savo tolesnį gyvenimą su šiuolaikiniu režimu Kyjive“, – Kremliaus įsitikinimus dėstė D. Peskovas.

REKLAMA

Jis taip pat teigė, kad Rusija nekelia grėsmės Baltijos šalims ir Suomijai, kuri neseniai pateikė paraišką dėl stojimo į NATO.

„Esame tikri, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO neduos jokios papildomos naudos Europos žemyno saugumui. Priešingai, tai atneš papildomos įtampos“, – svarstė jis.  

D. Peskovas pripažino, kad Maskva nėra „patogioje padėtyje“ dėl „precedento neturinčių“ Vakarų sankcijų Rusijai, tačiau teigė, kad „lemiamas sankcijų poveikis“, kurio tikėjosi Vakarai, „neįvyko“.  

„Dabar mes netgi jaučiamės šiek tiek geriau, nei būtų galima manyti“, – sakė D. Peskovas.

„Žinoma, mes suprantame savo problemas, suprantame, kad per labai trumpą laiką turėsime kompensuoti gana didelį, daugiau kaip 40–45 proc. sumažėjusį importą“, – pridūrė jis.

D. Peskovas taip pat teigė, kad Rusija planuoja „rimtai skatinti“ savo vidaus gamybą ir infrastruktūrą.

„Norėdami pertvarkyti importą, turime pertvarkyti importo kryptį. Kompensuoti vakarų kryptį, didinant importą iš rytų krypties“, – sakė D. Peskovas.

19:41 | Rusija į karą įtraukė apie 330 tūkst. žmonių

Rusija į karą prieš Ukrainą įtraukė apie 330 tūkst. karių, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas.

REKLAMA

„Iš jų Rusijos ginkluotųjų pajėgų grupuotės kryptimis sudaro 150 tūkst. karių, kurie suformuoti iš batalionų ir taktinių grupių bei kitų junginių, o atsižvelgiant į oro ir jūrų komponentą, agresorių kariuomenės grupuotė sudaro 220 tūkst. karių“, – UNIAN cituojamas V. Gromovas.

Anot jo, taip pat dalyvauja mobilizacinio rezervo kariniai daliniai ir poskyriai, kurių skaičius viršija 80 tūkst. žmonių, kovinės kariuomenės sistemos – iki 7 tūkst. žmonių, federalinė nacionalinės gvardijos tarnyba – iki 18 tūkst. žmonių ir privačios karinės bendrovės – iki 8 tūkst. žmonių.

19:20 | Vietos valdžia: evakuacija iš „Azot“ gamyklos Sjevjerodonecke neįmanoma

Pasak Luhansko srities vadovo Serhijaus Haidajaus, šimtai civilių gyventojų, pasislėpusių Sjevjerodonecke esačioje chemijos gamykloje „Azot“, negali evakuotis dėl nuolatinių Rusijos artilerijos smūgių. Apie tai S. Haidajus kalbėjo CNN.

„Dabar iš ten neįmanoma išvykti. Fiziškai įmanoma, bet dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų tai labai pavojinga“, – teigė jis.

Rusija dar trečiadienį žadėjo atverti humanitarinį koridorių civilių evakuacijai iš gamyklos, tačiau vakare Rusija apkaltino Ukrainą neleidžiant vykdyti evakuacijos. Vis dėlto ankstesnė patirtis rodo, kad Rusija dažnai nesilaiko susitarimų dėl evakuacijos koridorių – jie ne kartą buvo apšaudyti.

REKLAMA

Anot S. Haidajaus, „Azot“ gamykloje šiuo metu slepiasi apie 568 žmonės, tarp jų – 38 vaikai.

Jis teigė, kad praėjusį mėnesį, prieš sugriaunant pagrindinius tiltus iš miesto, valdžios institucijos bandė įtikinti civilius gyventojus išvykti, tačiau daugelis to nenorėjo ir manė, kad saugiau bus likti vietoje.

S. Haidajus pasakoja, kad buvo keli atvejai, kai žmonės žuvo iš slėptuvių išėję tiesiog pasiimti valgyti.

18:55 | Zelenskis: Ukraina pasiruošusi dirbti, kad taptų visateise ES nare

Ukraina yra „pasirengusi dirbti“, kad taptų visateise Europos Sąjungos nare, pareiškė šalies prezidentas V. Zelenskis, Kyjive ketvirtadienį susitikęs su Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Rumunijos lyderiais, rašo BBC.

Visi keturi lyderiai ketvirtadienį viešai parėmė Kyjivo siekį prisijungti prie ES.

Kitą savaitę vyks ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, per kurį Kyjivo prašymui suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą greičiausiai bus uždegta žalia šviesa.

„Ukrainiečiai jau užsitarnavo teisę eiti šiuo keliu ir gauti kandidatės statusą“, – sakė V. Zelenskis.

18:41 | Anušauskas: NATO sutaria dėl brigados Lietuvai, bet galutinės formuluotės – Madride

NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pasibaigus bloko gynybos ministrų susitikimui Briuselyje.

„Jei anksčiau buvo NATO priešakiniai batalionai, tai dabar kalbama apie pajėgumų vystymą iki brigadų lygio. Tai tikrai didelis žingsnis“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad galutinės formuluotės bus parengtos iki NATO viršūnių susitikimo, vyksiančio vėliau šį mėnesį.

Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje.

18:16 | Macronas: svarbu kalbėtis su Putinu

Po Prancūzijos, Rumunijos, Vokietijos ir Italijos lyderių susitikimo Ukrainoje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje kalbėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, rašo BBC.

„Reuters“ rašo, kad spaudos konferencijoje E. Macronas kalbėjo apie tai, kad išlaikyti atvirą bendravimo kanalą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, yra svarbu.

Kiek anksčiau E. Macronas pranešė, kad visų Ukrainoje ketvirtadienį besilankančių šalių lyderiai pritaria ES kandidatės statuso Ukrainai suteikimo.

17:59 | Kyjive besilankantys lyderiai aptarė tolimesnių sankcijų Rusijai klausimą

Ketvirtadienį Ukrainoje apsilankius Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos lyderiams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą prilygsta agresijai prieš visą Europą, rašo „Reuters“.

Jis taip pat pridūrė, kad kuo daugiau ginklų Ukraina gaus iš Vakarų, tuo greičiau galės išlaisvinti okupuotas žemes, rašo BBC.

Anot jo, susitikimo metu jis lyderiams taip pat kalbėjo apie tolimesnių sankcijų Maskvai perspektyvą. Sankcijomis Vakarai siekia kelti spaudimą Rusijai, dar vasarį pradėjusiai žiaurią agresiją prieš Ukrainą.

17:38 | Macronas: Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į ES statusas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria tam, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas ES kandidatės statusas, rašo UNIAN.

Ukraina siekia gauti kandidatės į ES statusą. Dar gegužės pabaigoje šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai reikia ne kompromisų, o kandidatės į ES statuso.

Šiuo metu kandidačių į ES statusas yra suteiktas Turkijai, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai, Albanijai ir Serbijai.

Teikti paraiškas gali bet kuri Europos šalis, besilaikanti ES demokratinių vertybių ir įsipareigojusi jas skatinti. Šalys į ES įstoti gali tik tuo atveju, jei atitinka tam tikrus narystės kriterijus.

Yra trys etapai, per kuriuos būtinas visų ES šalių pritarimas. Pasibaigus deryboms ir derybų šalims susitarus dėl atitinkamų reformų ir jas įvykdžius, šalis kandidatė gali įstoti į ES, jeigu su tuo sutinka visos ES šalys.

17:27 | Prancūzija siųs Ukrainai dar šešias „Ceasar“ haubicas

Prancūzija Ukrainai siųs papildomas šešias prancūziškas savaeiges ratines haubicas „Ceasar“, pranešė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas, rašo UNIAN.

Ketvirtadienį Vokietijos kancleris O. Scholzas, Prancūzijos prezidentas E. Macronas, Italijos premjeras M. Draghi ir Rumunijos prezidentas K. Iohannisas lankėsi Kyjive.

17:08 | Rusijos tikslas – sunaikinti Ukrainos valstybingumą, sako Malyar

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar pareiškė, kad strateginis Rusijos tikslas kare – visiškai sunaikinti Ukrainos valstybingumą ir tautą, rašo „Reuters“.

„Pagrindiniai Rusijos strateginiai, kariniai-politiniai ir kariniai-ekonominiai tikslai mūsų valstybės atžvilgiu išlieka visiškas Ukrainos valstybingumo ir tautos sunaikinimas, taip pat mūsų valstybės karinių ir ekonominių pagrindų sugriovimas“, – cituojama ji.

Ji teigė, kad Rusijos kariniai tikslai taip pat apima užsienio partnerių į Ukrainą siunčiamos ginkluotės ir įrangos naikinimą bei transporto infrastruktūros, naudojamos karinėms ir civilinėms prekėms gabenti, sugadinimą.

H. Malyar pridūrė, kad Ukrainos pajėgų padėtis išlieka sudėtinga ir kad dabar Rusija daugiausia dėmesio skiria visiškos Luhansko ir Donecko regionų Rytų Ukrainoje kontrolės įtvirtinimui.

16:48 | Lyderių susitikimas Kyjive baigėsi

Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Rumunijos ir Prancūzijos lyderių susitikimas baigėsi, pranešė prezidento kanceliarijos Kyjive vadovas Andrijus Jermakas, rašo BBC.

„Ukrainą tvirtai remia tarptautinė koalicija“, – „Telegram“ parašė A. Jermakas.

Jis pridūrė, kad V. Zelenskis perdavė kolegoms „visą paketą“ pasiūlymų dėl sankcijų Rusijai.

„Turime didinti spaudimą [agresorei] ir [dirbti] prie septintojo sankcijų paketo su [dujų] embargu“, – rašė A. Jermakas.

Ketvirtadienį Vokietijos kancleris O. Scholzas, Prancūzijos prezidentas E. Macronas, Italijos premjeras M. Draghi ir Rumunijos prezidentas K. Iohannisas lankėsi Kyjive.

16:41 | Stoltenbergas sureagavo į popiežiaus pasisakymą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas atsakė į popiežiaus kaltinimus, kad karas Ukrainoje „galbūt buvo kažkaip išprovokuotas“, rašo „The Guardian“. Jis pakartojo, kad NATO yra įsipareigojusi teikti pagalbą Ukrainos savigynai ir paskelbė, kad NATO dislokuos daugiau karių savo rytiniame flange.

NATO generalinis sekretorius pasmerkė Rusijos vykdomą „nesiliaujantį naikinamąjį karą prieš Ukrainą“ ir sakė, kad NATO toliau siūlo „precedento neturinčią paramą, kad ji (Ukraina – aut. past.) galėtų apsiginti nuo Maskvos agresijos“.

Anot jo, „visos šalys turi teisę pasirinkti savo kelią be išorinio kišimosi“. Jis taip pat teigė, kad NATO planuoja išsamų pagalbos Ukrainai paketą, skirtą sąveikai gerinti ir Ukrainai pakeisti sovietmečio įrangą į su NATO suderintą ginkluotę.

J. Stoltenbergas teigė, kad „Rusijos agresija keičia žaidimo taisykles“ ir kad NATO dislokuos daugiau oro, jūrų ir kibernetinės gynybos priemonių, taip pat daugiau priešakinėse pozicijose dislokuotų karių. Jis pasiūlė, kad ateityje karių grupėms būtų pavesta planuoti ginti konkrečias šalis, o ne vykdyti bendresnes pareigas, todėl, pasak jo, reagavimo laikas bus greitesnis.

Paklaustas apie naujausius popiežiaus Pranciškaus komentarus, kad karas Ukrainoje „galbūt buvo kažkaip išprovokuotas“, J. Stoltenbergas pareiškė, kad kaltė tenka V. Putinui.

„NATO yra gynybinis aljansas, o karas Ukrainoje yra prezidento V. Putino karas. Tai, ką NATO daro jau daugelį metų, yra parama nepriklausomai suvereniai Europos valstybei Ukrainai. Tai niekam nekelia grėsmės. Tai nėra provokacija. Būtent tai mes ir toliau jums sakome. Būtent prezidentas Putinas ir Maskva yra atsakingi už šią brutalią agresiją prieš Ukrainą“, – teigė jis.

16:21 | Scholzas: Zelenskis sutiko dalyvauti G7 susitikime

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko dalyvauti Didžiojo septyneto (G7) susitikime, sako Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Apie tai jis pranešė savo „Twitter“ paskyroje.

„Ačiū, V. Zelenski, kad priėmėte mano kvietimą dalyvauti G7 aukščiausiojo lygio susitikime. Dėkoju už priėmimą Kyjive su Emmanueliu Macronu, ministru pirmininku Mario Draghi ir Klauss Iohannisu bei įžvalgų pokalbį. Mes, europiečiai, tvirtai stovime jūsų pusėje“, – rašo jis.

Ketvirtadienį Vokietijos kancleris O. Scholzas, Prancūzijos prezidentas E. Macronas, Italijos premjeras M. Draghi ir Rumunijos prezidentas K. Iohannisas lankėsi Kyjive.

16:08 | Lysičanske žuvo trys žmonės

Per rusų ataką Lysičansko mieste žuvo trys žmonės, dar mažiausiai septyni buvo sužeisti, sako Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus, rašo „The Guardian“.

Anot S. Haidajaus, smogta pastatui, kuriame slėpėsi civiliai. Šiuo metu vietoje dirba gelbėtojai.

15:59 | Zelenskis paviešino fotografiją iš susitikimo su Europos šalių lyderiais

„Prisotinta diena. Svarbūs susitikimai. Sveikinu Kyjive Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos federalinį kanclerį Olafą Scholzą, Italijos premjerą Mario Draghi ir Rumunijos prezidentą Klausą Iohannisą“, – rašė savo paskyroje Volodymyras Zelenskis.

ES šalių lyderiai ketvirtadienį atvyko vizito į Ukrainą. Manoma, kad jų metu bus aptariamos šalies galimybės tapti ES kadidate ir susitarta dėl pagalbos.

14:59 | Nuo vasario 28 dienos į Ukrainą grįžo beveik 2,5 mln. žmonių

Apie tai pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras. Birželio 14 d. Ukrainos pabėgėlių skaičius viršijo 7,5 mln. Daugiau nei 3,3 mln. pabėgėlių iš Ukrainos gavo laikinosios apsaugos statusą ES.

14:31 | Karo nuniokotoje Irpinėje apsilankęs M. Draghi pažadėjo „viską atstatyti“

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, ketvirtadienį lankydamasis netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, pareiškė, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų pažeista ir sugriauta Ukrainos infrastruktūra bus atstatyta.

„Viską atstatysime. Jie sugriovė vaikų darželius, sunaikino žaidimų aikšteles. Viskas bus atstatyta“, – per bendrą kelionę su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos žurnalistams sakė M. Draghi. Jo žodžius citavo atstovas spaudai.

13:56 | JK paskelbė sankcijas rusų ortodoksų patriarchui Kirilui

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui „už tai, kad jis remia ir pritaria“ prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą.

Užsienio reikalų ministerija apie tai pranešė praėjus dviem savaitėms po to, kai, Vengrijai paprieštaravus, Europos Sąjungos šalys nusprendė neįtraukti įtakingo 75 metų dvasininko į savo naujausią sankcijų sąrašą.

Į JK sankcijų sąrašą taip pat įtraukta Rusijos vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kuri, kaip įtariama, prižiūrėjo priverstinį maždaug 2 000 ukrainiečių vaikų įvaikinimą Rusijoje.

„Šiandien mes taikomės į Putino karo kurstytojus ir vykdytojus, kurie atnešė neapsakomas kančias Ukrainai, įskaitant priverstinį vaikų perkėlimą ir įvaikinimą“, – sakė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Mes nesiliausime ginti laisvę ir demokratiją ir toliau darysime spaudimą Putinui, kol Ukrainai pavyks“ laimėti, sakoma jos pareiškime.

13:41 | Macronas: Ukraina privalo „priešintis ir laimėti“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija.

„Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E. Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.

Prancūzų prezidentas taip pat gyrė ukrainiečių didvyriškumą susidūrus su Rusijos agresija. 

„Čia, kaip ir kitose vietose, ukrainiečiai sustabdė Rusijos kariuomenės [vykdytą] Kyjivo puolimą, – kalbėjo E. Macronas. – Tai parodo kariuomenės, taip pat Ukrainos gyventojų didvyriškumą. Drauge matomi [rusų] barbariškumo pėdsakai.“

13:26 | Ukraina nutyli aukų skaičius

Išskirtiniame interviu CNN Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas atsisakė pateikti tikslius Ukrainos aukų skaičius, tačiau sakė, kad tikisi, jog šis skaičius nesiekia 100 000.

O. Reznikovas sakė nesutinkantis su naujausiu JAV vertinimu, kad nuo invazijos pradžio žuvo 16 000 Rusijos karių, ir teigė, kad jų aukų skaičius yra daug didesnis. Savo ruožtu Ukraina teigia nukovusi apie 33 tūkst. rusų karių.

Birželio 15 d. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) užfiksavo 4 452 nuo invazijos žuvusius žmones, iš kurių 280 buvo vaikai. Rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kurių Rusija nesiliauja atakuoti, registruota 2 583 žūčių. OHCHR mano, kad faktiniai skaičiai yra „gerokai didesni“.

Tačiau vien Ukrainos pietinio miesto Mariupolio valdžia skelbia masiniuose kapuose palaidojusi mažiausiai 20 000–22 000 žmonių

12:59 | Slovakija padovanojo Ukrainai 5 sraigtasparnius, raketų „Grad“

Slovakija padovanojo Ukrainai vieną sraigtasparnį Mi-2, keturis sraigtasparnius Mi-17 ir tūkstančius raketų „Grad“, ketvirtadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

„Ši pagalba Ukrainai, kaip ir visas ankstesnis tiekimas, bus padengta iš Europos taikos priemonės (European Peace Facility, EPF), kuri yra tvirto Europos Sąjungos solidarumo su Ukraina išraiška“, – sakė J. Nadas.

Pasak gynybos ministro, Ukraina jau naudoja dovanotus sraigtasparnius ir šaudmenis. Jis pridūrė, kad padovanoti sraigtasparniai buvo pakeisti amerikietiškais „UH-60M Black Hawk“.

12:44 | Vakarų lyderiai lankosi Irpinėje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį apsilankė netoli Ukrainos sostinės esančioje Irpinėje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus prieš civilius.

Šiuo vizitu lyderiai pademonstravo paramą Ukrainai, kovojančiai su ją užpuolusia Rusija.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai iš Irpinės pranešė, kad trijų Europos šalių lyderiai atvyko į šį miestelį į šiaurę nuo Kyjivo, kur po Rusijos pajėgų bandymo invazijos pradžioje užimti sostinę matyti daug apgriautų gyvenamųjų pastatų, sugadintos civilinės infrastruktūros.

12:20 | Vakarų lyderių vizito metu Kyjive – oro pavojaus sirenos

Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos šalių lyderiai ketvirtadienį traukiniu atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jų apsilankymo metu mieste pasigirdo oro pavojaus sirenos, rašo BBC.

Tai – ukrainiečių kasdienybė, tačiau tuo pačiu ir ženklas Vakarų lyderiams, kad šie atvyko į karą kenčiančią valstybę.

11:48 | Rusijos pajėgų puolamame Sjevjerodonecke dar yra apie 10 tūkst. civilių – pareigūnas

Ukrainos rytuose esančiame Sjevjerodonecko mieste, kur ištisas savaites vyksta intensyvūs susirėmimai su rusų pajėgomis, yra įstrigę maždaug 10 tūkst. civilių, ketvirtadienį pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Iš 100 tūkst. gyventojų liko maždaug 10 tūkstančių“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė jis. Pareigūno teigimu, ukrainiečių kariuomenė „kiek tik įmanoma sulaiko priešą“.

„Beveik keturis mėnesius jie svajoja kontroliuoti Sjevjerodonecką... ir neskaičiuoja aukų“, – sakė S. Haidajus.

Jo teigimu, rusų kariuomenė „praranda šimtus kovotojų, suranda rezervų ir toliau naikina Sjevjerodonecką“.

11:32 | Pušilinas prognozuoja karo veiksmų pabaigą iki 2022-ųjų galo

Rusijos statytinis Denisas Pušilinas „RIA Novosti“ pareiškė, kad planuojamas „spec. operacijos“ užbaigimas Ukrainoje – šių metų pabaiga.

Paklaustas, ar Rusijos pajėgos bandys žengti gilyn į Ukrainos teritorija, jeigu pavyks užimti Donecko ir Luhansko sričių administracines teritorijas, Kremliaus statytinis atsakė, kad „Ukrainos gaunama Vakarų ginkluotė mus vers tai daryti“.

11:07 | Rusijos pajėgų nuostoliai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 32 950 Rusijos karių.

Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 213 lėktuvų, 179 sraigtasparnius, 1449 tankus, 3545 šarvuočius, 729 artilerijos pabūklus, 233 raketų sistemas, 13 laivų, 2494 mašinas, 76 kuro cisternas, 591 bepilotį orlaivį, 97 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 55 specialiosios įrangos vienetus.

10:33 | Vokietijos kancleris žada remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi atvykęs į Kyjivą, pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.   

„Norime ne tik parodyti solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama finansinė, humanitarinė pagalba ir parama ginklais bus tęsiama“, – sakė O. Scholzas dienraščiui „Bild“ .

„Ir kad mes tai tęsime tol, kol tai bus reikalinga Ukrainos kovai“ su Maskva, pridūrė jis.

10:03 | Europos lyderiai atvyko į Kijivą

Į Kyjivą šiandien atvykę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai „veža Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą“, „Ukraina online“ cituojamas Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusovas.

Taip pat jo teigimu, atvykę didžiųjų Europos šalių lyderiai prašys Ukrainos sugrįžti prie derybų stalo su Kremliumi.

Ketvirtadienio rytą pasirodė vaizdo įrašai su Kyjivo geležinkelio stotyje pasirodžiusiais Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Italijos premjeru Mario Draghi.

AFP nuotraukose matyti, kaip lyderiai Kyjivo geležinkelio stoties perone išlipa iš traukinio. Žurnalisto paklaustas, kodėl atvyko į Ukrainą, E. Macronas atsakė: „Dėl žinios apie Europos vienybę“.

Tai pirmasis E. Macrono, O. Scholzo ir M. Draghi apsilankymas Ukrainoje nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė kaimyninę šalį.  

09:38 | Rusijos raketos pataikė į Donecko sritį, dužmonės buvo sužeisti

Pasak Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, Rusijos raketos birželio 15 d. pataikė į Pokrovsko miestą ir Hryšinės kaimą, sužeisdamos du žmones.

09:12 | Turkijos URM: išminuoti Ukrainos uostų prieigas grūdų eksportui nebūtina

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad išminuoti Ukrainos uostų prieigas nebūtina, kad būtų galima laivais eksportuoti ukrainietiškus grūdus, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“.

Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra. Kita vertus, jis pridūrė, kad šių teritorijų jūroje išvalymas nuo minų pagal Jungtinių Tautų planą gali užtrukti.

„Teritorijos, kuriose yra jūrinių minų, žinomos. Galima sukurti saugius išėjimus iš trijų uostų, kad laivai galėtų plaukti be jokios grėsmės. Ukrainiečių kateriai būtų kelrodžiai“, – sakė M. Cavusoglu.

Turkijos diplomatijos vadovas JT planą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą atnaujinimo pavadino įgyvendinamu.

08:45 | Rusija Ukrainoje tikriausiai paėmė į nelaisvę du savanorius iš JAV

Ukrainoje dingo du jai padėję amerikiečiai savanoriai ir manoma, kad juos į nelaisvę paėmė Rusija, trečiadienį pranešė pareigūnai ir dingusiųjų giminaičiai.

Amerikiečių belaisvių reikalas dar labiau komplikuotų Jungtinių Valstijų pastangas skirti milijardų dolerių vertės pagalbą Ukrainai, bet išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusija.

Alexander'as Drueke'as ir Andy Huynhas, Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado po kovų Ukrainoje.

Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė negalintis patvirtinti dviejų amerikiečių dingimo, bet pridūrė: „Jie tai tiesa, padarysime visa, ką galime, kad saugiai sugrąžintume juos namo.“

08:14 | Šiandien tikimasi Europos lyderių vizito Kyjive

Ketvirtadienį į Kyjivą atvyks Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai, norėdami parodyti savo paramą Ukrainai. Italų ir vokiečių žiniasklaida praneša, kad lyderiai jau išvyko traukiniu iš Lenkijos į Kyjivą.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Italijos ministro pirmininko Mario Draghi vizitas vyksta tuo metu, kai Europos Komisija turi pateikti rekomendacijas dėl Kyjivo narystės Europos Sąjungoje perspektyvų.

„Esame taške, kai mums, europiečiams, reikia pasiųsti aiškius politinius signalus Ukrainai ir jos žmonėms, kai ji didvyriškai priešinasi“, – trečiadienį sakė E. Macronas.

07:57 | Beveik 60 proc. europiečių patenkinti ES atsaku į karą Ukrainoje – „Eurobarometras“ 

Europos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys. 

Remiantis jais, 93 proc. respondentų pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, o 91 proc. palaiko nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimą.     

Ekonomines sankcijas Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir fiziniams asmenims palaiko 80 pro. europiečių. Be to, 70 proc. respondentų pritaria, kad būtų skiriamas finansavimas karinės technikos tiekimui į Ukrainą.  

Dauguma – 81 proc. – respondentų palaiko bendrą ES valstybių narių gynybos ir saugumo politiką. Kiekvienoje iš Bendrijos valstybių jai pritaria bent du trečdaliai piliečių.   

Be to, 93 proc. respondentų sutinka, kad ES valstybės narės turi veikti išvien užtikrinant ES teritorijos saugumą, o 85 proc. mano, kad reikia plėsti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje.  

Ši speciali „Eurobarometro“ apklausa atlikta balandžio 19–gegužės 16 dienomis visose 27 ES valstybėse tiesioginių interviu bei interneto apklausų būdu. 

07:32 | JT: badas gali padidinti ir taip rekordinį pabėgėlių visame pasaulyje skaičių

Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičiui pirmą kartą viršijus 100 mln., Jungtinės Tautos ketvirtadienį įspėjo, kad šio karo nulemta bado krizė pabėgėlių skaičių gali dar labai smarkiai padidinti.

Pastangos spręsti pasaulinę maisto krizę, kurią labai pakurstė Rusijos invazija į Ukrainą, yra „pirmaeilės svarbos... siekiant išvengti didesnio migruojančių žmonių skaičiaus“, reporteriams sakė JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR vadovas Filippo Grandi.

„Jei klausiate manęs, kiek... Aš nežinau, bet tai bus gan dideli skaičiai“, – nurodė jis.

07:02 | Zelenskis dėkoja Bidenui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė padėką JAV prezidentui Joe Bidenui po to, kai šis trečiadienį paskelbė apie 1 mlrd. JAV dolerių (0,96 mlrd. eurų) paramos paketą Ukrainai.

„Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują mūsų gynybos stiprinimą, apie naują 1 mlrd. USD paramos paketą, – trečiadienį sakė Zelenskis. – Esu dėkingas už šią paramą, ji ypač svarbi mūsų gynybai [rytiniame Donbaso regione]“.

„Taip pat esu dėkingas už [JAV] vadovavimą sutelkiant visų partnerių pagalbą“, – sakė jis. 

Jis pridūrė, kad su Bidenu aptarė „taktinę situaciją mūšio lauke ir kaip paspartinti mūsų pergalę“.

„Kiekvieną dieną aš kovoju už tai, kad Ukraina gautų reikiamą ginkluotę ir įrangą, – sakė Zelenskis. – Tačiau drąsos, išminties ir taktinių įgūdžių importuoti negalima. Ir mūsų herojai juos turi“.

06:30 | JAV įspėja Kiniją nebūti „neteisingoje istorijos pusėje“ dėl Ukrainos

Jungtinės Valstijos trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos vienijimosi su Rusija ir įspėjo, kad šalys, palaikančios prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą, bus „neteisingoje istorijos pusėje“.

„Kinija teigia esanti neutrali, bet jos elgesys aiškiai rodo, kad ji vis dar investuoja į artimus ryšius su Rusija“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas.

Jis kalbėjo Kinijos prezidentui Xi Jinpingui trečiadienį per pokalbį telefonu patikinus V. Putiną, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais.

06:13 | Ukrainiečiai užkerta kelią Rusijos planams

Kaip teigia JAV Karo studijų institutas (ISW), Ukrainos pasipriešinimo veiksmai Rusijos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose greičiausiai ir toliau žlugdys Rusijos pastangas konsoliduoti visapusišką administracinę okupuotų teritorijų kontrolę ir aneksijos planus.

JAV prezidentas Joe Bidenas Ukrainai pažadėjo 1 mlrd. JAV dolerių (0,96 mlrd. eurų) paramos paketą, į kurį įeina pakrančių gynybos ginklai, pažangios raketų sistemos, artilerija ir amunicija. NATO narės paskelbė, kad papildomai toliau aprūpins Ukrainą sunkiąja ginkluote ir tolimojo nuotolio sistemomis.

Pasak ISW ekspertų, „šis karinės pagalbos paketas bus neįkainojamas remiant Ukrainos operacijas prieš Rusijos pajėgas Rytų Ukrainoje, nors Ukrainai reikės tolesnės nuolatinės paramos“.

Tuo pat metu analitikai spėja, kad Rusijos kariai aplink Donecką gali rengti inscenizuotas atakas, siekdami pažaboti proukrainietiškas nuotaikas.

Taip pat pranešama, kad Rusijos kariai tęsė antžeminius puolimus Sjevjerodonecke ir jo apylinkėse, tačiau birželio 15 d. dar nebuvo užėmę „Azot“ pramonės gamyklos ir neturėjo visiškos miesto kontrolės.

Svarbiausi trečiadienio įvykiai

► Ukraina trečiadienį sakė neturinti pranašumo karine jėga ir paprašė sąjungininkių Vakaruose didesnės karinės pagalbos Rusijos invazijai atremti.

► Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino surengti „naujas išsamias diskusijas“ su Ukraina, tačiau nepatvirtino, ar vyks į Kyjivą, kaip pranešė kelios žiniasklaidos priemonės.

► Ukrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo Maskvos invazijos vasario 24-ąją, kaip manoma, išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių, antradienį sakė Jungtinių Tautų pareigūnė.

► Latvijos parlamento Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitetas  per galutinį svarstymą pritarė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų uždraustas Rusijos ir Baltarusijos rezidentų dalyvavimas Latvijos saugumui svarbių įmonių valdyme.

► Vašingtonas antradienį pranešė apie ketinimus pratęsti terminą, per kurį leidžiama atlikti mokėjimus Rusijai už energetikos produktus, iki gruodžio 5 dienos, kad Europos šalys turėtų laiko pasiruošti beveik visiškam naftos embargui, paskelbtam reaguojant į Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad apginti Donbasą yra „gyvybiškai svarbu“, nes šio mūšio baigtis nulems viso karo eigą.

► Vakarų šalys privalo siųsti daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai, bandančiai atremti Rusijos puolimą, antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų