Svarbiausi įvykiai:
23:43 | Prezidentūra: Baltarusijoje suteikta malonė 30 už dalyvavimą protestuose nuteistų asmenų
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį nuo bausmės atleido 30 už dalyvavimą protestuose nuteistų kalinių, pranešama prezidento svetainėje.
A. Lukašenka „pasirašė potvarkį, kuriuo suteikiama malonė 30 asmenų, nuteistų už nusikaltimus, susijusius su protestais“, – teigiama pranešime, nenurodant nuo bausmės atleistų asmenų pavardžių.
Nuo bausmės atleista 14 moterų ir 16 vyrų. Prezidento svetainėje taip pat nurodoma, kad „kai kurie iš jų serga sunkiomis ligomis. Tarp jų yra pensinio amžiaus asmenų“.
Visi nuo bausmės atleistieji „pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi to, ką padarė ir įsipareigojo toliau gyventi pagal įstatymus“, nurodoma pranešime.
Po 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykusių rinkimų, kurių rezultatus daugelis šalių kaltino vyriausybę suklastojus, Maskvos sąjungininkas A. Lukašenka numalšino masinius prodemokratinius rinkimus.
Didžiausios žmogaus teisių gynimo grupės „Viasna“ skaičiavimu, Baltarusijoje yra maždaug 1 400 politinių kalinių. Dar tūkstančiai žmonių pabėgo iš šalies.
Grupės „Viasna“ duomenimis, liepą pagal amnestiją arba susitarimą dėl kalinių mainų buvo paleista 18 politinių kalinių.
Praėjusį mėnesį A. Lukašenka nuo bausmės atleido Vokietijos pilietį Rico Kriegerį, kuris buvo nuteistas myriop už šnipinėjimą ir vėliau buvo paleistas per Jungtinių Valstijų ir Rusijos apsikeitimą kaliniais.
23:22 | Ukrainoje sulaikyti dviejų karinių komisariatų vadovai
Ukrainoje sulaikyti dviejų karinių komisariatų vadovai, kurie įtariami už kyšius atleisdavę nuo tarnybos karo prievolininkus. „Ukrajinska Pravda“ rašo, kad per kratas biuruose ir butuose Kyjivo priemiesčiuose Bučoje ir Boryspilyje rasta ir konfiskuota pinigų. Teigiama, kad karinių komisariatų vadovai ir jų bendrininkai už paslaugas gavo apie milijoną dolerių.
Remiantis ligšioliniais tyrimais, sulaikytieji parūpindavo suklastotas medicinines pažymas, kad jauni vyrai netinkami tarnybai ir todėl negali būti registruojami. Kol kas nustatyta 20 asmenų, mėginusių taip išvengti karo prievolės.
Jauni ukrainiečiai įvairiausiais būdais mėgina išvengti karinės tarnybos. Daugeliu atvejų jie tiesiog bando pabėgti į kaimynines šalis. Sugriežtinus kontroles, žmonių kontrabandininkai ieško vis naujų būdų, kaip karo prievolės išvengti norinčius asmenis už dideles sumas išgabenti į užsienį, daugiausiai – Rumuniją.
22:30 | Sugriautas itin svarbus tiltas
Pasirodė filmuota medžiaga, kurioje galima matyti, kaip Kursko srityje buvo sugriautas rusams itin svarbus tiltas, skelbia UNIAN.
Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pasidalijo minėtu vaizdo įrašu socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje.
Pasak jo, ukrainiečių pilotai „didelio tikslumo smūgiais“ smogė priešo įtvirtinimams, įrangai, logistikos centrams ir tiekimo maršrutams.
Pastaroji informacija apie sunaikintą svarbų tiltą per Seimo upę pasklido ir rusų propagandinėje žiniasklaidoje.
22:15 | JAV generolas: ukrainiečiai turi daugiau karinių pajėgumų, nei manėme
JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs – Ukrainos kariuomenės sėkmingas puolimas Kursko srityje parodė, kad Vakarų sąjungininkės nuvertino Kyjivo karių galimybes.
Kaip rašo „Ukrinform“, remdamasi „CBC News“ publikacija, ukrainiečiai iš tiesų gali turėti daug daugiau pajėgumų, nei buvo manoma iki šiol.
„Jie [ukrainiečiai] akivaizdžiai turi daugiau [karinių pajėgumų], nei manėme, kad turi, arba nebuvo įvertinta, kad jie turi“, – sakė jis.
Jo teigimu, tai įrodo Ukrainos sugebėjimas sukaupti puolamąsias pajėgas ir įsiveržti į Rusijos teritoriją.
„Tad niekada nenuvertinčiau to, ką Ukraina gali ar ką planuoja padaryti“, – kalbėjo generolas.
21:58 | Iš Sumų srities evakuota 21 000 gyventojų
Dėl nuolatinių Rusijos apšaudymų iš Ukrainos Sumų srities jau evakuota 21 000 žmonių. Evakuacija laukia dar 25 000 gyventojų, per Ukrainos televiziją sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
„Šiuo metu evakuota 21 000 mūsų piliečių, gyvenančių Sumų srities pasienio zonoje. Esame pasirengę evakuoti dar 25 000“, – kalbėjo jis. Ministras pridūrė, kad 75 proc. evakuotųjų iš Sumų yra vaikai.
Žmonių evakuaciją vykdo nacionalinė policija ir valstybinė civilinės saugos tarnyba.
„Bendradarbiaujame su karinėmis administracijomis, kurios nurodo kaimus ir skaičių žmonių, kurie turi būti evakuoti. Dauguma žmonių Sumuose supranta evakuacijos ir saugumo priemonių šiose teritorijose svarbą“, – teigė ministras.
21:20 | Zelenskis: Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į priekį Kursko srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šalies pajėgos Kursko srityje, Rusijoje, stiprina savo pozicijas, rašo „SkyNews“.
Tiesa, V. Zelenskis užsimena, kad nors Ukrainos pajėgos ir stiprina pajėgas šioje srityje, tačiau fronto linija – „svarbiausias prioritetas“.
Socialinio tinklo „X“ paskyroje Ukrainos prezidentas tikino, kad tokią informaciją penktadienį gavo iš Ukrainos kariuomenės vado Oleksandro Syrskio.
„Puolamosios grupuotės kariai tęsia kovas ir kai kuriose zonose priešų kryptimi pasistūmėjo nuo vieno iki trijų kilometrų“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sakė O. Syrskis.
O. Syrskio teigimu, kovos tęsiasi visoje fronto linijoje ir jis tikisi, kad Malos Loknios kaime už maždaug 13 kilometrų nuo sienos vykstančio mūšio metu bus paimta „daugybė belaisvių“.
Prieš 10 dienų Ukraina pradėjo netikėtą puolimą Rusijos teritorijoje ir Kyjivas teigia užėmęs daugiau nei 80 gyvenviečių.
20:45 | Jūrų pėstininkai Chersono regione sunaikino rusų zenitinę sistemą „Pancir-S1“
Apie tai feisbuke pranešė ir vaizdo įrašą įkėlė 140 atskirasis karinio jūrų laivyno jūrų pėstininkų žvalgybos batalionas.
„Chersono regionas. 2024 m. liepa. 140 atskirosios mechanizuotosios brigados kariai sunaikino rusų savaeigę zenitinių raketų ir ginklų sistemą „Pancir-S1“, – rašoma prie karių įkelto vaizdo įrašo.
Pranešama, kad pietuose gynybos pajėgos sunaikino rusų sistemą „Grad“ ir dar devynis priešų technikos vienetus.
20:30 | Karo eiga gali pasikeisti, o Ukraina pajėgi nugalėti Rusiją – „The Telegraph“
Ukraina yra pajėgi nugalėti Rusiją, o Kyjivas taip pat turi tam tikrų pranašumų, rašo leidinys „The Telegraph“.
UNIAN cituoja, kad buvęs Norvegijos karinis atašė Ukrainoje „The Telegraph“ teigė, kad Rusijai nedidelis teritorijos puolimas Ukrainoje kainuoja itin brangiai.
Tačiau jėgų pusiausvyra, pasak jo, yra Ukrainos pusėje, o pradėtas puolimas Kursko srityje (Rusijoje) „gali padėti pakeisti karo eigą“.
„Rusų galimybė paspartinti gynybos pramonę jau pasiekė aukščiausią lygį ir yra maksimaliai išnaudota. Šioje srityje jaučiamas rekordinis 4,8 mln. žmonių darbo jėgos trūkumas. Spragos dėl darbo jėgos trūkumo užpildomos, pasinaudojant paauglių, senjorų ar net kalinių pagalba“, – sakė Petteris Midttunas.
Pasak jo, taikomos Vakarų sankcijos trukdo Rusijai plačiu mastu gaminti ginklus, kurie paremti aukštųjų technologijų standartais.
„Su Vakarų pagalba Ukraina pamažu ėveikia Rusiją. Ukraina [mūšio lauke] naudoja technologines inovacijas, kad įveiktų Rusijos kiekybinę persvarą: karių, artilerijos, tankų, šarvuočių, naikintuvų, laivyno pajėgų skaičių.
<...> Žuvusių rusų skaičius yra didesnis nei gebėjimas [į karą] įtraukti daugiau asmenų. <...> [Rusija] pamažu naikina savo turimų senų tankų, šarvuočių ir artilerijos atsargas. Jos priešlėktuvinė gynyba taip pat išsekusi. Daugiau nei trečdalis Juodosios jūros laivyno sunaikinta“, – kalbėjo ekspertas.
20:00 | Estijos gynybos ministerija: Rusijos pajėgos Kursko regione susiduria su vadovavimo problemomis
Estijos gynybos pajėgų (EDF) vado pavaduotojas leitenantas pulkininkas Mattiasas Puuseppas, kalbėdamas per penktadienį surengtą Estijos gynybos ministerijos kassavaitinę spaudos konferenciją pasakė, jog Ukrainos operacijos Kursko regione eiga rodo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos šioje zonoje susiduria su vadovavimo ir kontrolės problemomis.
M. Puuseppo teigimu, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko sėkmingai nuslėpti savo veiksmus ir pasirengimus iki įžengiant į Kursko regioną ir būtent todėl jos sugebėjo Rusiją užklupti netikėtai.
„Gali būti, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos šiame regione turi rimtų vadovavimo ir kontrolės problemų. Jos nesugeba veiksmingai atsakyti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus ir viskas, ką jos šiuo metu daro, yra reakcinio pobūdžio“, – kalbėjo M. Puuseppas.
„Kitaip tariant, jie įrenginėja gilias gynybines linijas ir mėgina sutelkti dalinius pagrindinėmis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo kryptimis“, – paaiškino jis.
Jis pridūrė, kad, anot pranešimų Rusijos socialiniuose tinkluose, rusų ginkluotosios pajėgos netrukus turėtų pradėti kontrpuolimą.
„Bet kol kas nėra jokių požymių, kad vyktų kokia didesnė kontrataka. Ir nėra žinoma, kurioje zonoje ji galėtų įvykti“, – pasakė M. Puuseppas.
Jo teigimu, remiantis viešai skelbiamais žemėlapių duomenimis, atrodytų, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja maždaug 500 kvadratinių kilometrų teritoriją.
M. Puuseppas taip pat paaiškino, kaip Ukraina mėgina pakirsti Rusijos ginkluotųjų pajėgų gebėjimus pulti iš oro, Kurske atakuodama aerodromus ir orlaivius, nes juos lengviau sunaikinti stovinčius ant žemės nei pakilusius į orą.
„Rugpjūčio 14 d. Ukrainos pajėgos tolimojo nuotolio dronais atakavo keturias oro bazes Borisoglebske, Voroneže, Savasleikoje ir Kurske, – paaiškino jis. – Savasleikoje yra dislokuota naikintuvų „MiG-31K“, kuriuos rusų ginkluotosios pajėgos naudoja pulti Ukrainą raketomis „Kinžal“. Rusijos federacija teigia numušusi iki 110 bepiločių orlaivių. Šiuo metu nėra jokios informacijos apie tai, ar per antpuoli nukentėjo kokie nors rusų orlaiviai. Buvo smogta techninei Borisoglebsko aerodromo infrastruktūrai, nors šiuo metu šios atakos rezultatai taip pat nėra aiškūs.“
Ukraina prieš rusų sraigtasparnius Kursko regione panaudojo novatoriškus metodus: skrendančius sraigtasparnius atakavo bepiločiais orlaiviais su sumontuotomis vaizdo kameromis.
„Pranešama, kad Rusija per tokias atakas Kursko regione neteko mažiausiai vieno kovinio sraigtasparnio „MiG-28“, vieno kariuomenės palaikymo ir transportinio sraigtasparnio „MiG-8“ ir galimai vieno kovinio sraigtasparnio „Ka-52“. Be to, gali būti, kad dar vieną kovinį sraigtasparnį „Ka-52“ šiame regione numušė kilnojamoji oro gynybos sistema“, – sakė M. Puuseppas.
19:31 | Rusija į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą įtraukė daugiau A. Navalno sąjungininkų
Penktadienį, praėjus lygiai šešiems mėnesiams po opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties kalėjime, Rusija į juodąjį „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą įtraukė dar mažiausiai devynis su juo susijusius asmenis.
Į sąrašą buvo įtraukta buvusi A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš ir jo Kovos su korupcija fondo pirmininkė Marija Pevčich, skelbiama Rusijos finansų stebėsenos tarnybos "Rosfinmonitoring" interneto svetainėje.
Į sąrašą taip pat įtraukti užsienyje gyvenantys Kremliaus kritiko advokatai Olga Michailova ir Aleksandras Fedulovas, opozicijos žurnalistė Antonina Kravcova ir aktyvistė Olga Komleva, kurios abi yra ikiteisminio sulaikymo vietose.
Taip pat buvo įtraukti Dmitrijus Nizovcevas, A. Navalno „YouTube“ kanalo vedėjas, ir Nina Volochonskaja, kanalo prodiuserė. Į sąrašą įtrauktas ir programuotojas Aleksejus Maliarevskis, įkalintas septyneriems metams už tai, kad aukojo A. Navalno Kovos su korupcija fondui.
Liepos mėnesį Rusija į šį sąrašą įtraukė opozicijos veikėją Juliją Navalnają – A. Navalno žmoną.
„Rosfinmonitoring“ yra pavesta kovoti su asmenų ir grupių, kuriuos Maskva laiko „teroristais“ arba dalyvaujančiais „ekstremistinėje veikloje“, finansavimu ir tarnyba gali įšaldyti į sąrašą įtrauktų asmenų banko sąskaitas.
Rusijos valdžia dažnai klijuoja šias etiketes disidentams ir tiems, kas dalyvavo kampanijoje prieš Kremlių ar jo puolimą Ukrainoje.
A. Navalno organizacijos Rusijoje yra uždraustos ir vadinamos ekstremistinėmis, o pats opozicijos lyderis dėl kaltinimų „ekstremizmu“ buvo nuteistas kalėti 19 metų.
Į „Rosfinmonitoring“ juodąjį sąrašą taip pat įtraukta, pavyzdžiui, džihadistų grupuotė „Al Qaeda“, „tarptautinis LGBT judėjimas“ ir istorinės grožinės literatūros rašytojas Borisas Akuninas.
19:05 | Apklausa: pasitikėjimas V. Putinu padidėjo
Nepasitenkinimas valdžia Rusijoje vėl šoktelėjo į aukštumas, tačiau pasitikėjimas V. Putinu tik išaugo, skelbiama „The Moscow Times“.
Tyrimo duomenimis, dešimčių Kursko srities kaimų kontrolės praradimas, pranešimai apie aukas ir šauktinių karių perkėlimas į regioną smarkiai padidino baimės lygį Rusijos visuomenėje. Apklausos metu 45 proc. rusų – rekordinis skaičius nuo 2023 m. spalio – pranešė, kad tarp pažįstamų ir kolegų vyrauja „nerimo“ nuotaikos. Nerimo šuolis – 12 procentinių punktų per dvi savaites – buvo staigiausias nuo mobilizacijos laikų.
Panašų streso visuomenėje šuolį – 11 procentinių punktų per dvi savaites – sociologai užfiksavo ir 2023 m. gegužę, kai ukrainiečių bepiločiai lėktuvai pirmą kartą atakavo Maskvą ir Kremlių.
Nepaisant augančio streso, rusų pasitikėjimas prezidentu Vladimiru Putinu Kursko srities įvykių fone netgi išaugo – nuo 78 proc. iki 80 proc., rodo sociologų duomenys. Tačiau valdančiosios partijos „Vieningosios Rusijos“ reitingas smuko nuo 49 % liepos pabaigoje iki 44 %, t. y. pasiekė žemiausią ribą per 10 mėnesių.
18:52 | V. Putinas rugpjūčio 18–19 d. lankysis Azerbaidžane
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį su dviejų dienų vizitu, kurio metu daugiausiai dėmesio bus skiriama santykiams stiprinti ir tarptautiniams ir regioniniams klausimams aptarti, lankysis Azerbaidžane, pranešė Kremlius.
Šis vizitas bus pirmasis V. Putino apsilankymas šioje Kaukazo šalyje nuo 2018 m. ir įvyks, Rusijai siekiant vėl įsitvirtinti taikdarės tarp Azerbaidžano ir jo amžinos priešės – Armėnijos vaidmenyje.
„Bus aptarti tolesni Rusijos ir Azerbaidžano santykiai... taip pat aktualios tarptautinės ir regioninės problemos“, – teigiama Kremliaus penktadienį išplatintame pranešime.
„Po šio vizito planuojama priimti bendrą valstybių vadovų deklaraciją ir pasirašyti tarpvyriausybinių ir kitokių dokumentų“, – rašoma pranešime.
Rusijos įtaka Kaukaze pastaraisiais metais sunyko – Armėnija siekia užmegzti glaudesnius santykius su Vakarais, o Azerbaidžanas tampa rimtu Europos energetikos rinkos dalyviu.
2022 m. Maskvai užpuolus Ukrainą, Europos šalys stengiasi atsisakyti rusiškų dujų ir vietoje to vis dažniau atsisuka į naftos ir dujų turtingą Azerbaidžaną.
18:25 | Britų žvalgyba: Rusija stato papildomas gynybines pozicijas
Rusija, britų vertinimu, nebuvo pakankamai pasirengusi Ukrainos puolimui Kurske. Po pirminės sumaišties dabar regione dislokuojamas didesnis karių skaičius, Londone pranešė Gynybos ministerija. „Jie taip pat pradėjo statyti papildomas gynybines pozicijas, kad neleistų Ukrainai veržtis į priekį“, – sakoma toliau pranešime.
Ukrainos pajėgos rugpjūčio 6 d. įsiveržė į Rusijos Kursko sritį ir vykdo čia sausumos operaciją. Tai pirmasis toks prasiveržimas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį.
Ukrainos kariai maždaug 40 km ruože įsiskverbė į regioną apie 10–25 km, rašo britai tinkle X. Rusija regione turėjo gynybinių linijų ir pasienio dalinių, tačiau šie nebuvo pasirengę tokiam puolimui.
Britai reguliariai skelbia informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną dezinformacija.
18:00 | Rusų savanoriai kreipėsi į Rusijos karius
„Jūsų politiniai instruktoriai, sėdintys šiltuose galiniuose kambariuose, primygtinai rekomenduoja jums nepasiduoti į nelaisvę, o geriau susisprogdinti savo paties granata“, – tinkle X rašė legiono „Rusijos laisvė“ kovotojai. Tačiau esą geriau yra gyventi nei mirti už viršininko ordiną.
Kas nori „kovoti už normalią Rusijos ateitį“, gali perbėgti į kitą pusę ir prisijungti prie legiono, teigiama įraše. „Esame pasirengę bendrauti su kiekvienu, kuris pareikš norą pakelti ginklą prieš Kremlių“, – rašė kovotojai.
Ukrainos pajėgos nuo rugpjūčio 6 d. puola Rusijos Kursko sritį ir čia vykdo didelę sausumos operaciją. Tai pirmasis toks prasiveržimas nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį.
17:21 | Lenkija neigia sąsajas su sabotažu prieš „Nord Stream“ dujotiekius
Lenkijos vicepremjeras penktadienį paneigė, kad jo šalis dalyvavo 2022 metais vykdant sabotažą prieš „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje.
„Lenkija niekur nedalyvavo. Reikia aiškiai pasakyti, kad tai yra melas“, – televizijai „Polsat News“ sakė Krzysztofas Gawkowskis.
Jis kalbėjo po to, kai 1998–2005 metais Vokietijos žvalgybai vadovavęs Augustas Hanningas apkaltino Lenkiją dirbus su Ukraina dėl šių sabotažo aktų.
Kyjivas taip pat kategoriškai neigia, kad yra kaip nors su tuo susijęs.
„Remiantis tyrimo rezultatais atrodo, kad veikė ukrainiečių komanda, – interviu dienraščiui „Die Welt“ sakė A. Hanningas. – Gan akivaizdu, kad dalyvavo lenkų valdžios institucijos.“
A. Hanningas paragino Vokietiją pareikalauti kompensacijos iš Kyjivo ir Varšuvos.
K. Gawkowskis griežtai neigė kaltinimus.
„Manau, kad per vokiečių politikų žodžius rezonuoja rusų dezinformacija. Arba jie (...) yra veikiami (Maskvos), arba žino, kad tai nulems nesutarimus tarp NATO šalių narių“, – sakė jis.
Lenkijos prokuratūra trečiadienį naujienų agentūrai AFP nurodė gavusi Berlyno išduotą ukrainiečio, kaltinamo dalyvavimu minėtame sabotaže, arešto orderį. Ieškomo vyro vėliausias žinomas adresas yra Lenkijoje
Tačiau Varšuva nurodė, kad šis asmuo išvyko iš Lenkijos anksčiau, nei galėjo būti sulaikytas.
Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pranešimus, kad Kyjivas prisidėjo prie „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje sabotažo, atmetė kaip nesąmoningus.
Trečiadienį apie galimą ukrainiečių įsitraukimą į dujotiekių sabotažą pranešė amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
2022-ųjų rugsėjo pabaigoje dviejuose iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu nutiestuose „Nord Stream“ vamzdynuose prie Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
Dujotiekiai buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kadangi Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Kai įvyko nuotėkiai, vamzdynai neveikė, tačiau juose vis tiek buvo dujų, kurios išsiveržė į paviršių ir pateko į atmosferą.
17:14 | A. Lukašenka ragina Rusiją ir Ukrainą sėsti prie derybų stalo
Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pakalikas Aliaksandras Lukašenka paragino pradėti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. Tačiau paties V. Putino retorika skiriasi, rašo leidinys POLITICO.
A. Lukašenka paragino „prisėsti prie derybų stalo“, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainos teritorijoje būtų baigtas.
Baltarusijos diktatorius bei pagrindinis V. Putino sąjungininkas A. Lukašenka prakalbo apie taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos būtent po to, kai Kyjivo pajėgos jau trečią savaitę vykdo puolimą Kursko srityje.„Nei ukrainiečiams, nei rusams, nei baltarusiams to nereikia. Tai jie, Vakaruose, kuriems reikia [karo]“, – propagandinius kaltinimus metė V. Lukašenka.
Visgi, kaip rašo POLITICO, būtent A. Lukašenkos leidimu Rusijos pajėgos surengė atakas prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.
Be to, primenama, kad Rusija savo ruožtu Baltarusijos teritorijoje tikina dislokavusi branduolinių ginklų.
Negana to, Kyjivo pajėgoms pradėjus puolimą Rusijos teritorijoje, A. Lukašenka prie sienos su Ukraina taip pat dislokavo savo šalies karius, esą, siekiant „sustabdyti galimą ukrainiečių prasiveržimą“.
„Mes nenorime [karo] eskalacijos, mes nenorime karo prieš NATO. Mes to nenorime“, – kalbėjo Baltarusijos diktatorius.
Tačiau publikacijoje pažymima, kad V. Putino retorika skiriasi nuo A. Lukašenkos. Štai dar pirmadienį V. Putinas tikino, kad esą nėra tikslo kalbėtis su Kyjivu po to, kai šios šalies pajėgos įsiveržė į Kursko sritį.
Rusijos kariuomenė jau daugiau kaip dvejus metus suduoda smūgius Ukrainos miestams, žudo civilius, o taip pat yra perėmusi Zaporižios atominės elektrinės kontrolę.
Savo ruožtu Kremlius reikalauja, kad Ukraina atiduotų savo teritoriją, jeigu nori pradėti taikos derybas.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas penktadienį pareiškė, kad beprecedenčiu ukrainiečių įsiveržimu į Kursko sritį siekiama įtikinti Rusiją pradėti „sąžiningą derybų procesą“, sukeliant „reikšmingų taktinių pralaimėjimų“.
„Kursko srityje aiškiai matome, kaip tikslingai naudojama karinė priemonė siekiant įtikinti Rusiją pradėti sąžiningą derybų procesą“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Mychaila Podoliakas.
Ukrainiečiai daugiau kaip prieš savaitę pradėjo beprecedentį puolimą Rusijos teritorijoje, Kursko srityje, ir skelbia, kad ten buvo užimtos kelios dešimtys kaimų.
16:26 | Šiaurės ir Baltijos šalių ministrai išreiškė susirūpinimą Vengrijos sprendimu
Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų bei už migracijos klausimus atsakingi ministrai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) vidaus reikalų komisarę Ylva Johansson dėl Vengrijos sprendimo išplėsti nacionalinių kortelių sistemos taikymą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Ministrai laiške išreiškė susirūpinimą, kad šis sprendimas gali kelti pavojų visų Europos Sąjungos valstybių narių saugumui.
Kaip skelbiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime spaudai, laišku ministrai parėmė komisarės Y. Johansson prašymą Vengrijos vidaus reikalų ministrui Sándor Pintér iki rugpjūčio 19 dienos pateikti išsamius atsakymus, siekiant, kad Europos Komisija galėtų įvertinti, ar Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikoma nacionalinės kortelės schema atitinka Europos Sąjungos (ES) teisę ir ar šis Vengrijos sprendimas nekelia pavojaus bendram erdvės be vidaus sienų veikimui.
„Turime pagrindo nerimauti dėl Vengrijos sprendimo išplėsti nacionalinių kortelių sistemos taikymą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nepriklausomai nuo to, ar šis sprendimas yra ES ar nacionalinė valstybių kompetencija, esame sunerimę dėl galimų rimtų pasekmių saugumui.
Džiaugiamės jūsų įsitraukimu sprendžiant šį klausimą. Vengrijos atsakymas, jūsų analizė ir tolesni veiksmai bus labai svarbūs užtikrinant mūsų nacionalinį saugumą“, – rašoma Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų bendrame laiške komisarei Y. Johansson.
Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetas (NB8, angl. Nordic Baltic Eight) – neformalus ir neinstitucionalizuotas penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimo formatas. NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja šio formato veiklą, šiais metais NB8 bendradarbiavimą koordinuoja Švedija.
ELTA primena, kad šį mėnesį Vengrija informavo apie paspartintą vizų išdavimą aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiams, kurie gali atvykti į Vengriją be saugumo patikros ir kitų apribojimų. Budapeštas teigia, kad daugelis atvykėlių statys atominę elektrinę pagal Rusijos technologijas.
15:53 | Rusai sunaikino pirmąją Ukrainoje „žaliąją mokyklą“: antrąsyk smogta jau atvykus gelbėtojams
Prieš pat naujus mokslo metus Antonivkoje buvo sunaikinta 2016-aisiais pagal naujas technologijas už suomių lėšas pastatyta mokykla. Joje buvo įrengta palubėse esanti oro valymo sistema, saulės baterijos ant stogo užtikrino šildymą ir karšto vandens tiekimą.
Modulinės mokyklos įrengimui Suomija 2016-aisiais skyrė 2,4 mln. eurų.
Antrojo apšaudymo metu kilo stiprus gaisras, kuris galutinai sugriovė pastatą. Tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti aukų, bet nukentėjo gaisrininkų technika.
2016-aisiais mokyklos atidarymo ceremonijoje dalyvavo Suomijos delegacija, vadovaujama tuometinių Suomijos užsienio prekybos ir plėtros ministro Kai Mykkaneno ir Suomijos ambasadoriaus Ukrainoje Juha Virtanen.
„Mokykla, pastatyta pagal energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo kanonus, yra veiksmingo Suomijos ir Ukrainos bendradarbiavimo, kuris, esu įsitikinęs, tik stiprės, pavyzdys. Beveik prieš 100 metų Suomija buvo viena skurdžiausių Europos šalių, ir būtent švietimas padėjo mūsų šaliai pakilti į naują lygį. Esu įsitikinęs, kad Ukrainoje bus taip pat, todėl tiesiame jums pagalbos ranką“, – savo kalboje sakė Kai Mykkanena.
15:52 | Rusija: Ukraina per oro smūgį pataikė į prekybos centrą
Rusijos primesti pareigūnai penktadienį pranešė, kad ukrainiečių kariuomenė smogė prekybos centrui rusų kontroliuojamoje Ukrainos Donecko srities dalyje ir kad buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės.
Rusijos paskirtas Donecko srities gubernatorius Denisas Pušilinas platformoje „Telegram“ sakė, kad „priešas vykdė tikslingus masinius smūgius Petrovskio rajone“ Donecko miesto pakraštyje.
Jo teigimu, pataikyta į prekybos centrą „Galaktika“, ,kur buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės.
D. Pušilinas nurodė, kad informacija apie sužeistuosius vis dar tikslinama, ir pridūrė, kad gaisras apėmė daugiau kaip 10 tūkst. kv. m plotą.
14:55 | Baltarusija „kaitina temperatūrą“ pasienyje: „Egzistuoja didelė ginkluotų provokacijų tikimybė“
Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas viešai, kalbėdamas šalies Saugumo tarybos susitikime, pareiškė, kad „yra didelė Ukrainos ginkluotų provokacijų tikimybė“.
V. Chreninas taip pat pareiškė, kad „situacija pasienyje su Ukraina išlieka įtempta, pastebima aktyvi Ukrainos saugumo tarnybos veikla“.
Netrukus po Ukrainos puolimo Rusijos Kursko srityje rugpjūčio pradžioje baltarusiai paskelbė apie tariamai Ukrainos paleistus du bepiločius, kurie buvo numušti Baltarusijos teritorijoje.
Tokiu būdu tai jau antras eskalacijos žingsnis iš Baltarusijos pusės, kuomet Ukraina kaltinama tariamu karinių provokacijų Baltarusijos pasienyje rengimu.
Dar liepos mėnesį A. Lukašenka netikėtai pareiškė, kad „eskalacijos pasienyje su Ukraina nebėra“ ir įsakė atitraukti ten dislokuotas papildomas pajėgas. Anot A. Lukašenkos, „pavyko susitarti su Ukrainos karine vadovybe“.
Tačiau viskas pasikeitė po Ukrainos pajėgų netikėto puolimo Rusijos teritorijoje, Kursko srityje. Tuomet A. Lukašenka paskelbė apie du numuštus ukrainiečių dronus pasienyje ir kariuomenės dalinių dislokavimą pasienyje.
„Aš kaip suprantu, atremti visokias niekšybes – nekalbu apie puolimą, smūgius – Baltarusijos atžvilgiu turime visas galimybes“, – „Belta“ cituojamas Baltarusijos diktatorius.
14:05 | Rusija skelbia Rytų Ukrainoje užėmusi dar vieną kaimą netoli Pokrovsko
Rusija penktadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Serhijivką – dar vieną pasienio kaimą, esantį maždaug už 15 km nuo Ukrainos kontroliuojamo transporto mazgo Pokrovsko.
Rusai ketvirtadienį buvo paskelbę, kad jų pajėgos Rytų Ukrainoje užėmė Ivanivkos kaimą.
Rusijos gynybos ministerija, vartodama rusišką kaimo pavadinimo rašybą, pranešė, kad jos kariuomenės daliniai „išvadavo Sergejevkos kaimą“ Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
13:24 | Partizanai Luhansko srityje sudegino geležinkelio relinę spintą – sustabdytas rusų karinių krovinių judėjimas
Partizanai paralyžiavo traukinių eismą Luhansko srities Ščastjės rajone. Tai „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Dirba Luhansko partizanai. Ščastjės rajone sunaikinta dar viena relinė spinta. Karinių krovinių judėjimas vėl paralyžiuotas. Traukiniai su ginklais ir rašistais nevažiuoja. Šlovė Ukrainos partizaniniam judėjimui!“, – rašoma pranešime.
12:41 | Žiniasklaida: Ukraina puolime Rusijos Kursko srityje naudoja JK dovanotus tankus
Jungtinės Karalystės Ukrainai padovanoti tankai naudojami Kyjivo vykdomame įsiveržime į Rusiją, ketvirtadienį pranešė britų žiniasklaida.
Manoma, kad tai pirmas kartas, kai tankai „Challenger 2“ buvo panaudoti aktyvioje kovoje Rusijos teritorijoje, teigė televizija „Sky News“ ir kitos JK žiniasklaidos priemonės.
Jos nenurodė, kiek tankų galėjo būti dislokuota Ukrainos puolimui Rusijos Kursko srityje, prasidėjusiame rugpjūčio 6-ąją.
JK gynybos ministerija atsisakė komentuoti, kokią konkrečią ginkluotę naudoja Ukraina, tačiau pažymėjo, kad Kyjivui perduodant tankus ir kitą ginkluotę nebuvo užkirstas kelias operacijoms Rusijos teritorijoje.
„JK vyriausybės politika nepasikeitė“, – sakė ministerijos atstovas spaudai.
12:10 | Rusija nusisuko nuo užimamo Kursko – stipriausius savo karius siunčia į Rytų Ukrainą
JAV Karo studijų institutas (ISW) atkreipia dėmesį, kad, nepaisant sėkmingo ukrainiečių puolimo Kursko srityje, Rusija vis tiek susikoncentravo į Donecko sritį Rytų Ukrainoje.
„Rusija pradėjo perdislokuoti kai kuriuos dalinius iš Ukrainos, reaguodama į padėtį Kursko srityje, tačiau perdislokuojamų dalinių tipai ir tai, iš kur jie perdislokuojami, yra aiškūs požymiai, kad Rusijos karinė vadovybė ir toliau teikia prioritetą puolamosioms operacijoms Rytų Ukrainoje“, – pažymi analitikai.
Kaip skelbė CNN, Rusijos karinė vadovybė neperkelia didesnių ir geriau parengtų dalinių iš Ukrainos teritorijos į Kursko sritį, o vienas šaltinis teigė, kad reikšmingo Rusijos karių perdislokavimo nebuvimą gali lemti tai, kad Rusijos karinė vadovybė tik pradeda šį procesą arba kad nepakanka pajėgų perdislokavimui atlikti.
ISW analitikų teigimu, Rusijos karinė vadovybė atitraukia kai kuriuos Rusijos nereguliariųjų formuočių elementus iš Donecko srities, kad atremtų Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį, tačiau greičiausiai labai nenoriai atitrauks koviniuose veiksmuose dalyvaujančius karinius dalinius iš prioritetinių Donecko srities sektorių, nes baiminasi, kad sulėtės Rusijos operacijų tempas šiose vietovėse.
11:43 | Ukrainos oro pajėgos praėjusią naktį numušė 5 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad per praėjusią naktį numušė penkis rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusų pajėgos atakavo trimis balistinėmis raketomis „Iskander-M“, trimis „Shahed“ tipo atakos dronais ir dviem nenustatyto tipo dronais, paleistais iš Rusijos Kursko srities.
Visi penki dronai buvo numušti Poltavos, Žytomyro, Kirovohrado, Odesos ir Mykolajivo srityse.
11:21 | Praėjusią parą Charkivo srityje per apšaudymus žuvo du žmonės, dar 12 buvo sužeisti
Praėjusią parą Charkivo srityje per rusų apšaudymus žuvo du žmonės, o dar 12 buvo sužeisti. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Kupjansko rajono Prykolotnės gyvenvietėje per apšaudymą užsidegė sandėlio konstrukciniai elementai ir stogas. Nukentėjo šeši žmonės. Žuvo 45 metų ir 58 metų vyrai.
10:46 | Rusija: NATO siekia atimti išėjimą į Baltijos jūrą
Vakarai nusiteikę uždaryti Rusijai išėjimą į Baltijos jūrą ir paversti ją „vidine NATO jūra“, o šiam tikslui „panaudos“ naująsias aljanso nares – Švediją ir Suomiją, „The Moscow Times“ cituojamas Kremliaus atstovas Nikolajus Patruševas. Interviu „Izvestija“ elitinis Rusijos saugumietis Vakarus tradiciškai kaltino dėl daugelyje šalių esančių geopolitinių problemų.
10:08 | Kanada leidžia Ukrainai naudoti jai perduotą ginkluotę Rusijos teritorijoje
Kanados gynybos ministerija pareiškė, kad Ukrainos kariškiai gali naudoti kanadiečių perduotus tankus ir šarvuočius Rusijos teritorijoje. Tai pranešė televizijos kanalas CBC, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Kanada nenustato geografinių ribojimų karinės technikos, kurią mes perduodame Ukrainai, naudojimui“, – sakė žinybos atstovė Andrée-Anne Poulin.
Ji pridūrė, kad ukrainiečiai geriausiai žino, kaip ginti savo Tėvynę, „ir mes stengiamės palaikyti jų gebėjimus“.
09:43 | Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3
Rusijos Irkutsko srityje ketvirtadienio vakarą sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3. Gelbėjimo darbai tęsiami iki šiol: vienas pilotas žuvo, kiti trys patyrė sunkių sužalojimų, skelbiama Rusijos informavimo priemonėse.
09:03 | Ukraina veržiasi gilyn į Rusiją: visiškai kontroliuoja Sudžos miestą
Ukrainos kariai perėmė Kursko srityje esančio Sudžos miesto kontrolę, sekmadienio vakarą pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Mieste steigiama karinė komendantūra, nes vėl pradedamos diskusijos dėl apsikeitimo belaisviais.
Prieš karą šiame mieste gyveno 5 000 žmonių, jame yra infrastruktūra, per kurią į Europą tiekiamos rusiškos dujos.
Sudžos miestas, esantis maždaug 9,6 km atstumu Rusijos teritorijoje, yra didžiausia iš 80 gyvenviečių, kurias Ukraina teigia užėmusi per 10 dienų nuo netikėto įsiveržimo į Rusiją pradžios.
„Generolas Syrskis pranešė apie baigtą Sudžos miesto išvadavimą iš Rusijos kariuomenės. Šiuo metu ten steigiama Ukrainos karinė komendantūra“, – sakė Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį išklausęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pranešimą.
08:36 | Kyjivą vėl mėginta pulti dronais
Naktį Rusijos pajėgos vėl bandė pulti Kyjivą smogiamaisiais dronais, Ukrainos sostinėje buvo suaktyvinta oro gynyba. Apie tai „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
„Praėjusią naktį priešas vėl bandė suduoti oro smūgį Kyjivui. Pasak Oro pajėgų, smogiamieji dronai buvo paleisti iš Kursko srities. Priešo dronai sostinę pasiekė per maždaug dvi valandas. Oro pavojaus signalas mieste truko 44 minutes. Kyjive veikė oro gynyba“, – teigė karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Jis pridūrė, kad, remiantis operatyvine ataskaita, Kyjive žalos ar aukų neužfiksuota.
07:54 | JAV nenori, kad Ukraina naudotų raketas ATACMS smūgiams Kursko sričiai
JAV nenori leisti Ukrainai naudoti raketų ATACMS Kursko srityje, manydamos, kad geriau jas pataupyti smūgiams okupuoto Krymo teritorijai. Tai pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis JAV administracijos pareigūnais.
Pažymima, jog Vašingtonas to nenori ne todėl, kad nerimauja dėl eskalacijos iš Rusijos pusės, o todėl, kad Pentagonas turi ribotas šių raketų atsargas.
Kai kurie pareigūnai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Ukraina į Kursko sritį nusiuntė dalį labiausiai patyrusių savo pajėgų.
„Tai įspūdinga kariniu požiūriu“, – apie operaciją Kurske sakė vienas pareigūnas. Tačiau Ukraina „pasitelkė jai gana patyrusius karius ir negali sau leisti jų prarasti“, pridūrė jis.
07:29 | Ukraina naktį smogė keltų perkėlai Kerčėje ir laivui Krasnodaro krašte
Ukraina penktadienio naktį smogė keltų perkėlai Kerčės mieste okupuotame Kryme, o taip pat laivui netoli Černomorsko gyvenvietės Rusijos Krasnodaro krašte, nurodė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas. Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Žalos mastas kol kas neskelbiamas. Be to, kol kas neaišku, į kurį laivą buvo smogta ir ar tai buvo karinis taikinys.
Penktadienio naktį keliuose okupuoto Krymo miestuose taip pat griaudėjo sprogimai, praneša socialinio tinklo „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, remdamasis vietinių gyventojų pranešimais.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, sprogimai buvo girdimi Sevastopolyje, Simferopolyje ir Rusijos Krasnodaro krašto Černomorsko gyvenvietėje.
Pranešta apie gaisrą netoli Kerčės miesto, Kerčės keltų perkėlos teritorijoje.
Vietos gyventojų teigimu, buvo uždarytas eismas per Kerčės tiltą, kuris jungia okupuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
07:00 | A. Lukašenka ragina surengti Rusijos ir Ukrainos derybas
Rusijos Kursko regione vykstant Ukrainos puolimui, Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka dar kartą paragino surengti derybas.
„Turėtume susėsti prie derybų stalo ir užbaigti šį konfliktą. Jo nereikia nei ukrainiečiams, nei rusams, nei baltarusiams“, – interviu Rusijos valstybinės televizijos kanalui „Rossija“ pareiškė A. Lukašenka, ketvirtadienį pranešė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.
Baltarusija yra Rusijos sąjungininkė ir remia Maskvą jos kare prieš Ukrainą. Karo pradžioje ši šalis leido Rusijos pajėgoms naudotis jos teritorija veržiantis į Ukrainos šiaurę. Tuo pat metu autoritaras A. Lukašenka yra ne kartą siūlęsis tarpininkauti taikos derybose.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarai, o ypač aukšti JAV atstovai, esą yra suinteresuoti konflikto eskalacija. „Jie nori, kad mes vienas kitą sunaikintume“, – tvirtino A. Lukašenka.
Slava Ukraini ir niech žyje Polsce!