Svarbiausi įvykiai:
23:59 | Suomijos prezidentas apie smūgius Rusijos objektams: rusai supranta tik jėgą
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, komentuodamas smūgius objektams Rusijos teritorijoje, pareiškė, kad rusai supranta tik jėgą, o karas visada susijęs su papildomais nuostoliais.
Jis tai sakė trečiadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Aš visiškai sutinku, kad Rusija supranta tik jėgą. Kad ir kas atakuotų taikinius Rusijos teritorijoje, klausimo esmė tokia: ar aš susiduriu su problema dėl šių atakų sukelto naftos kainų augimo? Mano atsakymas: jokių problemų, nes kare visada būna papildomų nuostolių“, – teigė A. Stubbas.
Jo įsitikinimu, tie, kurie atakuoja Rusijos teritoriją, tai daro sumaniai, nepakenkdami civiliams.
„Karas yra nešvarus ir žiaurus dalykas. Vieniems tai patinka, kitiems ne, bet Rusija supranta tik jėgą“, – pabrėžė Suomijos prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 2 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pareigūnai bepiločiais orlaiviais atakavo dronų „Shahed“ gamyklą ir naftos perdirbimo infrastruktūrą Tatarstane. Ukrainos tolimojo nuotolio dronas pataikė į pirminio naftos perdirbimo įrenginį Nižnekamsko naftos perdirbimo gamykloje, po to ten kilo gaisras.
Jungtinių Tautų atstovai pasmerkė ataką prieš dronų kamikadzių gamyklą ir pavadino ją „civiline infrastruktūra“, rašo „Ukrinform“.
23:40 | Didžioji Britanija perduos Ukrainai išminavimo įrangos partiją
Didžioji Britanija pasirašė sutartį su kompanija „Pearson Engineering“ dėl išminavimo įrangos, kuri vėliau bus perduota Ukrainai, remonto.
Tai socialiniame tinkle X pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos struktūrai priklausanti bendrovė „Defense Equipment & Support“ (DE&S), kuria remiasi „Ukrinform“.
Bendrovė pažymėjo, kad Ukraina yra labiausiai užminuota pasaulio šalis. Todėl DE&S sudarė sutartį su „Pearson Engineering“ dėl išminavimo įrangos tiekimo.
Techniką perdavė Jungtinės Karalystės armija, o „Pearson Engineering“ turi ją suremontuoti.
„Pearson Engineering“ tinklalapyje pažymima, kad šis sandoris yra dalis 100 milijonų svarų sterlingų vertės pagalbos išminavimo darbams paketo, apie kurį buvo pranešta spalio mėnesį.
Sutartis apima daugiafunkcių automobilių sąsajų, kurios suteiks galimybę naudoti suremontuotus priešmininius plūgus Ukrainoje, tiekimą.
Automobilių sąsajos leis Ukrainos šarvuočių ir tankų parkui pritaikyti įvairią antžeminę techniką, galinčią įveikti įvairių tipų kliūtis. Ukraina gaus nuotoliniu būdu valdomų išminavimo mašinų MW370, skirtų šaudmenims neutralizuoti ir saugiems keliams nutiesti dideliuose civilinės teritorijos plotuose, taip pat minų volų, kurie padeda apsisaugoti nuo minų ir savadarbių sprogstamųjų įtaisų.
Prie įrangos pridedami kompleksiniai atsarginių dalių ir techninės priežiūros priemonių paketai.
„Ukrinform“ primena, kad rugsėjį Didžioji Britanija perdavė Ukrainai daugiau kaip 1 500 išminavimo ir sprogių objektų neutralizavimo įrangos komplektų.
23:25 | Zelenskis: planuojame artimiausius mėnesius – jie turėtų būti aktyvūs
Ukrainos valdžios institucijos kartu su partneriais pamažu planuoja artimiausius mėnesius – gegužė ir birželis turėtų būti aktyvūs, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“.
„Mes pamažu planuojame savo darbą su partneriais ateinantiems mėnesiams – tiek gegužė, tiek birželis turėtų būti aktyvumo laikas Ukrainos labui, kad pasiektume savo tikslus kare. Aiškiai suprantame, kam ruošiasi Rusija, ko ji nori ir kam verbuos karius. Ir mes visi, mūsų partneriai, privalome tvirtai reaguoti į Rusijos operacijas – bet kokias Rusijos operacijas“, – sako jis.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos pergalė kare būtų istorinis šansas palaužti Rusijos agresiją, ir Ukraina privalo pasinaudoti šiuo šansu.
22:48 | Paryžius: Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrai kalbėjosi telefonu
Trečiadienį Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrai surengė retą pokalbį telefonu - tai pirmasis toks kontaktas nuo 2022 m. spalio mėnesio. Jie aptarė išpuolį Maskvoje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, ir Rusijos karą prieš Ukrainą, pranešė Paryžius.
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu sakė kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu, kad Prancūzija visada buvo pasirengusi duoti atkirtį „terorizmui“ ir yra pasirengusi „plėsti kontaktus, siekiant kuo veiksmingiau kovoti su šia grėsme“, sakoma Prancūzijos gynybos ministerijos pranešime.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad „radikalūs islamistai“ surengė kruviną išpuolį koncertų salėje Maskvoje, per jį žuvo mažiausiai 144 žmonės, tačiau teigė, kad jie susiję su Ukraina.
S. Lecornu sakė, kad Prancūzija neturi informacijos, siejančios teroro aktą su Ukraina, ir paragino Maskvą „liautis instrumentalizuoti“ ataką, pranešė Gynybos ministerija.
„Ministras taip pat be išlygų pasmerkė agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“, – sakoma pranešime. „Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tol, kol reikės ir kiek reikės, jos kovoje už laisvę ir suverenitetą, kad Europos žemynui būtų garantuota taika ir saugumas“, – sakoma pranešime.
Kovą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms „stiprinti bendradarbiavimą“, ir pridūrė, kad kontaktai bus palaikomi „techniniu ir ministerijų lygiu“, o ne per tiesioginius pokalbius su V. Putinu.
2022 m. Prancūzijos lyderis daug kartų skambino V. Putinui, kad perspėtų jį neįsiveržti į Ukrainą, tų metų pradžioje keliavo į Maskvą. Jis telefonu palaikė ryšį su V. Putinu net invazijai prasidėjus, bet po to pokalbiai nutrūko, pastarąjį kartą prezidentai telefonu kalbėjosi 2022 m. rugsėjo mėnesį.
Pastaraisiais mėnesiais E. Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, neatmetė galimybės pasiųsti karius į Ukrainą.
Ankstesnis pastarasis S. Lecornu ir S. Šoigu pokalbis telefonu įvyko 2022 m. spalį.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas telefonu kalbėjosi 2023 m. balandį, mėnesiu anksčiau S. Šoigu kalbėjosi su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.
S. Lavrovas nuolat vyksta į Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimus, tačiau nėra jokių požymių, kad jis ten tiesiogiai kalbėtųsi su Vakarų pareigūnais.
22:34 | „Bloomberg“: Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir karą eskaluos
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir mano, kad gali pralenkti Ukrainos sąjungininkus bei laimėti mūšio lauke, skelbia „Bloomberg“, rašo „Kanal 24“.
21:59 | Ukrainos pareigūnas atskleidė Rusijos planus: vasarą bandys pasistumti į priekį
Rusija gegužės–birželio mėnesiais rengia puolimą ir vasarą bandys pasistūmėti į priekį, naujausiame projekto „Apie karą“ epizode pareiškė Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andijus Kovalenko, rašo „Ukrinform“.
21:21 | Stoltenbergas: kiekviena diena, kai JAV delsia, sukelia pasekmes mūšio lauke Ukrainoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad delsimas suteikti JAV pagalbą Ukrainai turi pasekmių mūšio lauke, rašo UNIAN.
„Kiekviena diena, kai JAV delsia priimti sprendimą dėl didesnės paramos Ukrainai teikimo, sukelia pasekmes mūšio lauke. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ukrainiečiai lėtai apsirūpina amunicija ir kodėl jiems sunku kovoti su rusais, kurie turi daugiau ginklų ir amunicijos nei ukrainiečiai“, – cituojamas jis.
J. Stoltenbergo manymu, NATO sąjungininkai privalo priimti sprendimą ir užtikrinti, kad Ukraina gautų reikiamą amuniciją, jog galėtų toliau atremti Rusijos puolimą.
21:11 | Kryme okupantai niokoja Taurijos Chersoneso draustinį
Laikinai okupuotame Kryme, Taurijos Chersoneso draustinio teritorijoje, vyksta nelegalios statybos, kurios pažeidžia jo autentiškumą.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Krymo totorių išteklių centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Okupantai niokoja pačią UNESCO objekto teritoriją: stato propagandines instaliacijas, vykdo nelegalias statybas, pažeidžia autentiškumą. Rengiamos pseudoistorinės ekskursijos Rusijos „teisėms“ į šias žemes pagrįsti“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad vienuolyno atidarymo dingstimi Rusijos stačiatikių bažnyčia siekia užgrobti pasaulio kultūros paveldo objektą. Su tuo pirmiausia susijęs metropolitas Tichonas Ševkunovas.
Centras priduria, kad draustinio naikinimas yra dar vienas Rusijos barbariškumo aktas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, laikinai okupuotame Kryme, Taurijos Chersoneso draustinio teritorijoje, Rusijos armijos kariškiai stato naują amfiteatrą.
20:33 | Pareigūnas: didžiausią žalą Sumų sričiai daro valdomosios aviacinės bombos
Didžiausią žalą Sumų sričiai rusai šiuo metu daro valdomosiomis aviacinėmis bombomis.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuri cituoja savo vadovą Volodymyrą Artiuchą, rašo „Ukrinform“.
„Didžiausią žalą dabar daro valdomosios aviacinės bombos. Per tris mėnesius buvo smogta 412 aviacijos smūgių naudojant valdomąsias aviacines bombas“, – informavo V. Artiuchas.
Anot jo, 1500 kilogramų sveriančių aviacinių bombų pakartotinio naudojimo Sumų srityje neužfiksuota.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Sumų srityje rusai ant Velikopisarivkos bendruomenės numetė 1,5 tūkst. kilogramų sveriančią valdomąją aviacinę bombą.
19:53 | Ukrainos žvalgyba: Rusija įvairiais būdais bando sėti paniką Ukrainoje
Rusija stengiasi įvairiais būdais kelti paniką Ukrainoje, sako Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, rašo UNIAN.
Anot jo, šiuo metu skleidžiama informacija apie galimą Baltarusijos puolimą.
„Čia vėl suaktyvėjo, pavyzdžiui, Baltarusijos tema ir kitos, kurias priešas mėgsta naudoti, kad sukeltų panikos nuotaikas, ypač šalies viduje. Nieko strategiškai naujo dėl šiuolaikinių grupuočių formavimo neįvyko“, – sako jis.
19:42 | Ukrainos ministras kreipėsi į NATO: „Nejaugi neįmanoma patenkinti minimalaus prašymo?“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino NATO narių užsienio reikalų ministrus perduoti Ukrainai visas turimas oro gynybos sistemas „Patriot“, rašo UNIAN.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienį po susitikimų su Lenkijos, Ispanijos ir Danijos užsienio reikalų ministrais.
D. Kuleba pažymėjo, kad susitikimų metu buvo aptartos aktualijos, D. Kuleba paragino NATO perduoti Ukrainai visas turimas oro gynybos sistemas „Patriot“.
„Ukraina dabar yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri beveik kasdien ginasi nuo balistinių raketų atakų. Tai reiškia, kad visos pasaulyje turimos „Patriot“ sistemos, kurios gali būti suteiktos Ukrainai, turi būti kuo greičiau pristatytos Ukrainai. Svarbesnės vietos joms nėra“, – pabrėžia jis.
Vėliau duodamas interviu „Reuters“ D. Kuleba pareiškė, kad partneriai perdavė Ukrainai nepakankamai oro gynybos sistemų, ypač „Patriot“. Tai politinės valios klausimas.
„Partneriai perdavė mums įvairių oro gynybos sistemų, mes tai vertiname, bet to tiesiog nepakanka, turint omenyje karo mastą“, – sakė D. Kuleba. Jis pridūrė, kad apie „Patriot“ oro gynybos sistemas kalbės kiekviename susitikime su kolegomis iš NATO Briuselyje.
Anot jo, Ukrainos partneriai turi daugiau nei 100 „Patriot“ sistemų, tačiau kol kas nenori pasidalyti dar 5–7 – minimumu, reikalingu reikšmingai papildomai gynybai.
„Ar tai tokia didelė problema? Nejaugi neįmanoma patenkinti minimalaus Ukrainos prašymo? – klausė ministras. – Sprendimas yra. Tai tik politinės valios klausimas. Tad kažkas turi priimti sprendimą“.
Ukrainos URM vadovas nesupranta, kodėl sąjungininkai vis dar netiekia papildomų „Patriot“, juolab kad Kyjivo partneriai nesusiduria su raketų pavojumi, kuris Ukrainai gresia kasdien.
D. Kuleba įsitikinęs, kad ši pagalba padėtų nugalėti Rusiją ir užkirsti kelią dideliam karui Europoje.
„Kai sakau, kad Europoje kils karas ir raketos kris Briuselyje ir kituose Europos miestuose, aš neperdedu. Visa tai bus, jei Ukraina nelaimės karo prieš Rusiją. Todėl geriausias būdas apsaugoti savo „Patriot“ nuo būtinybės perimti raketas virš jūsų šalių ir jūsų karius nuo žūties – siųsti šias sistemas į Ukrainą ir suteikti Ukrainos kariams viską, ko jiems reikia“, – pabrėžė ministras.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba balandžio 3-4 dienomis lankosi Aljanso būstinėje Briuselyje ir dalyvauja Ukrainos ir NATO tarybos ministrų posėdyje.
18:38 | Rusai apšaudė Kupiansk-Vuzlovijaus gyvenvietę Charkivo srityje, sužeistas vienas žmogus
Rusijos kariuomenė iš artilerijos apšaudė Kupiansk-Vuzlovijaus gyvenvietę Charkivo srityje, sužeistas 70-metis vietos gyventojas.
Tai pranešė Ukrainos nacionalinė policija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Balandžio 3 d., apie 11 val., Rusijos kariuomenė iš artilerijos sistemų apšaudė Kupiansk-Vuzlovijaus gyvenvietę. Nukentėjo 1954 metais gimęs vyras. Jis buvo nuvežtas į ligoninę“, – rašoma pranešime.
Įvykio vietoje dirba tyrėjai, kriminalistai ir išminuotojai.
Dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo iškelta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 3-iosios naktį Rusijos kariuomenė dviem raketomis „Grom E-1“ atakavo Charkivo srities Borovės gyvenvietę. Nukentėjo švietimo infrastruktūrą.
17:56 | Lenkijos ministras pakomentavo Lukašenkos pareiškimą: „Tegul pabando. Pažiūrėsime, kas laimės“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pakomentavo Baltarusijos režimo lyderio Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą apie Baltarusijos kariuomenės pasirengimą karui, rašo „Nexta“.
„Tegul pabando. Pažiūrėsime, kas laimės“, – „Zerkalo“ žurnalistams pakomentavo jis.
Primename, kad antradienį A. Lukašenka kelionės į Gardiną metu kalbėjo apie karą. Tačiau jis savo mintis išdėstė taip neįprastai, kad sunku jas suprasti, rašo baltarusių leidinys „Zerkalo“.
„Netikėkite niekuo, kad mes norime kariauti. Mes ruošiamės karui, aš apie tai kalbu atvirai. „Jei nori taikos, ruoškis karui“ – ne aš tai sugalvojau. Tai labai teisingai pasakyta“, – sakė A. Lukašenka, praneša jo spaudos tarnyba.
Į tokį pareiškimą sureagavo ir Europos Komisija (EK). Europos Sąjunga nėra agresyvus blokas, o karinę grėsmę Europoje kelia dabartiniai Rusijos ir Baltarusijos lyderiai, pareiškė EK atstovas Peteris Stano, praneša „Kanal 24“.
„Europos Sąjunga nekariauja. Todėl, žinoma, niekam nereikia bijoti Europos Sąjungos – tik tiems, kurie bando pakenkti pagarbai tarptautinėms taisyklėms, demokratijai ir žmogaus teisėms“, – sakė P. Stano.
Jo vertinimu, būtent ES yra priversta reaguoti į grėsmę iš Rytų, o ne atvirkščiai.
„Nuo pat pirmos Rusijos visiškos agresijos prieš Ukrainą dienos ėmėmės atsargumo priemonių. Dirbame tam, kad Europa būtų geriau pasirengusi atremti visas grėsmes, kylančias iš tokių žmonių kaip Lukašenka ir Putinas“, – nurodė P. Stano.
Jis taip pat pabrėžė, kad ES nelaiko A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos vadovu ir pavadino jį Rusijos nusikaltimų Ukrainoje bendrininku.
17:40 | Ukraina ir Suomija pasirašė 10 metų saugumo sutartį
Trečiadienį per Suomijos prezidento Alexandero Stubbo vizitą Kyjive Ukraina ir Suomija pasirašė ilgalaikį susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje.
A. Stubbas taip pat sakė, kad Suomija skiria Ukrainos kariuomenei 188 mln. eurų karinės pagalbos paketą, įskaitant oro gynybą ir sunkiąją amuniciją, kad padėtų jai „laimėti šį karą“.
10 metų trukmės saugumo sutartyje sakoma, kad Šiaurės šalis „toliau teiks Ukrainai ilgalaikę karinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat humanitarinę pagalbą ir civilinės saugos paramą (...) tiek, kiek reikės“.
Šis susitarimas – jis nėra abipusės gynybos paktas ar karinė sąjunga – yra naujausias iš tokių įsipareigojimų, pasirašytų Ukrainos ir svarbių jos Vakarų rėmėjų.
Naujausias paramos paketas padidina bendrą Suomijos karinę pagalbą Ukrainai iki dviejų milijardų eurų nuo Rusijos įsiveržimo 2022 m. vasarį, sakė A. Stubbas per spaudos konferenciją Kyjive. „Mes teikiame šią karinę paramą Ukrainai ne tik tam, kad ji apsigintų (...) bet ir tam, kad laimėtų šį karą“, - sakė jis.
Dėl vėluojančios Vakarų pagalbos Ukraina patiria amunicijos stygių fronto linijose. Atremdamas Rusijos invaziją, Kyjivas kliaunasi Vakarų ginklais.
16:55 | Zelenskis: Rusija iki birželio ruošiasi mobilizuoti dar 300 tūkst. karių
Rusija rengiasi iki birželio papildomai mobilizuoti 300 tūkst. karių, trečiadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Galiu pasakyti, kad Rusija rengiasi iki birželio 1 dienos papildomai mobilizuoti 300 tūkst. karių“, – sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Kyjive viešinčiu kolega iš Suomijos Alexander'u Stubbu.
Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau teigė, kad Rusija tikriausiai padidins mobilizacijos pastangas po kovą surengtų prezidento rinkimų, kuriuose Vladimiras Putinas neturėjo realių varžovų.
Kovo pabaigoje V. Putinas pasirašė įsaką dėl 150 tūkst. piliečių pašaukimo tarnauti kariuomenėje per reguliarią pavasario šaukimo kampaniją.
Maskva teigia, kad šauktiniai nesiunčiami kovoti Ukrainoje, tačiau jaunuolių šaukimas į kariuomenę, kuris vyksta du kartus per metus, prasidėjo sklandant nuolatiniams gandams apie naują mobilizacijos bangą puolimui Ukrainoje.
Karinė tarnyba trunka 12 mėnesių.
Tarnybą pradėję šauktiniai patiria didelį spaudimą pasirašyti savanoriškas karines sutartis, leidžiančias juos siųsti kariauti į Ukrainą.
Ukraina taip pat ieško būdų, kaip mobilizuoti daugiau karių, o parlamente svarstomas atnaujintas mobilizacijos įstatymo projektas.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą, kiek karių Ukraina planuoja mobilizuoti šiais metais, V. Zelenskis sakė, kad „mums nereikia pusės milijono“, tačiau atsisakė nurodyti konkretų skaičių.
16:43 | Pamaskvyje užsiliepsnojo elektros pastotė
Maskvos srities Podolsko mieste kilo gaisras elektros pastotėje, dėl to be elektros liko keli miesto rajonai.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Telegram“ kanalu „Mash“.
„Gaisras elektros pastotėje Maskvos srities Podolsko mieste. Preliminariais duomenimis, išėjo iš rikiuotės alyvos jungiklis. Elektra dingo keliuose miesto rajonuose. Troleibusai taip pat sustojo“, – rašoma pranešime.
Valdininkai žada viską suremontuoti artimiausiu metu.
„Ukrinform“ primena, kad dėl pasenusios infrastruktūros Rusijos būstų ir komunaliniame ūkyje avarijos yra dažnas reiškinys. Tame pačiame Podolske praėjusią žiemą tūkstančiai žmonių ilgą laiką gyveno be šildymo.
Stasys Gimbutis (ELTA)
16:28 | Porošenka vėl sieks tapti Ukrainos prezidentu
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad planuoja vėl kandidatuoti į prezidento postą.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Al Jazeera“, rašo „Sky news“. P. Porošenka leido suprasti, kad prezidento posto sieks tik tada, kai baigsis karas.
„Jei manęs klausiate, ar planuoju dalyvauti kituose rinkimuose, taip“, – nurodo jis.
„Tačiau pirmiausia, šiems rinkimams (įvykti – red. past.) reikia pergalės (kare prieš Rusiją – red. past.)“ – teigia jis.
Prezidento rinkimus Ukraina turėjo rengti šiemet, tačiau kol galioja karo padėtis, to padaryti negali.
P. Porošenka Ukrainos prezidentu buvo 2014–2019 m., o vėliau rinkimus pralaimėjo Volodymyrui Zelenskiui.
15:33 | Stoltenbergas: NATO narės turi garantuoti ilgalaikį ginklų tiekimą Ukrainai
„Turime užtikrinti patikimą ir nuspėjamą ilgalaikę saugumo pagalbą Ukrainai, kad mažiau pasikliautume savanoriškais įnašais ir daugiau – NATO įsipareigojimais, mažiau – trumpalaikiais pasiūlymais ir daugiau – daugiamečiais įsipareigojimais“, – sakė J. Stoltenbergas Briuselyje susirinkus NATO užsienio reikalų ministrams.
J. Stoltenbergas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų vertės penkerių metų fondą Ukrainai, siekdamas, kad Aljansas aktyviau dalyvautų siunčiant ginklus Kyjivui.
14:58 | Slapti Europos lyderių pokalbiai: Macronas ragina spjauti į „raudonąsias linijas“ prieš Putiną
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bando įtikinti Europos Sąjungos vadovus nustoti save riboti veikiant pagal įsivaizduojamas „raudonąsias linijas“. Kadangi, jo teigimu, kol europiečiai ir JAV partneriai save riboja, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikia laisvai, užimdamas vis daugiau teritorijos Ukrainoje, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
14:33 | V. Zelenskis: Rusija kovą paleido daugiau nei 400 raketų, 600 „Šahedų“, 3 000 valdomų aviacinių bombų
Kovo mėnesį rusų okupantai Ukrainoje panaudojo daugiau nei 400 įvairių rūšių raketų, 600 bepiločių orlaivių „Shahed“ ir daugiau nei 3 000 valdomų aviacinių bombų, socialiniame tinkle „X“ rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vien kovo mėnesį rusų teroristai prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 400 įvairių tipų raketų, 600 dronų „Šahed“ ir daugiau nei 3 000 valdomų aviacinių bombų. Šis teroras niokoja visos Ukrainos miestus ir kaimus, o rusai ypač nuožmiai bombarduoja pafrontės ir pasienio regionus“, – teigė jis.
13:49 | Ukrainos karinė žvalgyba pažada: Krymo tiltą sunaikinsime dar šiemet
Ukraina jau turi patirties atakuojant ir apgadinant okupuotą Krymą su žemynine Rusija jungiantį Kerčės tiltą. Tačiau Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdyba patikino, kad trečiasis smūgis tiltui – neišvengiamas. Karo žvalgai ketina jį sunaikinti dar šiemet.
12:57 | Pamaskvėje – sprogimas ir gaisras transformatorinėje, be elektros liko keli rajonai
Pamaskvėje (Rusija) liudininkai praneša apie elektros pastotės sprogimą, „keliuose rajonuose“ dingo elektra. Valdžios atstovų teigimu, transformatorinėje užfiksuotas techninis gedimas, dronų nebuvo užfiksuota.
11:54 | „Politico“: Ukrainai gresia fronto žlugimas, Zelenskis nerimauja, kad teks atsitraukti „žingsnis po žingsnio“
„Politico“ rašo, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prognozei apie žlungantį frontą kyla grėsmė tapti realybe. Neseniai V. Zelenskis nuogąstavo, jei JAV blokuojamas daugiamilijardinis pagalbos Ukrainai paketas nebus greitai priimtas, Kyjivo pajėgos turės „atsitraukti, žingsnis po žingsnio, mažais žingsneliais“. Jis taip pat perspėjo, kad kai kuriems didiesiems miestams gali grėsti žlugimas.
„Politico“ rašo, kad, jei nebus priimta JAV parama, rinkimų kampanijų JAV ir Europoje įkarštyje gali atgimti Vakarų spaudimas dėl Rusijai palankių derybų, o Kremliui bus palikta laisvė atnaujinti konfliktą ateityje.
„Viskas dabar priklauso nuo to, kur Rusija nuspręs siųsti savo pajėgas puolimui, kuris turėtų prasidėti šią vasarą. Prieš puolimą – nuo Charkivo ir Sumų šiaurėje iki Odesos pietuose – Rusijos raketų ir bepiločių lėktuvų smūgių, nukreiptų į infrastruktūrą, pastarosiomis savaitėmis gerokai padaugėjo. Sunku spėti, kur Rusija surengs pagrindinį puolimą“, – rašo „Politico“.
Pasak aukštų Ukrainos kariuomenės pareigūnų, tarnavusių vadovaujant generolui Valerijui Zalužnui, dabartinis karinis vaizdas niūrus.
Neįvardinti karininkai leidiniui teigė, kad yra didelė rizika, jog fronto linija sugrius ten, kur Rusijos generolai nuspręs sutelkti savo puolimą. Jie baiminasi, kad Rusija sugebės „prasiskverbti pro fronto liniją ir kai kuriose vietovėse ją įveikti“, su anonimiškumo sąlyga sakė kariškiai.
„Dabar Ukrainai niekas negali padėti, nes nėra jokių rimtų technologijų, kurios galėtų kompensuoti didelę karių masę, kurią Rusija greičiausiai mestų į mus. Mes neturime šių technologijų, o Vakarai jų taip pat neturi pakankamais kiekiais“, – leidiniui sakė vienas iš aukšto rango karinių šaltinių.
11:22 | „Politico“: jei D. Trumpas laimės, Ramšteino grupės kontrolė iš JAV galėtų būti perduota NATO
JAV sąjungininkės svarsto Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (vadinamojo Ramšteino formato) kontrolę perduoti NATO, kad užtikrintų šios priemonės įgyvendinimą, jei JAV prezidento rinkimus laimėtų Donaldas Trumpas.
Apie tai, remdamasis trijų Europos pareigūnų ir vieno Amerikos oficialaus asmens suteikta informacija antradienį pranešė „Politico“.
„JAV ir kitos Vakarų šalys svarsto galimybę perduoti NATO JAV vadovaujamą tarptautinę grupę, koordinuojančią ginklų pristatymą Ukrainai – tai vienas iš keleto pasiūlymų, kaip galima būtų užtikrinti tolesnį ginkluotės tiekimą Kyjivui, jei prezidentu vėl būtų išrinktas Donaldas Trumpas“, – rašoma straipsnyje.
10:49 | Rusija po virtinės atakų paskyrė naują savo Juodosios jūros laivyno vadą
Rusija antradienį paskyrė naują savo Juodosios jūros laivyno vadą po virtinės Ukrainos išpuolių prieš jos karinius laivus.
Kyjivas tvirtina, kad nuo tada, kai Maskva daugiau kaip prieš dvejus metus pradėjo plataus masto karą, Juodojoje jūroje sunaikino trečdalį Rusijos karinių laivų.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Juodosios jūros laivyno vadu paskyrė viceadmirolą Sergejų Pinčiuką.
Šis paskyrimas yra platesnio Rusijos karinio jūrų laivyno pertvarkymo, įskaitant naujo vyriausiojo vado admirolo Aleksandro Moisejevo paskyrimą, dalis.
10:06 | Ligoninėje mirė berniukas, sužeistas per priešo apšaudymą Charkivo srityje
11 metų berniukas, kuris antradienį buvo sužeistas per Rusijos apšaudymą Charkivo regiono Novoosynovės kaime, mirė ligoninėje.
Apie tai Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas pranešė „Telegramo“ žinutėje.
„Šiandien ligoninėje nuo sužalojimą, patirtų per apšaudymą, mirė 11 metų berniukas“, – pažymėjo O. Synehubovas.
Regiono gubernatorius priminė, kad per vakarykštį kaimo apšaudymą žuvo 58 metų vaiko tėvas.
09:34 | Ukrainos pajėgos skelbia sunaikinusios 4 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios keturis rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį į trečiadienį paleido į Ukrainą keturis atakos dronus „Shahed“ ir tris zenitines valdomas raketas S-300.
Visi keturi dronai buvo sunaikinti virš Chmelnyckio, Žytomyro, Kirovohrado ir Čerkasų sričių.
09:05 | Reikšmingas lūžis Ukrainos pajėgoms: ekspertai atskleidė naujas jų galimybes smogti Rusijai
Naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad pirmadienį Ukraina smogė Rusijos karinės gamybos ir naftos perdirbimo infrastruktūrai Tatarstano Respublikoje. Ji yra už daugiau kaip 1 200 km nuo Ukrainos sienos.
Taip pat buvo smogta „Taneko“ naftos perdirbimo gamyklai Nižnekamske.
Pasak ISW analitikų, dėl nuolatinių Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms buvo sustabdyta apie 14 proc. visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Analitikai akcentuoja, kad pirmieji Ukrainos smūgiai Tatarstane reiškia reikšmingą lūžį Ukrainos gynybos pajėgų gebėjime smogti į Rusijos užnugario rajonus dideliu atstumu.
„ISW ir toliau mano, kad tokie Ukrainos smūgiai yra būtina Ukrainos kampanijos, kuria siekiama asimetrinėmis priemonėmis susilpninti pramonės šakas, aprūpinančias ir remiančias Rusijos kariuomenę, dalis“, – naujausioje ataskaitoje rašo analitikai.
08:31 | Prasti popieriai Rusijos Juodosios jūros laivynui: Kyjivas skelbia apie „blogą mėnesį“ rusams
Kyjivas pareiškė, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas patyrė „blogą mėnesį“ po to, kai Ukrainos pajėgos užpuolė kelis Rusijos laivus, įsikūrusius aplink Rusijos kontroliuojamą Krymo pusiasalį. Kovo pradžioje Ukraina panaudojo savadarbius jūrinius bepiločius orlaivius „Magura V5“, kad nusitaikytų į patrulinį laivą „Sergejų Kotovą“ netoli Kerčės sąsiaurio rytinėje Krymo dalyje. Atakos apgadino laivagalį, dešinįjį ir kairįjį šonus prieš laivui nuskęstant, pranešė Ukraina.
07:46 | Gubernatorius: per Rusijos raketų smūgį Dniprui sužeista 18 žmonių
Kyjivas, balandžio 3 d. (AFP-BNS). Ukraina antradienį paskelbė, kad per Rusijos raketų smūgį Dnipre buvo sužeista mažiausiai 18 žmonių, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nukentėjus mokymo įstaigai ir vaikų darželiui vykdomi gelbėjimo darbai.
Dnipras – miestas centrinėje Ukrainoje prie to paties pavadinimo upės. Jis buvo mirtinų Rusijos išpuolių taikinys.
„Dnipras. Jau 18 sužeistųjų“, – socialiniame tinkle pranešė Dnipropetrovsko gubernatorius Serhijus Lysakas, pridūręs, kad tarp jų yra penki vaikai. Jie visi buvo nugabenti į ligoninę.
Gubernatorius pridūrė, kad sužeistųjų gyvybei pavojus negresia, o jų būklę apibūdino kaip vidutinio sunkumo.
07:00 | NATO vadovas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų fondą Ukrainai apginkluoti
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas siūlo sukurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai, kad Aljansas labiau įsitrauktų į ginklų siuntimą Kyjivui, antradienį pranešė pareigūnai.
Trečiadienį NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje surengs preliminarias derybas dėl šio plano, siekdami sukurti paramos Ukrainai paketą iki liepos mėnesį Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
„Užsienio reikalų ministrai aptars, kaip geriausia organizuoti NATO paramą Ukrainai, kad ji būtų stipresnė, nuspėjama ir patvaresnė“, – sakė NATO pareigūnas. „Per ministrų susitikimus balandį galutiniai sprendimai nebus priimti, diskusijos tęsis artėjant Vašingtono viršūnių susitikimui liepos mėnesį“, – pridūrė pareigūnas.
