Iš Trumpo taikos plano dingo rimtas reikalavimas Ukrainai – žiniasklaida
Į JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planą neįtrauktas raginimas surengti naujus rinkimus Ukrainoje, praneša „Laisvės radijas“, remdamasis Europos diplomatais.
„Diktatorius be rinkimų, Zelenskis verčiau veiktų greitai, kitaip liks be šalies“, – vasarį rašė D. Trumpas savo socialinėje platformoje „Truth Social“ apie Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, kurio penkerių metų kadencija baigėsi pernai.
Rinkimų surengimas Ukrainoje anksčiau buvo laikomas „potencialiomis sąlygomis“, kurias Rusija galėtų pateikti, kad nutrauktų karo veiksmus.
Vis tik pagal šalies įstatymus, rinkimai karo metu negali būti rengiami.
Buvusi NATO strategė: Europa, Ukraina ir Kanada turi pasirūpinti savo saugumu, nes nebegali pasikliauti JAV
Europiečiai, kanadiečiai ir ukrainiečiai nebegali pasikliauti JAV, todėl turėtų sukurti savo saugumo ir atgrasymo koncepciją. Tokią nuomonę „Ukrinform“ išsakė buvusi NATO strateginio planavimo štabo vadovė Stefanie Babst.
„Kadangi prezidentas Trumpas aiškiai leido suprasti, kad jis nebėra patikimas partneris Europai, europiečiai, kanadiečiai ir ukrainiečiai turi sukurti saugumo ir atgrasymo koncepciją, kuri apsaugotų tiek Ukrainą, tiek Europą nuo Rusijos režimo“, – aiškino ji.
„Jei Trumpas toliau blokuos Ukrainos narystę NATO, koalicija turi suteikti kitas patikimas saugumo garantijas Ukrainai, įskaitant karinį buvimą“, – pabrėžė S. Babst.
Ji taip pat pažymėjo, kad Kremlius pasinaudojo tuo, kad po Šaltojo karo pabaigos Vokietija ir kiti NATO sąjungininkai nustojo skirti tiek daug dėmesio karinės galios stiprinimui, dabar padėtį turi ištaisyti naujoji Vokietijos vyriausybė.
Jermakas: „Paliaubos reikalingos ne paradui, o tikrai ir ilgalaikei taikai“
Ukrainai reikia besąlygiškų paliaubų taikos link, o ne paliaubų „paradui“, teigia aukščiausias Volodymyro Zelenskio patarėjas, rašoma „Sky News“.
„Paliaubos reikalingos ne paradui, o tikrai ir ilgalaikei taikai“, – „Telegram“ kanale paskelbė Andrijus Jermakas.
V. Putinas paskelbė apie laikinąsias paliaubas kitą mėnesį, minint 80-ąsias Sovietų Sąjungos ir jos sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare metines.
Maskvoje, kaip ir kasmet, vyks pergalės paradas Raudonojoje aikštėje, o tarp pakviestųjų – Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Ukrainos pajėgos fronte naudoja daugiau kaip 95 proc. Ukrainoje pagamintų bepiločių orlaivių
Ukrainos pajėgos fronto linijoje naudoja daugiau kaip 95 proc. Ukrainoje pagamintų dronų, balandžio 28 d. pranešė „Interfax Ukraine“, remdamasi gynybos ministro pavaduotojo Valerijaus Čurkino žodžiais, rašoma „Kyiv Independent“.
Nuo invazijos pradžios Ukraina kuria ir diegia technologines naujoves bei pažangias bepiločių orlaivių sistemas.
Tiek Ukraina, tiek Rusija vis labiau pasikliauja bepiločiais orlaiviais, naudodamos įvairiomis žvalgybos ir kovinėms misijoms.
„Mes padarėme proveržį bepiločių orlaivių sistemų sektoriuje. Daugiau kaip 95 proc. šiuo metu fronto linijoje naudojamų bepiločių orlaivių yra pagaminti Ukrainoje“, – sakė V. Čurkinas.
Po Rusijos atakos Čerkasų sirtyje 117 tūkst. žmonių liko be dujų
Pranešama, jog po Rusijos atakos Čerkasų srityje, apie 117 tūkst. vartotojų ir 460 įmonių liko be dujų. Tiekimui atkurti prireiks 2-3 parų, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Buvęs JAV ambasadorius NATO: Putinas nenori taikos, jis nori užgrobti visą Ukrainą
Buvusio JAV ambasadoriaus NATO Ivo Daalderio nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos, jis ketina kontroliuoti visą Ukrainą, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Heraščenko“.
„Štai kodėl jis pradėjo šį karą dar 2014 m., kai užgrobė Krymą“, – aiškino I. Daalderis.
„Ir, žinoma, tai yra tai, ko jis siekė nuo visiško įsiveržimo 2022 m. vasario mėn. Ir kol jo niekas nesustabdys, jis tai tęs“, – įsitikinęs diplomatas.
Merzas: parama Ukrainai būtina siekiant išsaugoti taiką ir laisvę Vokietijoje
Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad parama Ukrainai Rusijos invazijos akivaizdoje yra „kovos už taikos ir laisvės išsaugojimą mūsų šalyje“ dalis.
„Šis karas ir Rusija mums taip pat kelia tiesioginę grėsmę“, – sakė F. Merzas per savo CDU partijos susitikimą Berlyne.
Jis turėtų būti patvirtintas Vokietijos kancleriu gegužės 6-ąją.
F. Merzo vadovaujamas CDU/CSU aljansas, laimėjęs vasario 23-iosios visuotinius rinkimus, pristatė savo ministrų kabinetą, įskaitant tvirtai Ukrainą remiantį užsienio reikalų ministrą.
Rusija per naktį ir šiandien į Ukrainą paleido 166 bepiločius orlaivius
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį ir šiandien paleido 166 bepiločius orlaivius į šalį. Teigiama, kad iš paleistų dronų 40 buvo numušti jos oro gynybos pajėgų, o dar 74 dronai dingo be žinios.
Nurodoma, jog buvo panaudotos elektroninės kovos priemonės, siekiant nukreipti dronus nuo kurso, rašoma „Sky News“.
„Telegram“ pranešime teigiama, kad pagrindiniai Rusijos oro atakų taikiniai buvo šiaurinė Sumų sritis ir centrinė Čerkasų sritis.
Putinas kreipiasi į Rusijos parlamentą: dėkoja už svarbų indėlį į pergalę
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po to, kai paskelbė apie trijų dienų paliaubas Ukrainoje, kreipėsi į Federalinės Asamblėjos įstatymų leidėjų tarybos posėdį Sankt Peterburge, dėkodamas parlamentarams už „svarbų indėlį į mūsų pergalę“, rašoma „Sky News“.
„Jie remia fronto karius ir veteranus, o daugelis iš jų asmeniškai prisijungė prie savanorių ir tėvynės gynėjų gretų“, – sakė jis.
Ir tęsė: „Tai neabejotinai galingas ir drąsus poelgis, kuris nusipelno ypatingos ir nuoširdžios pagarbos.“
Baltieji rūmai pakomentavo Putino sprendimą: Trumpas aiškiai pasakė, ko tikisi
JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pareiškė, kad nori matyti nuolatinį ugnies nutraukimą Ukrainoje, o ne tik laikiną kovų sustabdymą, teigia Baltųjų rūmų spaudos sekretorė, rašoma „Sky News“.
Karoline Leavitt kalbėjo netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad įsakys visoms Maskvos pajėgoms sustabdyti kovas nuo gegužės 8 iki 11 d., sutampant su Rusijos šventėmis, skirtomis Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-osiomis metinėms.
„Suprantu, kad Vladimiras Putinas šį rytą pasiūlė laikiną ugnies nutraukimą“ – sakė ji.
Ir pridūrė: „Prezidentas aiškiai pareiškė, kad nori matyti nuolatinį ugnies nutraukimą, kad būtų sustabdytas žudymas ir kraujo liejimas.“
Sybiha sureagavo į Putino laikinų paliaubų paskelbimą: „Kam laukti iki gegužės 8 dienos, jei ugnį galima užgesinti dabar?“
„Jei Rusija tikrai nori taikos, ji turi nedelsdama nutraukti ugnį. Jei ugnį galima nutraukti dabar ir bet kurią dieną 30 dienų laikotarpiui, tai reiškia, kad tai realu. Ukraina pasirengusi paremti ilgalaikį, tvirtą ir visišką ugnies nutraukimą. Tai yra tai, ką mes nuolat siūlome, bent jau 30 dienų laikotarpiui“, – Ukrainos užsienio reikalų ministrą Andrijų Sybihą cituoja „Telegram“ kanalas „Unian“.
Laikinos paliaubos Ukrainoje: karo analitikai atskleidė tikruosius Putino motyvus
Kremlius paskelbė, kad nuo gegužės 8 iki 11 d. visos jo pajėgos Ukrainoje turi nuleisti ginklus. Maskva teigia, kad kovos sustabdymas yra susijęs su Rusijos 80-osiomis Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėmis ir yra „vedamas humanitarinių motyvų“. Vis dėlto karo analitikai mano, jog šiuo sprendimu Vladimiras Putinas siekė ko kito, todėl jie pateikė tris galimas priežastis dėl laikinų paliaubų paskelbimo.
JAV akivaizdžiai netenka kantrybės dėl to, kad Rusija, atrodo, delsia priimti sprendimą dėl nuolatinio ugnies nutraukimo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad pastaruoju metu yra „labai nusivylęs“ Maskva, rašoma „Sky News“.
Tai vyksta tuo metu, kai JAV ir Ukrainos santykiai pagerėjo po D. Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimo Šv. Petro bazilikoje.
Karo analitikas Michaelas Clarke‘as sako, kad yra įsitikinęs, jog V. Putinas paskelbė trijų dienų kovų pertrauką, reaguodamas į D. Trumpo griežtesnę poziciją Rusijos lyderio atžvilgiu po susitikimo su V. Zelenskiu.
„Atsižvelgiant į atmosferos pokyčius tarp V. Zelenskio ir D. Trumpo, neabejotinai JAV prezidentas D. Trumpas parodė didesnį susierzinimą rusų atžvilgiu. Manau, rusai jaučia, kad turi kažką pasakyti“, – aiškino jis.
M. Clarke‘as priduria, kad Vašingtonas aiškiai nekantriai laukia visiško ugnies nutraukimo.
Dar viena priežastis, kurią nurodė analitikai ir ekspertai, yra ta, kad V. Putinas nori apsaugoti Maskvą nuo Ukrainos dronų per Pergalės dienos paradą Raudonojoje aikštėje.
Gegužės 9 d. Maskvoje vyks renginys, kuriame dalyvaus apie 20 užsienio šalių vadovų ir kuris šiemet bus skirtas 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms paminėti.
Į Rusijos sostinę atvyks Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Be to, nėra abejonių, kad pertrauka nuo kovų suteiktų labai reikalingą poilsį Ukrainos kariams, kovojantiems šalies rytų fronte.
Tačiau tai taip pat galėtų būti puiki proga Maskvai atgaivinti savo karo mašiną, pasinaudojant karo veiksmų nutraukimu, kad be trukdžių galėtų perkelti savo karius į kitą mūšio lauką.
Phillipsas O‘Brienas, strateginių studijų profesorius, mano, kad Maskva nori pasinaudoti pertrauka būtent šiam tikslui.
„Rusijos armija yra sumušta“, – sakė jis „X“, pridurdamas, jog „tai suteikia jai tris dienas persigrupuoti ir atgabenti daugiau karių į frontą, prieš pradedant naują puolimą.“
Proveržis JAV ir Ukrainos derybose dėl naudingųjų iškasenų: susitarimas gali būti pasirašytas jau šią savaitę
Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų, kurį JAV ir Ukraina gali pasirašyti jau šią savaitę, apims visus Ukrainos gamtinius išteklius – naftą, dujas ir pagrindinius energetikos išteklius visoje šalies teritorijoje, rašoma „Financial Times“, kurį cituoja „Telegram“ kanalas „Unian“.
Anksčiau susitarimas buvo nutrauktas dėl nesutarimų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalavo, kad Ukraina pajamas iš naudingųjų iškasenų panaudotų JAV pagalbos grąžinimui.
Kyjivas tą padaryti atsisakė, bet dabar šalys susitarė, kad anksčiau suteikta karinė pagalba nebus įtraukta į sandorį.
Per Rusijos įvykdytą balandžio 24 dienos ataką Kyjive, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 13
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkachenko balandžio 28 d. pranešė, kad balandžio 24 d. per Rusijos ataką Kyjive žuvusiųjų skaičius išaugo iki 13 žmonių, nes ligoninėje mirė 45 metų vyras, rašoma „Kyiv Independent“.
Balandžio 24 d. ataka buvo viena iš mirtingiausių per pastaruosius mėnesius Kyjive. Rusija per naktį paleido didžiulį raketų ir dronų skaičių.
Žuvo 13 žmonių, beveik 90 buvo sužeista, tarp jų šeši vaikai. Kyjivo pareigūnai pranešė, kad gyvenamuosiuose rajonuose kilo gaisrai, krito raketų nuolaužos.
Putino laikinos paliaubos paskelbtos po Trumpo kritikos
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymas dėl trumpalaikio ugnies nutraukimo kitą mėnesį buvo pateiktas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar labiau spaudė Rusiją „pasiekti susitarimą“ Ukrainoje, rašoma „Sky News“.
Vakar prieš įlipdamas į „Air Force One“ lėktuvą, JAV prezidentas sakė, kad yra „labai nusivylęs“ dėl Rusijos tęsiamų smūgių Ukrainoje, vykstančių taikos derybų fone.
„Noriu, kad jis nustotų šaudyti, atsisėstų ir pasirašytų susitarimą“, – apie V. Putiną sakė D. Trumpas.
„Noriu, kad jis jį pasirašytų ir baigtų šį reikalą“, – tęsė jis.
Putinas įsakė paskelbti trijų dienų paliaubas gegužės 8–10 dienomis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė paskelbti trijų dienų paliaubas gegužės 8–10 dienomis, kurios turėtų sutapti su Maskvoje rengiamomis Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos iškilmėmis, pirmadienį pranešė Kremlius.
„Rusija mano, kad Ukrainos pusė turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu. Ukrainos pusei pažeidus paliaubas, Rusijos ginkluotosios pajėgos duos adekvatų ir veiksmingą atsaką“, – sakė Kremlius.
Anksčiau šį mėnesį V. Putinas netikėtai paskelbė vadinamąsias velykines paliaubas.
Jos truko 30 valandų, tačiau tiek Rusija, tiek Ukraina kaltino vieną kitą jų pažeidimu.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai 5 žmonės
Regioninės valdžios institucijų duomenimis, per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai 5 žmonės, rašoma „Sky News“.
Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas sakė, kad regione žuvo mažiausiai 5 žmonės, o dar 6 yra sužeisti.
Kostiantynivkos miestui buvo smogta iš oro, sugadintas 21 namas.
Maskva išdėstė savo sąlygas dėl paliaubų Ukrainoje
Interviu Brazilijos leidiniui „O Globo“ Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išvardijo Maskvos reikalavimus dėl paliaubų Ukrainoje, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Pirmiausiai reikalaujama, kad Kyjivas atsisakytų įstoti į NATO ir įtvirtinti neutralų, blokams nepriklausomą statusą.
Be to, Krymo, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys turi būti tarptautiniu mastu pripažintos Rusijai.
Toliau reikalaujama, jog Ukraina panaikintų draudimą derėtis su Rusija, šalis turėtų imtis demilitarizacijos ir denacifikacijos, panaikintų įstatymus, kurie riboja rusų kalbos, kultūros ir bažnyčios naudojimą.
Tuo tarpu Rusijai turi būti panaikintos visos sankcijos, taip pat grąžintas įšaldytas turtas.
„Bild“: Ukraina ruošiasi „planui B“, jei derybos su JAV žlugtų
Baltieji rūmai vis atkakliau reikalauja, kad Ukraina „sutiktų su taikos planu ir atsisakytų bent penktadalio savo teritorijos“. Kyjivas atsisako ir jau kelis mėnesius apsieina be naujų JAV tiekimų, išsilaikydamas tik anksčiau pažadėtais ginklais, rašo „Bild“.
Kad neliktų be gynybos, Ukraina smarkiai sustiprino savo gynybos pramonę. Dornų gamyba išaugo nuo 600 tūkst. 2023 m. iki 1,5 mln. 2024 m., o iki 2025 m. pabaigos turėtų pasiekti tris milijonus. Tai jau juntama mūšio lauke: jei prieš dvejus metus dronai buvo atsakingi už maždaug trečdalį Rusijos nuostolių, tai dabar – už tris ketvirtadalius.
Neatsilieka ir sunkioji artilerija. Dar 2022 m. Ukraina apskritai negamino savo haubicų, o dabar nuo surinkimo linijos kas mėnesį išvažiuoja dvidešimt savaeigių haubicų „Bogdan“, dalis 155 mm sviedinių joms taip pat surenkama Ukrainoje.
„Dabar neturime jokių problemų dėl šaudmenų“, – „Bild“ sako neįvardijamas Ukrainos karininkas, tačiau pripažįsta, kad priklausomybė nuo šaudmenų iš Vokietijos ir Prancūzijos vis dar didelė.
Pagrindinė Ukrainos kariuomenės problema išlieka žmonės. Šimtai tūkstančių vyrų jau kovoja, o siekdama pritraukti naujų savanorių, Ukraina didina atlyginimus.
Per popiežiaus laidotuves – Trumpo akibrokštas: Macronui kėdės neliko
Šeštadienį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves 15-ai minučių buvo prisėdę pasikalbėti JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Susitikimas buvo įamžintas keliuose kadruose ir vaizdo įraše, kuris socialinėse medijose buvo paskelbtas be garso. „The Telegraph“ pateikė daugiau detalių apie susitikimą ir atskleidė, ką apie vaizdo įrašą sako skaitytojai iš lūpų.
Ukrainoje sudužo Su-27: skrido atremti rusų dronų ataką
Ukraina kovinės misijos metu neteko naikintuvo Su-27, rašo „Kanal 24”.
Tai patvirtino Ukrainos karinės oro pajėgos.
Rusija pasiūlė karinę pagalbą Šiaurės Korėjai, jei jos prireiktų
Rusija pasiūlė suteikti karinę pagalbą Šiaurės Korėjai, jei jos prireiktų, rašo „Sky news“.
Šiaurės Korėja kiek anksčiau oficialiai pirmą kartą patvirtino, kad siuntė pajėgas Rusijai kovoti prieš Ukrainą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sako, kad Šiaurės Korėjos vaidmuo Rusijos Kursko regione parodė, jog pernai Vladimiro Putino ir Kim Jong Uno pasirašyta sutartis yra veiksminga.
Jis sakė, kad į paktą buvo įtraukta nuostata, jog prireikus Rusija gali mainais padėti Šiaurės Korėjai.
Respublikonų senatorius: siūlau Trumpui paversti Rusiją pašaru žuvims, Putinas nesilaikė nė vieno pažado
Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, vienas respublikonų senatorius ragina prezidentą Donaldą Trumpą parodyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jo vietą ir „paversti Rusiją pašaru žuvims“.
Putinas giria Šiaurės Korėjos karius už pagalbą atkovoti teritorijas Kursko srityje
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį padėkojo Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui už Pchenjano karių pagalbą atkovoti ukrainiečių Rusijos Kursko srityje užimtas teritorijas ir pavadino tai „žygdarbiu“.
„Draugai korėjiečiai veikė vadovaudamiesi solidarumo, teisingumo ir tikros draugystės jausmais“, – sakė V. Putinas, kurio žodžius citavo Kremlius.
„Labai tai vertiname ir esame labai dėkingi asmeniškai draugui Kim Jong Unui (...) bei Šiaurės Korėjos žmonėms“, – sakė Rusijos lyderis.
Šeštadienį Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas dėkojo kariams ir pareiškė, kad Kursko išvadavimas sudarys sąlygas tolesniam žengimui į priekį kitose fronto dalyse.
Jis ypač pagyrė operacijoje dalyvavusių Šiaurės Korėjos karių „didvyriškumą“. Anot jo, jie „suteikė didelę pagalbą nugalint Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupę“.
Šiaurės Korėja pirmadienį pirmą kartą patvirtino nusiuntusi savo karių į Rusijos Kursko sritį: valstybinė naujienų agentūra KCNA paskelbė, kad Pchenjano kariai padėjo Maskvai atkovoti ukrainiečių užimtas teritorijas.
Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros jau seniai tvirtino, kad Pchenjanas pernai padėti rusams Kursko srityje atsiuntė daugiau kaip 10 tūkst. savo karių.
WSJ: Rusija plečia pajėgas pasienyje su Europa ir ruošiasi konfliktui su NATO
Kai kurios Europos šalys vis labiau nerimauja dėl Rusijos kariuomenės veiksmų. Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, netoli sienos su Suomija, Rusijos Petrozavodsko mieste, Rusijos karo inžinieriai plečia kariuomenės bazes, kuriose Kremlius planuoja įkurti naują kariuomenės štabą, rašo UNIAN.
Štabas per kelerius ateinančius metus galės prižiūrėti dešimtis tūkstančių karių.
„Vakarų kariuomenės ir žvalgybos pareigūnų teigimu, šie kariai, kurių daugelis dabar tarnauja fronto linijose Ukrainoje, turėtų tapti Rusijos kariuomenės, besirengiančios susidūrimui su NATO, pagrindu. Kremlius plečia kariuomenės verbavimą, didina ginklų gamybą ir modernizuoja geležinkelio linijas pasienio zonose“, – teigiama straipsnyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau yra sakęs, kad nuogąstavimai, jog Rusija turi kokių nors ambicijų už Ukrainos ribų, yra perdėti. Tačiau karo ekspertai veiklą pasienyje su Suomija apibūdina kaip Kremliaus pasirengimo galimam konfliktui su NATO dalį.
Anot Europos karinių pareigūnų, Rusijos karinė pramonė plečia gamybos linijas, atidaro naujas gamyklas.
Vakarų žvalgybos vertinimais, 2021 m. Rusija pagamino apie 40 pagrindinių kovinių tankų T-90M. Dabar per metus ji pagamina beveik 300 tankų. Vis dėlto leidiniui komentavęs aukštas Suomijos kariuomenės pareigūnas sakė, kad šie tankai praktiškai nesiunčiami į fronto linijas Ukrainoje, o lieka Rusijos teritorijoje vėlesniam naudojimui.
Vasario mėnesio ataskaitoje Danijos žvalgybos agentūra įspėjo, kad Rusija per penkerius metus gali pradėti plataus masto karą Europoje, jei manys, kad NATO yra silpna.
Vienas Europos žvalgybos pareigūnas teigė, kad Rusija gali ketinti išbandyti Aljanso tvirtybę įsiverždama į nedidelę NATO šalį.
Kremlius pernai pakeitė savo pajėgų organizavimą šalies viduje, sukurdamas naujas apygardas, susijusias su didžiausių miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo – gynyba.
Maskvos karinėje apygardoje Rusija sujungia savo kariuomenės naudojamus kelių ir geležinkelių kelius su kaimyninės Baltarusijos keliais. Labiausiai personalo padaugės Leningrado apygardoje, kuri ribojasi su Estija, Latvija ir Suomija. Vakarų karinių ir žvalgybos tarnybų pareigūnų teigimu, nedidelės brigados beveik patrigubės ir taps divizijomis, kurias sudarys 10 000 žmonių.
Be to, Rusija koreguoja savo apginklavimo planus, kad jie atitiktų naujų karių, kurie bus dislokuoti palei jos sieną su NATO, poreikius. Šie daliniai gaus didžiąją dalį naujos įrangos. Tuo pat metu didžioji dalis to, kas siunčiama į fronto linijas Ukrainoje, yra sena ir atnaujinta sovietinių laikų ginkluotė.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 160 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų balandžio 28 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 949 800 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 160 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 723 (+4) priešo tankus, 22 388 (+13) šarvuotas kovos mašinas, 27 038 (+31) artilerijos sistemas, 1 373 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 145 (+0) oro gynybos sistemas, 370 (+0) karo lėktuvų, 331 (+0) sraigtasparnį, 34 083 (+72) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 3 196 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 46 292 (+106) automobilius ir degalų cisternas, 3 860 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Rusija terorizmu apkaltino vyrą, įtariamą generolo nužudymu
Rusija terorizmu apkaltino vyrą, esą Ukrainos užsakymu Maskvoje per automobilio sprogimą nužudžius vieną rusų generolą, sekmadienį paskelbė Tyrimų komitetas.
„Ignatas Kuzinas apkaltintas įvykdęs teroristinį aktą“, – sakoma pareiškime. Jame nurodoma, kad teismui buvo pateiktas prašymas įtariamąjį suimti.
42 metų I. Kuzinas, rusas, kažkada gyvenęs Ukrainoje, gali būti nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jei bus pripažintas kaltu.
Tyrimų komitetas teigia, kad I. Kuzinas už išpuolį turėjo gauti iš Ukrainos slaptosios tarnybos 18 tūkst. dolerių (15,8 tūkst. eurų).
Rusijos tyrimų komitetas penktadienį paskelbė, kad per sprogimą Balašichos mieste į rytus nuo Maskvos žuvo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pagrindinės operatyvinės valdybos vado pavaduotojas Jaroslavas Moskalikas. Maskva tuomet apkaltino Ukrainą, kad ji prisidėjo prie automobilyje padėtos bombos sprogimo, per kurį žuvo generolas.
Rusijos slaptoji tarnyba FSB šeštadienį pranešė, kad I. Kuzinas buvo sulaikytas.
Sprogimas buvo panašus į ankstesnius išpuolius prieš rusus, susijusius su Maskvos plataus masto invazija Ukrainoje. Kai kuriais šių atvejų atsakomybę prisiėmė Kyjivas, tačiau penktadienio atakos Ukraina nekomentavo.
Rusijos Brianske – virtinė sprogimų: skelbiama, kad buvo atakuota karinės elektronikos gamykla
Rusijos Briansko mieste naktį nugriaudėjo sprogimai, rašo UNIAN. Liudininkai praneša, kad nukentėjo svarbus objektas.
Kaip skelbia Shot, mieste įvyko mažiausiai 10 sprogimų. Juos girdėjo daugelio rajonų gyventojai. Vietos valdžia tvirtino, kad išpuolį surengė ukrainiečių dronai, sakė, kad suveikė Rusijos oro gynyba.
Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas teigia, kad dėl dronų atakos žuvo žmogus. Pasak jo, buvo atakuota civilinė infrastruktūra.
Tačiau liudininkai vietos leidiniuose rašo, kad dronų taikinys buvo karinės elektronikos gamykla „Krainy El“.
Trumpas atskleidė, ką per popiežiaus laidotuves kalbėjo su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis tapo „ramesnis“ ir suinteresuotas sudaryti susitarimą dėl karo užbaigimo, rašo UNIAN.
D. Trumpas žurnalistams sekmadienį pakomentavo savo susitikimą su V. Zelenskiu Vatikane.
Jie susitiko per popiežiaus Pranciškaus laidotuves Šv. Petro bazilikoje. Jų susitikimas truko apie 15 minučių, o dvasininkai, dalyvavę popiežiaus laidotuvėse, susitikimą vadino popiežiaus Pranciškaus stebuklu.
Trumpas ragina Putiną nebešaudyti ir susitarti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį sakė norintis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liautųsi šaudęs Ukrainoje ir pasirašytų taikos susitarimą.
Tai jis sakė kitą dieną po to, kai Vatikane susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
D. Trumpas, kuris prieš savo inauguraciją antrai kadencijai gyrėsi galintis Rusijos invaziją į Ukrainą sustabdyti per vieną dieną, sausį sugrįžęs į Baltuosius rūmus pradėjo diplomatinį puolimą kovoms sustabdyti.
Tačiau šios pastangos kol kas nedavė jokių rezultatų.
„Na, noriu, kad jis nebešaudytų, atsisėstų ir pasirašytų susitarimą“, – atsakė D. Trumpas į klausimą, ko norėtų iš V. Putino.
D. Trumpas kalbėjo Moristauno oro uoste, prieš lipdamas į prezidentinį lėktuvą ir išskrisdamas į Vašingtoną.
Šeštadienį jis Romoje dalyvavo popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse.
Šiaurės Korėja patvirtino nusiuntusi savo karių į Rusijos Kursko sritį
Šiaurės Korėja pirmą kartą patvirtino nusiuntusi savo karių į Rusijos Kursko sritį: valstybinė naujienų agentūra KCNA pirmadienį paskelbė, kad Pchenjano kariai padėjo Maskvai atkovoti ukrainiečių užimtas teritorijas.
Vos prieš kelias dienas Rusija patvirtino Šiaurės Korėjos dalyvavimą, o Pietų Korėjos ir Vakarų žvalgybos agentūros jau seniai tvirtino, kad Pchenjanas pernai padėti rusams Kursko srityje atsiuntė daugiau kaip 10 tūkst. savo karių.
„Mūsų ginkluotųjų pajėgų padaliniai pagal Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR, Šiaurės Korėjos) valstybės vadovo įsakymą dalyvavo Kursko rajonų išvadavimo operacijose“, – sakė KCNA cituojama Šiaurės Korėjos Centrinė karinė komisija.
Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sprendimas dislokuoti karius atitiko abipusės gynybos sutartį, sakoma pranešime.
„Visi tie, kas kovojo už teisingumą, yra didvyriai ir tėvynės garbės atstovai“, – sakė Kim Jong Unas, kurio žodžius citavo KCNA.
Jis sakė, kad netrukus sostinėje bus pastatytas paminklas „kovos žygdarbiams“, ir paminėjo „kritusių karių antkapius“, taip viešai patvirtindamas, kad per kovos veiksmus žuvo Šiaurės Korėjos karių.
Trumpas: manau, kad Zelenskis yra pasirengęs atsisakyti Krymo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį sakė manantis, kad Ukrainos lyderis Volodomyras Zelenskis yra pasirengęs atsisakyti Krymo.
Toks pareiškimas tiesiogiai prieštarauja ukrainiečių prezidento pareiškimams apie Rusijos aneksuotą pusiasalį.
„O, manau, kad taip“, – atsakė D. Trumpas, paklaustas, ar, jo nuomone, V. Zelenskis yra pasirengęs atsisakyti šios rusų 2014 metais okupuotos teritorijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
ilgą laiką rusų propaganda melavo, kad jokių šiaurės korėjos karių pas juos nėra, kad ten atseit visokie buriatai, tuvincai, bet fašistas gerasimovas prisipažino, kad kursko sritį ''atkovoti'' padėjo šiaurės korėjos mėsa, bet visgi apie atsikovojimą pamelavo, nes net z voenkorai patvirtina, kad zsu visdar yra kursko srityje
pažiūrėsim, kuo Lietuvos vata labiau tiki:kgbistu, šikančiu į lagaminą bunkeryje, ar z voenkorais, kurie yra fronte ir mato realiai kas vyksta
tuo tarpu senas pirdyla trampas nori atiduoti krymą kacapijai, bet pasaulis su tuo niekada nesutiks, nes taip būtų atveriama Pandoros skrynia, kai ateityje kitos šalys agresorės spjaus į teritorinius vientisumus ir grobs kitas šalis. Pirdyla yra bestuburis, jis ir Aliaską atiduotų kacapstanui
Slava Ukraini, smert kacapam!
man gaila...golfo
Macronas: Prancūzija per artimiausias 8–10 dienų padidins spaudimą Rusijai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį interviu Prancūzijos savaitraščiui „Paris Match“ pareiškė, kad per ateinančias 8–10 dienų sąjungininkai „padidins spaudimą Rusijai“.
„Artimiausios penkiolika dienų bus labai svarbios bandant įgyvendinti paliaubas“ Ukrainoje, sakė E. Macronas.
Prezidentas pridūrė, kad, jo manymu, jis „įtikino amerikiečius, kad grasinimai ir, galbūt, sankcijos (Maskvai) gali būti padidinti“.