Europa nori skatinti prekybą su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), kuriai priklauso kai kurios sparčiausiai pasaulyje augančios ekonomikos.
„Europiečiams reikia atkurti ryšius su ASEAN – viena dinamiškiausių pasaulio sričių“, – sakė pirmininkaujanti Prancūzija.
ES diplomatinėmis priemonėmis stengiasi sutelkti pasaulinį frontą prieš Maskvą, savo invazija į Ukrainą sukėlusią sunkių ekonominių ir politinių padarinių visame pasaulyje.
Tačiau dešimties ASEAN šalių reakcija į Kremliaus karą Ukrainoje yra nevienoda.
Singapūras prisidėjo prie Vakarų sankcijų Rusijai, o Vietnamas ir Laosas, kurie palaiko glaudžius karinius ryšius su Maskva, išliko neutralesni.
Kartu su Tailandu jie susilaikė per spalį įvykusį Jungtinių Tautų balsavimą, kuriuo buvo pasmerktas Rusijos bandymas aneksuoti nuo vasario užgrobtus Ukrainos regionus.
Dėl skirtingų nuomonių kilo įtemptų ginčų dėl galutinės vadovų susitikimo deklaracijos, nes ES siekė griežtesnių Maskvos pasmerkimo formuluočių.
Kaip sakė vienas neįvardytas ES pareigūnas, Briuselis galiausiai buvo patenkintas tuo, jog buvo pasiųsta „visiškai aiški žinia“, kad reikia gerbti Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę.
Kinijos šešėlis
Europai reikalaujant griežtesnio atsako Rusijai, susitikimo fone šmėkščioja dar viena pasaulinė milžinė.
Kinijos pretenzijos dėl Pietų Kinijos jūros supriešino ją su kai kuriomis kaimynėmis ir sukėlė nuogąstavimų Europoje dėl prekybos srautų per šią svarbią pasaulio transporto arteriją.
Tačiau Kinija tebėra didžiausia ASEAN prekybos partnerė, todėl daugelis regiono šalių nenori atsiriboti nuo savo milžiniškos kaimynės.
Didėjant Pekino ir Vašingtono konkurencijai, ES nori tapti patikima dinamiškų Pietryčių Azijos ekonomikų partnere.
ES ir ASEAN yra trečios pagal dydį viena kitos prekybos partnerės, Europa Pietryčių Azijos regioną laiko svarbiu žaliavų šaltiniu ir nori išplėsti prieigą prie jo sparčiai augančių rinkų.
Bloko narės siekia diversifikuoti pagrindines tiekimo grandines ir labiau atsiriboti nuo Kinijos, karui Ukrainoje išryškinus Europos pažeidžiamumą.
ES ketina pristatyti 10 mlrd. eurų vertės investicijas į regioną pagal savo strategiją „Global Gateway“, kuria siekiama atsverti kinų dosnumą.
Triukšmas dėl Indonezijos įstatymo
ASEAN ir ES daugiau nei prieš dešimtmetį sustabdė siekį sudaryti bendrą prekybos susitarimą ir Briuselis sutelkė dėmesį į susitarimus su atskiromis šalimis.
Kol kas sudaryti susitarimai su Vietnamu ir Singapūru, tačiau blokas norėtų suintensyvinti derybas su didžiausia ASEAN ekonomika Indonezija ir atnaujinti derybas su Malaizija, Filipinais bei Tailandu.
Susitikime taip pat figūruos Azijos aljanso narės Mianmaro krizės tema, kaimynėms regione stengiantis numalšinti kraujo liejimą šioje chuntos valdomoje šalyje.
Tačiau Mianmarui šiame susitikime nebus atstovaujama – jo kariniai valdytojai nebuvo pakviesti.
Vienas iš klausimų, galinčių aptemdyti diskusijas, yra naujasis Indonezijos įstatymas, kriminalizuojantis nesantuokinius lytinius santykius. Jis privertė sunerimti užsieniečius, atvykusius ar norinčius atvykti į šią šalį.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ES pareigūnas sakė, kad šis klausimas greičiausiai bus iškeltas Indonezijos prezidentui Joko Widodo.
„Manau, kad net investicijų požiūriu kyla klausimų, ar šis teisės aktas paskatins atvykti daugiau žmonių“, – sakė pareigūnas.
