Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:51 | Jermakas: Rusija į šiuolaikinį pasaulį grąžino koncentracijos stovyklas
XXI amžiuje Rusija atkūrė koncentracijos stovyklas, kuriose vykdomi fiziniai ir moraliniai kankinimai.
Apie tai Davose kalbėjo Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, skelbia „Ukrinform“.
„XXI amžiuje Rusija iš naujo grąžino koncentracijos stovyklas, kuriose kaliniai sistemingai kankinami fiziškai ir morališkai. Tarptautinės organizacijos negali apsaugoti Rusijos laikomų karo belaisvių ir civilių“, – sakė A. Jermakas.
Jis taip pat kalbėjo apie priverstinį Ukrainos piliečių, įskaitant vaikus, deportaciją į atokius Rusijos regionus ir pabrėžė būtinybę sukurti tarptautinį tribunolą, tiriantį Rusijos aukščiausios politinės vadovybės nusikaltimus.
23:40 | NATO prognozė neguodžia: mano, kad Rusija net po pralaimėjimo savo planų nekeis
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris daro prielaidą, kad Rusijai pralaimėjus karą, jos planai išliks nepakitę, skelbia UNIAN.
Apie tai admirolas Robas Baueris kalbėjo spaudos konferencijoje po NATO karinio komiteto posėdžio generalinio štabo viršininkų lygmeniu.
Jo buvo klausiama, kaip NATO skaičiavimus dėl galimo konflikto tarp Rusijos ir Aljanso veikia faktas, kad Rusijos pajėgos kare su Ukraina yra išsekusios personalo ir ginkluotės atžvilgiu.
„Manau, kad visos valstybės sutinka su tuo, kad nepaisant karo baigties, rusai greičiausiai turės panašių ambicijų. Net ir pralaimėję karą su Ukraina, jie ir toliau turės tų pačių ambicijų. Ir dėl šios priežasties grėsmė neišnyksta“, – sakė R. Baueris.
Visų pirma jis teigė, kad kare su Ukraina sausumoje rusai išnaudojo dalį savo pajėgų, amunicijos, tankų, pėstininkų kovos mašinų ir artilerijos sistemų.
„Bendras sutarimas yra tas, kad rusai atkurs tai, ką turėjo. Jie taip pat pasimokys iš šio konflikto ir bandys pagerinti tai, ką turėjo“, – sakė R. Baueris.
Šiuo atžvilgiu, kaip sakė NATO komiteto pirmininkas, situacija potencialiai turės įtakos Aljanso ateities planams, tačiau klausimas bus, kaip greitai rusai galės atkurti prieškarinį potencialą ir jį pagerinti.
„Jiems tai nelabai sekėsi, kai jie įsiveržė į Ukrainą. Tai užtruks. Ir ar tai bus treji, penkeri, ar dešimt metų, apie tai turime kalbėti kartu. Tai ištirs žvalgyba“, – sakė R. Baueris.
Atsižvelgdamas į tai, jis pridūrė, kad po to reikės nutiesti kelią priimti atitinkamus sprendimus, kad būtų NATO pasiruošę reaguoti į būsimą grėsmę – ją atremti ir suvaldyti.
23:13 | Okupantai terorizuoja Sumų regioną: smogė minosvaidžiais
Šiandien rusai toliau atakavo Sumų sritį. Okupantai apšaudė gyvenvietes iš minosvaidžių, skelbia UNIAN.
Apie situaciją regione pranešė Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmitrijus Živickis.
„Rusijos kariuomenė iš minosvaidžių apšaudė Krasnopolskajos bendruomenę. Mūsų teritorijoje sprogo 8 minos", – sakė jis.
22:55 | Zelenskis: laukiame rytojaus ir tikimės stiprių sprendimų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime padėkojo šalims, paskelbusioms apie naują karinę pagalbą.
„Šiandien iš karto buvo priimti keli galingi partnerių sprendimai stiprinti mūsų gynybą. Visų pirma, sustiprinti mūsų artileriją.
Dėkoju Estijai už kitą ir didžiausią ginkluotos pagalbos paketą iš šios šalies. Haubicomis ir amunicija. Ačiū Švedijai už naują karinį paketą. Ačiū Danijai už sprendimą dėl „Cezar“ haubicų mūsų kariams – tai rimtai sustiprins mūsų kariuomenę.
Ačiū Lietuvai už naują karinį paketą. Priešlėktuviniais pabūklais, amunicija ir sraigtasparniais“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas sako, kad rytoj tikisi ryžtingų sprendimų.
„Ruošiamės rytojaus „Ramstein“ – tikimės stiprių sprendimų. Ir mes tikimės galingo karinės paramos paketo iš JAV.
Ačiū visiems, kurie kartu su mumis gina laisvę! Šlovė visiems mūsų kariams, kurie rodo ištvermę ir suteikia Ukrainai reikiamų rezultatų! Šlovė visiems, kurie dirba dėl pergalės! Šlovė Ukrainai!“ – kalbėjo V. Zelenskis.
22:35 | Devynios ES šalys, tarp kurių ir Lietuva, pažadėjo Ukrainai tankus ir sunkiąją artileriją
Didžiosios Britanijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Čekijos, Nyderlandų ir Slovakijos gynybos ministrai ir įgalioti atstovai patvirtino nepajudinamą paramą Ukrainos kovai su Rusijos agresija ir ketinimą ir toliau aprūpinti ją priemonėmis ir ginklais gynybai, skelbia „Ukrinform“.
Tokia žinutė šiandien pasirodė Didžiosios Britanijos vyriausybės portale.
„Mes, Estijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos gynybos ministrai ir Danijos, Čekijos, Nyderlandų ir Slovakijos atstovai, šiandien, sausio 19 d., susitikome patvirtinti savo nuolatinį pasirengimą ir ryžtą remti Ukrainą savo didvyrišką pasipriešinimą nusikalstamai ir neprovokuotai Rusijos agresijai. Mes smerkiame Rusijos atakas, kuriomis siekiama terorizuoti Ukrainos žmones, įskaitant tyčinius išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, kurie gali būti laikomi karo nusikaltimu“, – sakoma pareiškime.
22:14 | NATO admirolas pagyrė Ukrainos karinę vadovybę: ji taktiškai ir praktiškai pranašesnė už priešą
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris po posėdžio pagyrė Ukrainos karinę vadovybę. Pasak jo, jos vadų taktinis ir praktinis meistriškumas pranoksta priešininko.
Apie tai skelbia „Ukrinform“.
„Šiandien specialią sesiją skyrėme situacijai Ukrainoje ir aplink ją. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas, Ukrainos kariuomenės atstovas Serhijus Salkucanas išdėstė Ukrainos strateginius tikslus ir kalbėjo apie paramą, reikalingą šiems tikslams pasiekti. Štabo viršininkai patvirtino nepajudinamą Ukrainos paramą ir pagerbė Ukrainos karinę vadovybę už praktinį ir taktinį meistriškumą, kuriuo ji ne kartą pralenkė savo priešininką“, – sakė admirolas.
Jis pažymėjo, kad NATO karinių lyderių susitikimas buvo skirtas Aljanso kolektyvinei gynybai stiprinti, nes Rusijos neišprovokuotas karas prieš Ukrainą žymi naujos pasaulinio saugumo eros pradžią.
„NATO rems Ukrainą tol, kol to reikės. Norą pasipriešinti matome visoje Ukrainos visuomenėje. Mes to mokomės iš jų. Mes visi turime to išmokti. Nes naujoje kolektyvinės gynybos eroje turime užtikrinti, kad mūsų šalys visada būtų pasiruošusios reaguoti į netikėtumus“, – pabrėžė R. Baueris.
21:53 | NATO pajėgų Europoje vadas: Vakarų tankai nėra „stebuklingas sprendimas“ Kyjivui
NATO aukšto rango vadas ketvirtadienį įspėjo, kad Vakarų tankai netaps „stebuklingu sprendimu“ Ukrainai jos kovoje su Rusija, nors naujasis Kyjivo arsenalas bus pranašesnis už Maskvos ginkluotę.
„Nėra jokios ypatingos ginklų sistemos, kuri taptų stebuklingu sprendimu. Reikalinga visų sistemų pusiausvyra“, – po NATO kariuomenės vadų susitikimo pareiškė vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris G. Cavoli.
Visgi jis pridūrė, kad „šiuolaikinės Vakarų technologijos“ mūšio lauke Ukrainoje „yra aiškiai pranašesnės už Rusijos technologijas“.
20:34 | Ukrainoje nuo karo pradžios žuvo 459 vaikai
Ukrainos prokurorai skelbia, kad nuo karo Ukrainoje pradžios nukentėjo 1368 vaikai.
Skelbiama, kad iš jų 459 žuvo ir daugiau nei 909 buvo sužeisti.
Daugiausia vaikų nukentėjo Donecko srityje (429), mažiau – Dnipropetrovsko srityje (57).
337 mokymo įstaigos buvo visiškai sunaikintos bombardavimų ir apšaudymų metu.
21:15 | Kuleba įspėjo apie laukiančius sunkius metus: „Mes žinome apie Rusijos ketinimus“
Iki šiol buvo įmanoma atblokuoti beveik visų rūšių ginklų tiekimą Ukrainai iš partnerių, išskyrus naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas, Davose sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Taip, tam reikia laiko ir taip, norėtume, kad partneriams neprireiktų tiek laiko apsispręsti, bet galiausiai gauname viską, ko prašome, išskyrus du didelius dalykus – vakarietiški naikintuvai ir tolimojo nuotolio raketos. Visa kita vienaip ar kitaip suteikiama“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
D. Kuleba pažymėjo, kad prasidėjus plataus masto karui, beveik visi pokalbiai su potencialiomis šalimis tiekėjomis prasidėdavo neigimu, ypač kalbant apie sudėtingiausias ginklų rūšis. Kaip pavyzdį jis nurodė Švediją ir jos sprendimą aprūpinti Ukrainą savaeigėmis artilerijos sistemomis „Archer“. Tankų perkėlimą Ukrainos URM vadovas laiko dar vienu neužblokuotu klausimu, pareikalavusiu didelių diplomatijos pastangų.
„Matome, kaip viskas įsibėgėja... Kai atblokuosime tolimojo nuotolio raketas ir lėktuvus – tuo esu visiškai įsitikinęs – mūsų būtiniausių ginklų sąrašas bus baigtas“, – apibendrino ministras.
Be to, jis pareiškė, kad Ukraina žino Rusijos ketinimus laimėti mūšio lauke, tačiau pagrindinis tikslas lieka nepakitęs – visiškas visos teritorijos deokupavimas.
„Suprantame, kokie svarbūs šie metai, žinome apie Rusijos ketinimus. Turime būti pasirengę jos bandymams laimėti mūšio lauke ir užkirsti tam kelią. Tačiau mūsų tikslai kare išlieka nepakitę – visiškas Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – sakė D. Kuleba.
Ukrainos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad prie pagrindinio tikslo pridedama daug kitų – teisingumas, reparacijos, atstatymas, garantijos, kad Rusija nekartos agresijos.
„Tačiau visos Ukrainos teritorijos kontrolės grąžinimas bus pagrindinė pergalė. Be šito visa kita iš principo bus neįmanoma“, – sakė ministras.
Pasak D. Kulebos, jo dažnai klausiama, ar atkuriant Ukrainos teritorinį vientisumą yra įtrauktas ir Krymas.
„Kai žurnalistai ar politikai priduria „įskaitant Krymą“, jie nesąmoningai sustiprina Rusijos naratyvą, kad Krymas yra kažkas ypatingo, kad yra Ukrainos teritorija ir Krymo teritorija. To daryti nereikėtų. Turėtų būti vienas paprastas požiūris: Krymas niekuo nesiskiria nuo Chersono, Donecko, Luhansko, Charkivo, Kyjivo ar bet kurio Ukrainos miesto. Tai yra visa Ukraina, ir kiekvienas mūsų žemės gabalas turi grįžti mūsų žinion“, – pabrėžė Kuleba.
20:37 | Anušauskas: dalis Ramšteino formate dalyvaujančių šalių siųs „Leopard“ tankų Ukrainai
Dalis Ramšteino formate dalyvaujančių šalių penktadienį praneš Ukrainai perduodančios vokiškų tankų „Leopard“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Kai kurios siųs, bet ryt daugiau bus žinių“, – ketvirtadienį BNS sakė politikas, tačiau konkrečių šalių neįvardino.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarų valstybės įsipareigos siųsti „šimtus vienetų“ šarvuotos karinės technikos.
Apie dalies šalių planus perduoti Rusijos užpultai Ukrainai vokiškų tankų „Leopard“ pirmoji pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Perduoti šių tankų yra apsisprendusi ir Lenkija, tačiau Varšuva laukia Vokietijos leidimo.
Vis dėlto, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė, kad taip jo šalis gali pasielgti ir nesulaukusi Berlyno pritarimo, nes tai „yra antraeilis dalykas“, tačiau tą padaryti turi „ ir kitos tautos“.
Pastaruoju metu ir pats Berlynas spaudžiamas perduoti šios sunkiosios karinės technikos Kijyvui, tačiau kol kas tokio sprendimo dar nėra priėmęs.
20:30 | Serbijos lyderis pareiškė nelaikantis savęs „Putino marionete“ ir remiantis Ukrainos teritorinį vientisumą
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pavadino „melu“ tai, kad pasaulio žiniasklaida jį vadina Putino marionete, ir pabrėžė, kad Krymas ir Donbasas yra Ukrainos teritorija.
Serbijos vadovas tai pasakė ketvirtadienį per kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose, dalyvaudamas diskusijų grupėje "Europos horizontų plėtra", praneša „Ukrinform“ korespondentas.
A. Vučičius pažymėjo, kad per pastaruosius 10-11 mėnesių pasaulio žiniasklaidoje daug skaitė apie save, sakydamas, kad „jis yra mažasis Putinas, Putino marionetė, besiruošianti pradėti karą prieš savo kaimynus“.
„Tai žiaurus melas, kaip ir daugelis kitų“, - pabrėžė Serbijos prezidentas.
Kalbėdamas apie savo požiūrį į Ukrainą, jis pabrėžė, kad Serbija remia Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Taip, Krymas yra Ukrainos dalis, Donbasas yra Ukrainos dalis. Niekas čia nepasikeis, mes ir toliau laikysimės šios pozicijos“, - sakė A. Vučičius.
Vietoj to jis vengė tiesioginio atsakymo į klausimą, ar Putinas jam yra karo nusikaltėlis, pažymėdamas, kad į šį klausimą turėtų atsakyti tarptautiniai teismai.
Serbijos prezidentas pridūrė, kad jam Putinas nėra beprotis, kaip daugelis sako Davose.
Jis pažymėjo, kad yra daug Europos lyderių, kurie karo metu vyko į Maskvą, kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu, bet neinformavo jo apie savo pokalbių rezultatus.
A. Vučičius pažymėjo, kad paskutinį kartą su Putinu kalbėjosi prieš gegužės mėnesį. Jis „nebuvo labai patenkintas šio susitikimo rezultatais, nors ir nebuvo visiškai nusivylęs“.
Vakarų šalims paskelbus apie sankcijas Rusijai, Serbija prie jų neprisijungė ir toliau perka gamtines dujas iš Rusijos mažesne nei rinkos kaina. Serbijoje stiprios prorusiškos nuotaikos.
Neseniai A. Vučičius pareiškė, kad Rusija turėtų liautis bandžiusi verbuoti serbus kovoti Ukrainoje „Vagnerio“ karinės grupuotės pusėje.
20:22 | Rusijos pajėgos pradėjo „vietos puolimą“ Ukrainos pietuose
Rusijos kariuomenė pradėjo „vietos puolimą“ šalia Orichivo miesto Ukrainos pietuose, ketvirtadienį pareiškė Maskvos primestas Zaporižios srities vadovas Vladimiras Rogovas.
„Mūsų pajėgos pradėjo vietos puolimą aplink Orichivą“, – pareiškė V. Rogovas, kurį cituoja Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Anot jo, fronto linija šiek tiek pasislinko, o dalis ukrainiečių pajėgų pasitraukė.
„Mūsų pajėgos išlaiko savo pozicijas, – aiškino V. Rogovas. – Nuo ukrainiečių kovotojų išlaisvinama Zaporižios srities teritorija laipsniškai didėja.“
Kremlius yra paskelbęs, jog aneksavo Zaporižios ir dar tris Ukrainos sritis, nors nekontroliuoja visos jų teritorijos.
Nors Maskva okupavo nemažą teritoriją Zaporižios srities pietuose, Rusijos pajėgoms iki šiol nepavyko užimti pagrindinio srities miesto – Zaporižios.
Rusija yra pažadėjusi perimti likusių Pietų ir Rytų Ukrainos teritorijų, kurios, jos teigimu, dabar priklauso Maskvai, kontrolę.
Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos Orichivo miesto savo kasdieniame pranešime apie padėtį fronte ketvirtadienį nepaminėjo.
Nuožmiausi mūšiai Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis vyko labiau į šiaurę, Ukrainos rytinėje dalyje, dėl netoli Bachmuto esančio Soledaro miestelio, kurį Maskva teigia visiškai užėmusi.
Tęsiasi ir intensyvūs mūšiai dėl Bachmuto miesto, kurį Rusija mėgina užimti jau kelis mėnesius.
19:57 | ES smerkia „niekingą“ Rusijos URM vadovo išsakytą palyginimą su Holokaustu
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, jog Vakarų politika Rusijos atžvilgiu yra panaši į nacių „galutinį sprendimą“ – žydų genocido planą.
„Paskutiniai Rusijos užsienio reikalų ministro Lavrovo komentarai, kuriuose jis kaltina „Vakarus“ siekiant „galutinio sprendimo“ Rusijai, yra visiškai netinkami ir nepagarbūs ir jais trypiamas šešių milijonų žydų tautybės žmonių ir kitų aukų, kurios buvo sistemingai žudomos per Holokaustą, atminimas“, – pareiškime pabrėžė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Tai papildo ankstesnes antisemitiškas ministro Lavrovo pastabas.“
J. Borrellis pareiškė, kad „Rusijos režimo manipuliacijos tiesa, jam siekiant pateisinti savo neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą, pasiekė dar vieną nepriimtiną ir niekingą žemą lygį“.
Rusijos diplomatijos vadovas, dėl kurio ankstesnių komentarų apie Adolfą Hitlerį ir žydus prezidentas Vladimiras Putinas pernai pareiškė retą atsiprašymą, tokį palyginimą išsakė per trečiadienį surengtą savo metinę spaudos konferenciją.
„Visai kaip Napoleonas mobilizavo praktiškai visą Europą prieš Rusijos imperiją, visai kaip Hitleris mobilizavo ir užėmė... daugumą Europos šalių, ir pasiuntė jas prieš Sovietų Sąjungą, dabar koaliciją organizavo Jungtinės Valstijos“, – pareiškė S. Lavrovas.
Vakarų šalys, anot jo, „per Ukrainą kariauja su mūsų šalimi“.
„Užduotis ta pati: „Rusijos klausimo“ galutinis sprendimas. Visai kaip kad Hitleris norėjo galutinai išspręsti žydų klausimą“, – pareiškė jis.
J. Borrellis pabrėžė, kad „nacistinės Vokietijos nusikaltimų negalima lyginti su tarptautine pagalba Ukrainai ginant savo teritoriją ir žmones nuo nepagrįstos agresijos“.
„Rusija įsiveržė į suverenią kaimyninę šalį, kasdien joje taikosi į civilius ir juos žudo, siekdama deklaruoto tikslo sunaikinti šalį ir ukrainiečių tautą“, – pareiškė jis.
„Holokausto neigimas, iškraipymas ir sumenkinimas prieštarauja ES teisei ir ES vertybėms. ES tvirtai įsipareigojo užtikrinti, kad tokie žiaurumai niekada nepasikartotų.“
A. Hitlerį ir žydus 72 metų S. Lavrovas savo antivakarietiškose tiradose mini ne pirmą kartą ir anksčiau buvo kaltinamas antisemitizmu.
Pernai gegužę V. Putinas atsiprašė Izraelio S. Lavrovui pareiškus, kad A. Hitleris turėjo „žydiško kraujo“.
19:31 | JAV ketina pradėti dalį iš Rusijos konfiskuoto turto perduoti Kyjivui
UNIAN skelbia, kad JAV planuoja iš Rusijos konfiskuoto turto pradėti perdavinėti Kyjivui.
„Ateityje taip pat siekiame pradėti konfiskuoto turto pervedimą Ukrainos naudai“, – Hadsono institute vykusiame seminare sakė JAV Teisingumo departamento darbo grupės dėl Rusijos turto, kuriam taikomi JAV apribojimai, nustatymo ir arešto vadovas Andrew Adamsas.
19:21 | Vokietijos Bundestagas nepritarė siūlymui suteikti ukrainai „Leopard“ tankus
Ketvirtadienį per balsavimą Vokietijos Bundestagas nepritarė opozicinės siūlymui suteikti Ukrainai kovinius tankus „Leopard 1“ ir „Leopard 2“.
Po karštų diskusijų visos frakcijos, išskyrus pačius konservatorius, pritarė siūlymui perduoti klausimą tolimesniam svarstymui Užsienio reikalų komitetui, praneša „Ukrinform“.
18:58 | EVT pirmininkas: Ukrainai „turi būti pristatyta“ tankų
Kyjive ketvirtadienį apsilankęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad Ukrainai „turi būti pristatyta“ tankų.
Į karo draskomos Ukrainos sostinę jis nuvyko likus dienai iki svarbaus susitikimo JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kuriame penktadienį bus kalbama apie karinę pagalbą Ukrainai.
„Tvirtai tikiu, kad turi būti pristatyta tankų“, – parašė Ch. Michelis tviteryje po derybų su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Norime jus paremti, nes žinome, kad kelios kitos savaitės gali būti lemiamai svarbios tam, kas bus toliau“, – parašė jis.
„Girdime, ką jūs sakote. Jums reikia daugiau oro gynybos ir artilerijos sistemų, daugiau šaudmenų.“
18:35 | Išaugo aukų Dnipre skaičius
Žuvusiųjų skaičius dėl Rusijos raketos atakos prieš gyvenamąjį namą Dnipre išaugo iki 46 žmonių, 80 žmonių buvo sužeisti.
Aukų atpažinimas tęsiamas, savo „Telegram“ kanale paskelbė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.
„Remiantis atnaujinta informacija, Rusijos raketa, pataikiusi į Dnipro daugiaaukštį pastatą, nusinešė 46 gyvybes. 11 žmonių dar nenustatyti, tiek pat tebėra dingę be žinios“, – sakė OVA vadovas.
Anot jo, miesto ligoninėse, prižiūrimose gydytojų, liko 24 nukentėjusieji. „Trys yra sunkios būklės, tarp jų ir 9 metų mergaitė“, – sakė jis.
18:20 | Patriarchas Kirilas: bandymas sunaikinti Rusiją baigsis pasaulio pabaiga
18:10 | Lenkų generolas įspėjo: mes prarasime Ukrainą, jei ji nesulauks pakankamai ginklų
Kalbos apie naują Rusijos puolimą Ukrainos atžvilgiu nerimsta. Lenkų generolas ir karo ekspertas Waldemaras Skrzypczakas įvertino pasekmes Vakarams ir pačiai NATO, jei dabartinės pagalbos Ukrainai neužteks atremti Rusijos puolimą, skelbia UNIAN.
„Jei taip atsitiks (Vakarai nesuteiks pakankamai ginklų – UNIAN), tada mes prarasime Ukrainą. Ir šiandien iš tikrųjų nuo to priklauso pasaulio ir ypač dalies Europos likimas“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad dabar visas civilizuotas pasaulis laikosi tik dėl Ukrainos pergalės. Pasak jo, Vakarai turi padaryti viską, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nelaimėtų šio karo.
W. Skrzypczakas mano, kad Rusija nepajėgi stoti prieš NATO, nes neturi pakankamai pajėgų ir resursų dar vienai karinei avantiūrai. Štai kodėl Europos ateitis vis dar priklauso nuo Ukrainos.
„Rusijos kariuomenė yra taip pažeista, kad dabar turi dėti dideles pastangas, kad ją atstatytų ir kažkaip laimėtų tą karą. Tačiau ji neturi šansų taip laimėti", – pridūrė lenkų generolas.
17:57 | Ukraina: metas liautis bijojus Putino ir atsiųsti Kyjivui tankų
Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio padėjėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarams atėjo metas nustoti bijoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir pasiųsti į karo draskomą šalį labai reikalingų modernių tankų.
„Laikas nustoti drebėti dėl Putino ir žengti paskutinį žingsnį“, – tviteryje rašė prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.
„Ukrainai reikia tankų; tankai – raktas į tinkamą karo pabaigą“, – pridūrė jis.
17:45 | Anušauskas: Lietuva Ukrainai perduos du Mi-8 sraigtasparnius
Lietuva Ukrainai perduos du Mi-8 sraigtasparnius, artimojo nuotolio zenitinių patrankų L-70, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Šiandien turiu gerų žinių Ukrainai iš Lietuvos. Naujas Lietuvos mirtinų ginklų paramos paketas apims keliasdešimt L-70 priešlėktuvinių ginklų, amuniciją ir du Mi-8 sraigtasparnius. Visa perduodamos paramos vertė siekia apie 125 mln. eurų“, – „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį pranešė ministras.
17:38 | Danija Ukrainai siunčia 19 prancūziškų haubicų
Danija ketvirtadienį pareiškė, kad padovanos Ukrainai 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Cezar“, prisijungdama prie kitų Kyjivo sąjungininkų Vakaruose, pažadėjusių suteikti sunkiosios ginkluotės.
„Dėl „Cezar“ artilerijos nuolat palaikėme ryšius su ukrainiečiais, ir džiaugiuosi, kad dabar sulaukėme plataus parlamento pritarimo ją padovanoti Ukrainos laisvės kovai“, – sakė Danijos gynybos ministras Jakobas Ellemannas-Jensenas.
17:21 | Zelenskis: mūsų tikslas – narystė ES
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukrainos tikslas yra narystė ES.
„Mūsų tikslas – visavertė Ukrainos narystė Europos Sąjungoje. Ir esu tikras, kad šį tikslą pasieksime. Jau šiais metais turėtume pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES. Turime didelę motyvaciją, didelį norą ir judame į priekį“, – sakė V. Zelenskis.
17:07 | Iš Rusijos pasitraukė tik 8,5 proc. Vakarų bendrovių – tyrimas
Nors dėl Maskvos karo Ukrainoje kilo visuotinis pasipiktinimas, iš Rusijos pasitraukė nedaug Vakarų bendrovių, parodė Šveicarijoje atliktas tyrimas.
Sankt Galeno universiteto ir IMD instituto Lozanoje mokslininkai išnagrinėjo, kiek Europos Sąjungoje (ES) ir Didžiojo septyneto (G-7) šalyse įsikūrusių bendrovių faktiškai pardavė Rusijoje turėtą veiklą nuo tada, kai Maskva pernai vasarį pradėjo savo karinę invaziją į Ukrainą.
Jų nustatyti faktai rodo „labai ribotą ES ir G-7 bendrovių pasitraukimą iš Rusijos ir tai prieštarauja naratyvui, kad Vakarų bendrovės masiškai traukiasi iš [Rusijos] rinkos“, rašoma Sankt Galeno universiteto ketvirtadienį paskelbtame pranešime.
„Iš esmės daugelis bendrovių, kurių būstinės įsikūrusios šiose [ES ir G-7] valstybėse, nuo invazijos į Ukrainą pradžios priešinosi vyriausybių, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų spaudimui pasitraukti iš Rusijos.“
Kaip parodė tyrimas, kurį praėjusį mėnesį paskelbė internetinis Socialinių mokslų tyrimų tinklas (SSRN), mažiau nei 10 proc. ES ir G-7 šalių bendrovių, invazijos pradžioje turėjusių patronuojamųjų įmonių Rusijoje, jas pardavė.
Kai Maskva pradėjo savo invaziją, 1 404 bendrovės, įsikūrusios ES ir G-7 šalyse, turėjo iš viso 2 405 patronuojamąsias įmones, kurios veikė Rusijoje, parodė tyrimas.
Iki lapkričio pabaigos bent vieną patronuojamąją įmonę Rusijoje pardavė tik 120, arba maždaug 8,5 proc., tų bendrovių, nustatė tyrimo autoriai Niccolo Pisani ir Simonas Evenettas.
Patvirtintų Jungtinėse Valstijose būstinę turinčių bendrovių pasitraukimo iš Rusijos atvejų buvo daugiau negu atvejų, kai iš Rusijos pasitraukė Europoje ir Japonijoje įsikūrusios bendrovės.
Tačiau net ir JAV atveju tyrėjai nustatė, kad nuo invazijos pradžios buvo visiškai parduota mažiau nei 18 proc. Rusijoje veikiančių JAV bendrovių patronuojamųjų įmonių.
Japonijos bendrovių atveju ši dalis siekia 15 proc., o ES bendrovių atveju – tik 8,3 proc., parodė tyrimas.
Beveik penktadalis, arba 19,5 proc., bendrovių, kurios iki šiol neatsisakė savo patronuojamųjų įmonių Rusijoje, priklauso vokiečiams, o 12,4 proc. – amerikiečiams.
Tyrimas taip pat parodė, kad Rusiją paliekančioms Vakarų bendrovėms teko tik 6,5 proc. bendro ES ir G-7 šalių bendrovių, prieš invaziją vykdžiusių aktyvią komercinę veiklą Rusijoje, ikimokestinio pelno.
Tačiau joms teko 15,3 proc. bendros tuometinės tokių bendrovių Rusijoje darbo jėgos.
Tai rodo, kad Rusiją paliekančių bendrovių pelningumas vidutiniškai yra mažesnis, o darbo jėga – didesnė, palyginti su Rusijoje liekančiomis bendrovėmis, parodė tyrimas.
Šie nustatyti faktai, pasak universiteto, „kelia abejonių dėl Vakarų bendrovių noro atsieti savo veiklą nuo šalių, kurias jų vyriausybės dabar laiko geopolitiniais varžovais, ekonomikos“.
16:56 | Zelenskis: duokite mums savo ginklus, kad galėtume susigrąžinti savo žemes
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas Davose prašė pasaulio lyderių suteikti Ukrainai daugiau ginklų, kad galėtų susigrąžinti savo žemes.
Pasak jo, Ukrainos tikslas – deokupuoti visas savo teritorijas, įskaitant Krymą.
Jis pažymėjo, kad Krymo grąžinimas nebūtinai turi vykti karinėmis priemonėmis – Rusijos Federacija visada gali taikiai išvesti savo kariuomenę iš pusiasalio.
16:36 | JK Ukrainai suteiks 600 „Brimstone“ raketų
JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad Ukrainai bus suteikta 600 „Brimstone“ raketų.
16:18 | Estijos karinė pagalba Ukrainai viršys 1 proc. BVP
Estija ketvirtadienį paskelbė, kad savo karinę pagalbą Ukrainai padidins iki daugiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto, ir akcentavo, kad didesnė ir spartesnė pagalba ginklais yra būtina.
Reikšmingas šios Baltijos šalies pažadas buvo duotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui didinant spaudimą sąjungininkėms Vakaruose atsiųsti daugiau sunkiosios ginkluotės kovai su Rusijos pajėgomis.
Pasak Estijos vyriausybės, ji suteiks Ukrainai „kol kas didžiausią karinės pagalbos paketą“, be kitų dalykų, apimantį prieštankinius ginklus ir šaudmenis. Nurodoma, kad paketo vertė – 113 mln. eurų.
„Karinė pagalba Ukrainai padidės iki 370 mln. eurų – kiek daugiau nei 1 proc. Estijos bendrojo vidaus produkto“, – sakoma vyriausybės pareiškime.
Tik 1,3 mln. gyventojų turinti šalis tvirtai remia Ukrainą nuo pat Rusijos karo pradžios praėjusių metų vasarį.
Praėjusį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje įtakingas institutas „IfW Kiel“ nurodo, kad Estija suteikė didžiausią pasaulyje vyriausybinę paramą, matuojant BVP dalimi.
Priskaičiavus ne tik karinę, bet ir humanitarinę bei finansinę pagalbą, Estijos indėlis lapkričio pabaigoje jau buvo 1,1 proc. BVP, sakė „IfW Kiel“.
Talinui paskelbus apie naujausią karinės pagalbos paketą, šis bendras skaičius tikriausiai didės.
Naujasis paketas yra labai svarbus, sakė Estijos premjerė Kaja Kallas.
„Visi norime, kad karas baigtųsi, bet Rusija pasiuntė aiškų signalą, kad planuoja tęsti savo karą, – sakė ji. – Todėl laisvasis pasaulis privalo toliau teikti Ukrainai pagalbą ginklais ir daryti tai daug didesniu mastu ir greičiu.“
15:47 | Nusisuka net artimiausi: Iranas iš paskos Serbijai atsisakė pripažinti Rusijos okupuotas teritorijas
Irano atstovo Hosseino Amiro-Abdollahiano teigimu, Teheranas pripažįsta valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą remiantis tarptautine teise.
„Todėl, nepaisant puikių Teherano ir Maskvos santykių, mes nepripažįstame Krymo, Luhansko ir Donecko sričių atskyrimo nuo Ukrainos“, – pareiškė jis interviu naujienų agentūrai „TRT World“.
Jis paaiškino, kad Iranas laikosi savo užsienio politikos principų įvykių Ukrainoje kontekste. „Konfliktas Ukrainoje – tai nėra sprendimas. Mes tikime savo pozicija kaip fundamentaliu politikos principu, kuriuo remiamės“, – cituojamas H. Amiras-Abdollahianas.
Neseniai Serbijos (kitos formalios Rusijos sąjungininkės) prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Krymas ir Donabasas „buvo ir bus Ukrainos, o ne Rusijos dalimi“. Jis pažymėjo, kad Serbija nuo pat pradžių nepalaikė Rusijos agresijos Ukrainoje.
15:40 | Lenkija: jeigu Vokietija spyriosis, tankus Ukrainai galime perduoti ir patys
Kalbėdamas apie planus perduoti Ukrainai Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį sakė, kad Vokietijos sutikimas nėra būtina sąlyga.
„Vokietijos sutikimas čia yra antraeilis dalykas. Arba greitai gausime tokį sutikimą, arba patys pasielgsime, kaip reikia. Svarbiausia, kad vokiečiai – ne tik vokiečiai, bet ir danai, suomiai, prancūzai ir kitos tautos, bet visų pirma vokiečiai – kuo greičiau pasiūlytų savo modernius tankus ir modernią techniką, nes nuo to gali priklausyti Ukrainos laisvės gynimas ir visos Europos saugumas“, – pabrėžė jis.
14:50 | Peskovas grasina Vakarams dėl ginklų Ukrainai
Kremlius, baimindamasis, kad Vakarai aprūpins Ukrainą ilgojo nuotolio raketų sistemomis, dėl ko šiuo metu vyksta derybos, bando gąsdinti Vakarus sakydamas, kad tai esą pavojinga. Neva tai gali pakelti Rusijos Federacijos pradėtą karą Ukrainoje į „naują lygį“.
Ketvirtadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas rusų žurnalistams sakė bijantis, kad Ukraina ilgojo nuotolio raketų sistemas gali panaudoti smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje.
„Tai reikš konflikto pakėlimą į naują kokybinį lygį, o tai nežada nieko gero pasaulinio ir visos Europos saugumo požiūriu“, – žurnalistams sakė D. Peskovas, komentuodamas Vakarų politikų pareiškimus apie neišvengiamą modernių šarvuočių tiekimą Ukrainai.
Jo nuomone, „diskusija apie galimybę tiekti Ukrainai ginkluotę, kuri leistų smogti Rusijos teritorijai... savaime yra potencialiai itin pavojinga“.
14:12 | Buvęs švedų žvalgybininkas už šnipinėjimą Rusijai nuteistas kalėti iki gyvos galvos
Švedijoje ketvirtadienį buvo skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė vienam buvusiam žvalgybos pareigūnui, apkaltintam šnipinėjimu Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU nuo 2011 iki 2021 metų.
Šio buvusio pareigūno brolis buvo nuteistas 10 metų kalėti.
Stokholmo rajono teismas nustatė, kad 42 metų Peymanas Kia, kuris dirbo Švedijos vidaus saugumo tarnyboje SAPO ir švedų kariuomenės žvalgybos padaliniuose, ir jo 35 metų brolis Payamas yra kalti dėl „šnipinėjimo sunkinančiomis aplinkybėmis“.
13:55 | Europos Parlamentas pritarė lietuvių rezoliucijai – ragina įkurti tribunolą Rusijai
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadieni pritarė lietuvių inicijuotai rezoliucijai ir paragino Bendrijos nares bei institucijas įkuri specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.
Už rezoliuciją balsavo 472 parlamento nariai, 19 pasisakė prieš, o 33 susilaikė. Kaip BNS nurodė Europos Parlamento biuras Lietuvoje, visi šalies atstovai rezoliuciją palaikė, išskyrus vienintelį Viktorą Uspaskichą, kuris nebalsavo.
EP patvirtintame dokumente pabrėžiama, kad Rusijos pajėgų nusikaltimai Bučoje, Irpinėje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų atskleidžia karo brutalumą, todėl „svarbu imtis koordinuotų tarptautinių veiksmų“, siekiant nustatyti kaltųjų už karą atsakomybę.
13:33 | JAV kongresmenas: O. Scholzas nori, kad JAV ir Vokietija siųstų tankus kartu
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Davose Jungtinių Valstijų kongresmenams sakė, kad Vokietija tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, jei juos siųs ir JAV, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė vienas aukšto rango amerikiečių įstatymų leidėjas.
Prieš penktadienį įvyksiantį Ukrainos sąjungininkų susitikimą, kuriame bus aptartas naujų ginklų tiekimas, O. Scholzas patiria vis didesnį Europos sąjungininkų spaudimą leisti eksportuoti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“.
Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume trečiadienį susitikęs su O. Scholzu, JAV Kongreso narys Gregory Meeksas, Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto vyriausiasis demokratas, sakė, kad Vokietijos vadovas norėtų, jog abi šalys veiktų išvien.
„Iš esmės tai turi būti Jungtinės Valstijos ir Vokietija. Dėl to nekyla jokių abejonių, – AFP teigė G. Meeksas, paklaustas apie O. Scholzo poziciją dėl sunkiųjų tankų. – Man buvo aišku, kad Jungtinės Valstijos ir Vokietija veda dialogą ir pokalbius ir kad jos ketina suartėti ir likti kartu.“
„Bus daugiau pokalbių su prezidentu Joe Bidenu“, – pridūrė jis.
12:59 | Lukašenka teisinasi prieš Rusiją: „Viską, ką žadėjau, tą ir darom“
12:41 | EVT pirmininkas Ch. Michelis sako vykstantis į Kyjivą
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį sakė, kad vyksta į Kyjivą aptarti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kokių „konkrečių priemonių“ Europa gali imtis Ukrainai paremti.
„Esu pakeliui į Kyjivą“, – savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše teigė Ch. Michelis, nurodydamas, kad susitiks su V. Zelenskiu, ministru pirmininku ir parlamento nariais.
Jis taip pat sakė, kad „su prezidentu Zelenskiu ir jo komanda aptars, kokias konkrečias priemones galėtume parengti, kad jie būtų stipresni ir galingesni“.
12:27 | Zelenskis suabejojo Putino gyvumu
Vaizdo ryšiu kalbėdamas per ukrainiečių pusryčius Davose, Šveicarijoje, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pareiškė nesantis visiškai tikras, ar V. Putinas vis dar gyvas.
„Šiandien nelabai suprantu, su kuo ir apie ką kalbėti. Nesu tikras, kad Rusijos prezidentas, kuris kartais pasirodo prie žalio ekrano, išvis yra jis pats. Nesu visiškai tikras, ar jis vis dar gyvas, ar jis priima sprendimus, ar kas kitas priima sprendimus. Kas iš jo žmonių rato? Tokios informacijos neturiu.
Nelabai suprantu, kaip galima pažadėti Europos lyderiams vieną dalyką, o kitą dieną pradėti plataus masto invaziją į valstybę. Aš tiesiog nelabai suprantu, su kuo mes turime reikalų. Kai sakome „taikos derybos“ – nelabai suprantu, su kuo.
Mes dabar su jumis bendraujame – jūs tiksliai žinote, kas aš esu, o aš tiksliai žinau, kas jūs. Yra mūsų gyvenimo liudininkų. Ir net jei kalbame apie skirtingus dalykus, galime pasiekti bendrą sutarimą. Man atrodo, kad Rusija pirmiausia turėtų susirasti „ką nors“, o tada pasiūlyti „kažką“, – per ukrainiečių pusryčius Davose sakė V. Zelenskis, rašo „Ukrainska Pravda“.
11:41 | Švedija planuoja siųsti į Ukrainą „Archer“ artileriją
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pažadėjo nusiųsti Ukrainai savo artilerijos sistemą „Archer“ – modernią mobilią haubicą, kurios Kyjivas prašė jau kelis mėnesius.
Šalies premjeras Ulfas Kristerssonas spaudos konferencijoje sakė, kad jo vyriausybė priėmė sprendimą dėl trijų dalių karinės paramos Kyjivui paketo, įskaitant „pirmąjį sprendimą pradėti artilerijos sistemos „Archer“ tiekimą Ukrainai“.
10:54 | Pentagonas: JAV dar nepasirengusios siųsti Ukrainai tankų „Abrams“
Jungtinės Valstijos šiuo metu nėra pasirengusios suteikti Ukrainai pažangių tankų „Abrams“, trečiadienį pareiškė Pentagono aukšto rango pareigūnas, atkreipdamas dėmesį į sunkumus dėl techninės priežiūros ir apmokymo.
Ukraina ne kartą prašė modernių vakarietiškų tankų, kurie padėtų kovoti su Rusijos invazija, o Vokietija, kaip pranešama, savo sprendimą, ar tai daryti, susiejo su Vašingtono noru suteikti „Abrams“.
„Aš tiesiog nemanau, kad mes pasirengę“, – žurnalistams sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas, paklaustas apie „Abrams“ tiekimą Ukrainai. Tačiau jis neatmetė galimybės tiekti „Abrams“ ateityje.
„Tankas „Abrams“ yra labai sudėtingos karinės įrangos pavyzdys. Jis brangus, su juo sunku mokytis, jis turi reaktyvinį variklį – manau, kad reaktyvinių degalų sunaudojama apie tris galonus (apie 11 l) myliai (1,6 km). Tai nėra pati lengviausia sistema kalbant apie priežiūrą“, – teigė C. Kahlas.
10:26 | Zelenskis sukritikavo Vokietijos neryžtingumą dėl tankų tiekimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos neryžtingumą dėl modernių tankų „Leopard“ tiekimo, žiniasklaidai pranešant, kad Berlynas juos tieks tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos taip pat pasiūlys savo tankus „Abrams“.
„Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti ar lyginti. Kai kas nors sako: „Aš duosiu tankų, jei kas nors kitas taip pat pasidalins tankais“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Davose kalbėjo V. Zelenskis. – Nemanau, kad tai tinkama strategija.“
10:25 | Oro pavojus
Ketvirtadienio rytą visoje Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos.
09:56 | Zelenskis: Ukraina atsiims savo žemę Krymą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad jo šalis siekia susigrąžinti Rusijos 2014 metais aneksuotą Krymą ir paragino savo partnerius Vakaruose skirti Kyjivui daugiau ginklų.
„Mūsų tikslas yra išvaduoti visas savo teritorijas“, – kalbėdamas ukrainietiškai vaizdo ryšiu sakė jis auditorijai Davose.
„Krymas yra mūsų žemė, mūsų teritorija, mūsų jūra ir mūsų kalnai. Duokite mums ginklų ir mes susigrąžinsime savo žemę“, – pareiškė V. Zelenskis.
09:51 | Zelenskis: tiriamos kelios sraigtasparnio katastrofos versijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad tiriamos kelios sraigtasparnio katastrofos, per kurią išvakarėse netoli Kyjivo žuvo šalies vidaus reikalų ministras ir dar 13 žmonių, versijos.
„Tyrimas tęsiamas. Yra kelios teorijos, bet aš nesu įgaliotas kalbėti apie kurią nors iš jų, kol tyrimas nebaigtas“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis Davose susirinkusiai auditorijai, paklaustas, ar avarija buvo nelaimingas atsitikimas.
09:23 | JAV planas išlaisvinti Krymą
Kaip rašo „The New York Times“, JAV prezidento Joe Bideno administracija persigalvojo dėl paramos, kuri padėtų Ukrainai ginklu išvaduoti Rusijos okupuotą Krymą.
Leidinio pašnekovų teigimu, J. Bideno administracijos pozicijos pasikeitimas yra susijęs su nauju jos požiūriu: jei Ukrainos kariuomenė gali parodyti Rusijai, kad ji kelia grėsmę Rusijos kontrolei Kryme, tai sustiprins Kyjivo poziciją taikos derybose.
Be to, sumažėjo JAV nuogąstavimai, kad Kremlius gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus reaguodamas į galimą karinę kampaniją prieš Krymą, nors tokia rizika išlieka.
Dabar leidinio šaltiniai teigia, kad JAV pareigūnai su kolegomis Ukrainoje diskutuoja apie JAV ginklų – nuo raketų sistemų HIMARS iki kovinių mašinų „Bradley“ – panaudojimą galimai smogti sausumos koridoriui, jungiančiam Krymą su Rusija per okupuotus Melitopolio ir Mariupolio miestus.
Tuo pačiu metu JAV prezidentas dar nepasirengęs aprūpinti Ukrainos tolimojo nuotolio raketų sistemomis, kurių Kyjivui reiktų norint atakuoti Rusijos objektus okupuotame pusiasalyje.
Leidinio pašnekovų teigimu, demonstruodama gebėjimą smogti Krymui, Ukraina galėtų parodyti, kad Rusijos kontrolė Kryme nėra įsitvirtinusi. J. Bideno administracija taip pat vis labiau mano, kad smūgiai į Rusijos užnugarį Kryme gali rimtai pakenkti Maskvos galimybėms žengti į priekį fronto linijoje.
08:44 | Rupšys: tankų tiekimą Ukrainai stabdo karių įgūdžių stoka, valtstybių gynybos planai
Galimybes iškart tiekti daugiau vakarietiškų tankų su Rusija kovojančiai Ukrainai stabdo ukrainiečių karių įgūdžių naudotis šiomis priemonėmis stoka ir jas turinčių valstybių gynybos planai bei įsipareigojimai NATO, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Visą laiką yra techninės problemos, paminėčiau dvi pagrindines: negalima iš karto duoti ypatingai didelio kiekio tankų, nes pirmiausia reikia išmokinti. Kalbant apie tankus, kaip priemonė – nė vieno tokio tipo tanko Ukrainos kariuomenė iki šiol nenaudojo, neturi savo ginkluotėje, todėl (...) pirma parama tais tankais nėra tokia didelė“, – LRT ketvirtadienį sakė V. Rupšys, Briuselyje dalyvaujantis NATO kariuomenių vadų susitikime.
„Kita yra tokia, kad mes patys turime gynybos planus ir mes patys turime garantuoti savo gynybą. Todėl atiduoti arba perduoti Ukrainai tos valstybės, kurios disponuoja savo arsenale tokia ginkluote, gali tiek, kiek jie gali leisti sau tokia riziką, kad užtektų ir savo šalies ir aljanso visai gynybai“, – akcentavo kariuomenės vadas.
Kartu jis pabrėžė, jog NATO kariuomenių vadai ir žemesnio rango kariniai pareigūnai sutaria, kad parama Ukrainai turi didėti pagal besikeičiančią situaciją.
08:10 | Europos Parlamentas spręs, ar pritarti lietuvių rezoliucijai dėl tribunolo Rusijai
Europos Parlamentas ketvirtadienį spręs, ar paremti Baltijos šalių iniciatyvą dėl specialaus tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.
Politikai Starsbūre svarstys Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją. Šiuo dokumentu Europos Sąjunga ir Bendrijos institucijos raginamos imtis iniciatyvos ir skubiai įsteigti specialų tribunolą, kuris leistų atsakomybėn patraukti Rusijos vadovus.
„Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) neturi mandato tirti karo agresijos nusikaltimų, todėl visi tarptautiniai teisininkai pripažįsta, kad čia yra didelė tarptautinės teisės spraga ir iš esmės ją šiuo metu įmanoma užpildyti įkuriant specialų tribunolą“, – BNS teigė europarlamentaras Andrius Kubilius.
07:40 | Scholzas toliau tyli dėl tankų Ukrainai
Kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo Vokietijos paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“, tačiau nepaminėjo tankų, nepaisydamas tarptautinio spaudimo leisti juos pristatyti Kyjivui.
Europos sąjungininkės prašė Vokietijos kanclerio sutikti eksportuoti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius tankus „Leopard“, kurie padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
Didėjant spaudimui kai kas tikėjosi, kad toks pranešimas bus paskelbtas trečiadienį per O. Scholzo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose, praėjus dienai po to, kai keli ES vadovai tame pačiame renginyje ragino priimti sprendimą.
Tačiau O. Scholzas neužsiminė apie tankus, tik tvirtino, kad Vokietija „nuolat tiekia Ukrainai didelį kiekį ginklų, glaudžiai konsultuodamasi su mūsų partneriais“.
07:00 | J. Bidenas: sraigtasparnio katastrofa yra „širdį verianti tragedija“
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė užuojautą daugiau nei dešimties žmonių, žuvusių per sraigtasparnio katastrofą netoli Kyjivo, šeimoms ir pakartojo, kad Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Jungtinės Valstijos su Ukraina palaiko „tvirtą partnerystę“.
„Liūdime kartu su visais, kurie gedi dėl šios širdį veriančios tragedijos“, – sakoma J. Bideno pareiškime, kuriame Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, žuvęs per avariją, vadinamas „reformatoriumi ir patriotu“.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Kyjivo srityje esančiuose Brovaruose prie vaikų darželio ir gyvenamojo namo trečiadienio rytą nukritus pagalbos tarnybų sraigtasparniui, žuvo 15 žmonių, iš jų trys vaikai, pranešė pareigūnai. Tarp žuvusiųjų yra Ukrainos vidaus reikalų ministras ir keli kiti aukšto rango pareigūnai.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad neabejoja, jog Maskva iškovos pergalę Ukrainoje, nepaisant karinių nesėkmių beveik metus trunkančiame puolime.
► Rusijos policija Maskvoje prie improvizuoto memorialo rusų atakos Ukrainos Dnipro mieste aukoms sulaikė keturis žmones, trečiadienį pranešė žmogaus teisių stebėsenos organizacija „OVD-Info“.
► JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Rusijos reikalavimai Ukrainai atsižvelgti į „naujas teritorines realijas“ yra nepriimtini.
