• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusija susiduria su oro gynybos problemomis, todėl Ukraina pajėgi pasiekti taikinius Rusijos gilumoje. Apie tai „Business Insider“ pasakojo JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertas George'as Barrosas.

20

Rusija susiduria su oro gynybos problemomis, todėl Ukraina pajėgi pasiekti taikinius Rusijos gilumoje. Apie tai „Business Insider“ pasakojo JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertas George'as Barrosas.

REKLAMA

Svarbiausi įvykiai:

23:43 | Iš Budanovo – grėsminga žinutė dėl Krymo tilto: jo sunaikinimui per artimiausius mėnesius „galimybių yra“

Krymo tilto sunaikinimui per artimiausius kelis mėnesius „galimybių yra“. 

Apie tai kalbėjo Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas, skelbia UNIAN. 

Atsakydamas į klausimą, ar Krymo tiltas bus sunaikintas per artimiausius kelis mėnesius, Ukrainos žvalgybos vadovas atsakė: „Galimybių yra“.

Pasak K. Budanovo, Ukrainos pajėgos dirba ties šiuo klausimu. 

„Visi dirba tiek su tolimais smūgiais, tiek dėl to (Kerčės tilto sunaikinimo, – red. past.)“, – kalbėjo K. Budanovas.

REKLAMA
REKLAMA

23:37 | Ukrainos vyriausybė atvėrė visus sienos kirtimo punktus karinės paskirties prekėms

Ministrų kabinetas supaprastino karinės paskirties prekių tiekimo per muitinę į Ukrainą tvarką – dabar joje numatytas nevaržomas šių prekių judėjimas per visus atvirus patikros punktus.

REKLAMA

Apie tai pranešė Ukrainos finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. lapkričio 17 d. rezoliucijos Nr. 1057 „Dėl valstybinės sienos patikros punktų, per kuriuos gabenamos karinės paskirties prekės ir branduolinės medžiagos, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimuose numatyta, kol tęsis karo padėtis, padidinti patikros punktų, per kuriuos gali būti gabenama karinė pagalba, skaičių.

Įstatyme numatytas nevaržomas karinės paskirties prekių, įskaitant iš šalių partnerių atvykstančias prekes, judėjimas per visus atvirus valstybinės Ukrainos sienos patikros punktus.

REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministerija pabrėžė, kad priimti pakeitimai padės išvengti komplikacijų, susijusių su patikros punktų blokavimu bei optimizuoti tiekimo logistiką, taigi sutaupyti laiko ir pinigų.

Pranešama, kad vasarį ministrų kabinetas supaprastino karinės paskirties prekių, būtent nepilotuojamųjų orlaivių ir jų dalių importo tvarką.

23:21 | Rusijoje už sąmokslą siekiant įvykdyti žmogžudystę suimtas Senato narys

Areštuotas vienas Rusijos valdančiosios partijos senatorius, kuriam pareikšti įtarimai užsakius žmogžudystę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Federacijos taryba – aukštieji Rusijos parlamento rūmai Maskvoje – nubalsavo už tai, kad būtų panaikinta senatoriaus Dmitrijaus Saveljevo neliečiamybė, penktadienį pranešė vienas rūmų atstovas.

D. Saveljevas buvo suimtas iškart, kai išėjo iš posėdžių salės, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Rusijos valstybinė prokuratūra pranešė, neva aukšto rango politikas 2023 m. rugpjūtį vienam verslininkui pasamdė žudiką.

Sąmokslas buvo atskleistas, tačiau dėl taktinių tyrimo priežasčių buvo toliau apsimetama, kad nusikaltimas buvo įvykdytas.

REKLAMA

„Saugumo institucijos inscenizavo žmogžudystę, siekdamos demaskuoti ją užsakiusį asmenį ir jos organizatorius“, – paaiškino prokuratūros atstovė.

Teigiama, kad už žmogžudystę sumokėjo D. Saveljevas, o dienraštis „Izvestija“ pranešė, kad sumokėta suma siekė 100 000 JAV dolerių.

53-ejų buvęs naftos įmonės vykdomasis vadovas D. Saveljevas priklauso prezidento Vladimiro Putino „Vieningos Rusijos“ partijai. Federacijos taryboje jis nuo 2016 m. atstovauja į pietus nuo Maskvos esančiai Tulos apskričiai, o pirmiau buvo Dūmos – žemutinių Federalinės Asamblėjos parlamento – nariu.

REKLAMA

Pastarosiomis savaitėmis dėl įtariamos korupcijos buvo sulaikyta keletas aukšto rango Rusijos elito atstovų. Tačiau dėl įtarimų užsakius žmogžudystę sulaikytas senatorius – kažkas neįprasto.

Praėjusio amžiaus paskutiniuoju dešimtmečiu daugelis verslo nesutarimų Rusijoje buvo sprendžiama pasamdant žudiką.

22:55 | Išlaisvintas I. Jašinas: kalinių mainai yra „sunki dilema“, nes „skatina Putiną imti dar daugiau įkaitų“

Rusijos liberalios opozicijos politikas Ilja Jašinas, išlaisvintas per kalinių mainus tarp Rusijos ir Vakarų, penktadienį žurnalistams Vokietijoje sakė, kad šį susitarimą vertina nevienareikšmiškai ir kad tokie mainai yra „sunki dilema“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai skatina Putiną imti daugiau įkaitų“, – sakė I. Jašinas, kuris buvo įkalintas už tai, kad pasmerkė Kremliaus karą Ukrainoje.

Anksčiau I. Jašinas yra sakęs, kad nenori būti iškeistas, argumentuodamas, kad Kremliaus kritiko balsas Rusijoje yra galingesnis nei už jos ribų.

Kitas Kremliaus kritikas, Vladimiras Kara-Murza, kuris taip pat buvo paleistas vykdant mainus, sakė, kad šis sandoris išgelbėjo „16 žmonių gyvybių“.

V. Kara-Murza, kuris buvo nuteistas 25 metų kalėjimo, žurnalistams sakė, kad daugelis rusų „nepritaria (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karui Ukrainoje“.

REKLAMA

Jis sakė, kad iki ketvirtadienio buvo įsitikinęs, jog mirs Rusijos kalėjime. „Netikėjau, kad dar kada nors pamatysiu savo žmoną. Netikėjau, kad dar kada nors pamatysiu savo šeimą, ir tai tikrai siurrealistinis jausmas, tarsi kokiame filme“, – sakė jis.

V. Kara-Murza pridūrė, kad šie mainai yra „lašas jūroje, nes Rusijoje kankinimų sąlygomis laikoma daugybė nekaltų žmonių, kurie niekada gyvenime nepadarė jokio nusikaltimo“.

22:12 | D. Trumpas istorinius JAV ir Rusijos kalinių mainus pavadino „Putino pergale“

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos apsikeitimas kaliniais yra prezidento Vladimiro Putino „pergalė“, ir skleidė kitas nepagrįstas spekuliacijas dėl susitarimo detalių.

REKLAMA

Dienraščio „Wall Street Journal“ reporteris Evanas Gershkovichius, dar du amerikiečiai ir vienas žaliosios kortelės turėtojas grįžo į JAV po to, kai V. Putinas juos išlaisvino vykdydamas masinius daugiašalius kalinių mainus tarp Rytų ir Vakarų.

D. Trumpas – respublikonų kandidatas lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose – interviu televizijai „Fox Business“ išdėstė, kodėl šie mainai yra bloga žinia Amerikai, ir siekė sumenkinti prezidento Joe Bideno sėkmę įgyvendinant susitarimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Rusai sudarė puikų sandorį. Neketinu jo kritikuoti, nes gerai, kad jie grįžo namo, bet jie sudarė fenomenalų sandorį, o tai sukuria labai blogą precedentą“, – sakė jis, pavadindamas tai „Putino pergale“.

E. Gershkovichius, buvęs jūrų pėstininkas Paulas Whelanas ir rusų kilmės amerikiečių žurnalistė Alsu Kurmaševa, taip pat nuolatinis teisėtas gyventojas Vladimiras Kara-Murza buvo tarp 16 kalinių, kuriuos paleido Rusija.

Vienas iš aštuonių Vakaruose iš kalėjimų paleistų rusų – elitinis žudikas Vadimas Krasikovas. Jis buvo įkalintas Vokietijoje dėl 2019 metais įvykdyto buvusio čečėnų vado nužudymo prie parlamento pastato Berlyne.

REKLAMA

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad siekiant palengvinti šiuos mainus nebuvo panaudoti jokie pinigai ar sankcijos.

Nepaisant to, D. Trumpas sakė, kad nors ir „nuostabu“, jog E. Gershkovichius grįžo namo, „šie sandėriai yra labai blogi, šie sandėriai paskatins daugybę pagrobimų“.

D. Trumpas ne kartą gyrėsi, kad tik jis sugebės užtikrinti E. Gershkovichiaus paleidimą, ir tik tada, kai grįš į prezidento pareigas, ir pasinaudojo neteisėtu žurnalisto sulaikymu, kad sukritikuotų J. Bideną.

REKLAMA

„Ar mes jiems ir sumokame grynaisiais... Ar paleidžiame žudikus, gangsterius ir  banditus?“ – ketvirtadienį sakė jis savo socialinės žiniasklaidos platformoje „Truth Social“.

„Tiesiog smalsu, nes mes niekada nesudarome gerų sandorių, dėl nieko, o ypač dėl įkaitų mainų. Mūsų „derybininkai“ visada daro mums gėdą!“ – sakė jis.

D. Trumpas pridūrė, kad jis užtikrino „daugelio įkaitų paleidimą, o priešingai šaliai nedavė NIEKO".

Tačiau CNN šį jo teiginį pavadino melu ir išvardijo, kad mainais į amerikiečių kalinius D. Trumpas Iranui ir Afganistano Talibanui perdavė daugybę kalinių, įskaitant Irano medicinos mokslininką, Irano ir JAV kilmės gydytoją, tris aukšto rango Talibano kalinius ir daugiau kaip 200 Omano kalėjime laikytų hučių kovotojų, kuriems buvo leista sugrįžti į Jemeną.

REKLAMA
REKLAMA

Demokratų senatorius iš Konektikuto Chrisas Murphy atkreipė dėmesį į kai kuriuos iš tų mainų socialiniame tinkle „X“ ir pavadino D. Trumpą „patologiniu melagiu“.

Žurnalistų paklaustas apie D. Trumpo teiginį, kad jis galėjo užtikrinti kalinių paleidimą be nuolaidų, J. Bidenas atsakė: „Kodėl jis to nepadarė, kai buvo prezidentas?“

P. Whelanas buvo suimtas 2018 metais, kai D. Trumpas buvo prezidentas. Bet per savo kadenciją respublikonas viešai nė nepaminėjo jo vardo.

21:42 | Analitikas įspėja: Rusija gali ruoštis galingai atakai rugpjūtį

Rusija gali kaupti raketų atsargas masinei atakai prieš Ukrainą rugpjūčio mėnesį. 

Apie tai „Obozrevatel“ analitikas Oleksandras Kovalenka kalbėjo Ukrainos leidiniui UNIAN. 

Pasak jo, Rusija gali kurpti planus atakuoti rugpjūtį nepriklausomybės dieną švęsiančią Ukrainą. 

„2024 metų liepą Rusijos okupantai nepakeitė atakų taktikos prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą, aerodromus ir logistiką. Tačiau tą mėnesį priešas panaudojo mažiausią raketų kiekį“, – pažymėjo ekspertas.

„Iš viso liepos mėnesį Rusijos okupacinės pajėgos panaudojo 112 įvairaus tipo raketų, o tai yra mažiausias skaičius nuo 2024 metų pradžios“, – apibendrino A. Kovalenko.

REKLAMA

21:11 | Partizanai okupuotame Kryme pranešė, kad Rusija ukrainietiškus grūdus veža į Siriją

Ukrainos partizanai, priklausantys slaptam judėjimui laikinai okupuotame Kryme, užfiksavo, kad Rusija iš Sevastopolio uosto neteisėtai veža ukrainietiškus grūdus į Siriją.

Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė judėjimo „ATEŠ“ spaudos tarnyba.

„Šį kartą vogti grūdai Sevastopolio įlankoje buvo kraunami į sausakrūvį „Matros Koška“, kurio kelionės tikslas buvo Sirija. Paskiau laivą matėme plaukiant palei Jaltos krantus“, – nurodoma pranešime.

Pastebima, kad rusai sausakrūviuose įrengė skraidančių objektų aptikimo sistemas, be to, laivus lydi patruliniai laivai.

Pranešama, kad Rusija yra neteisėtai pasisavinusi daugiau nei 1 700 tonų ukrainietiškų grūdų ir žemės ūkio produkcijos.

20:31 | Ekspertas: Ukraina pasiekia taikinius Rusijos gilumoje, nes priešo oro gynyba labai pablogėjusi

Sėkmingos Ukrainos bepiločių orlaivių atakos giliai Rusijos teritorijoje rodo reikšmingą Rusijos oro gynybos sistemos veiklos suprastėjimą.

Apie tai „Business Insider“ pasakojo JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertas George'as Barrosas, cituoja UNIAN. 

G. Barrosas pažymėjo, kad Ukrainos dronai pradėjo skverbtis į tas vietas, kur teoriškai jie neturėjo patekti. 

REKLAMA

„Rusijos oro gynyba turėjo juos labai lengvai sunaikinti“, – pabrėžė jis.

Ekspertas priminė, kad karo su Ukraina pradžioje Rusijos oro gynyba buvo didžiulis Ukrainos aviacijos priešininkas. Rusai numušdavo Ukrainos orlaivius ir raketas, iš esmės neleisdami Ukrainai patekti į Rusijos oro erdvę.

Tačiau laikui bėgant Rusijos oro gynyba suprastėjo, o tai suteikė Ukrainai naujų galimybių. Anot G. Barroso, Rusija „nepaisė teritorijų apsaugos“, kurios nėra šalia Ukrainos, todėl nuo 2024 m. pavasario Ukraina sugebėjo „labai sąmoningai“ sunaikinti Rusijos oro gynybą.

Daugelis Rusijos oro gynybos sistemų buvo sugadintos ir sunaikintos Ukrainos, o dabar Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakuoja taikinius, kurie anksčiau buvo nepasiekiami. 

Ekspertas pažymi, kad dabar pagrindinė Ukrainos problema yra prasibrauti per Rusijos pasienio regionus, kurie gausiai apginkluoti oro gynyba, o dėl to likusi šalies teritorija yra „netinkamai apsaugota“.

Aiškiu to įrodymu G. Barrosas vadina balandžio mėnesio ataką Totorijoje, esančioje nuo Ukrainos toliau nei 1200 km. Nedidelis ukrainiečių orlaivis sugebėjo netrukdomai įveikti tokį didžiulį atstumą.

„Šis incidentas atskleidė labai daug ir parodė, kad rusai tikriausiai išdėstė savo oro gynybą taip, kad turėtų gerą aprėptį artimiausioje teritorijoje aplink Ukrainą. Tačiau už tos teritorijos ribų jie apsaugos neturi“, – sakė G. Barrosas.

REKLAMA

ISW ekspertas teigė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms „toliau daro spaudimą Rusijos oro gynybai ir verčia Rusijos kariuomenės vadus, turinčius ribotus oro gynybos išteklius, teikti pirmenybę jų paskirstymui siekiant apsaugoti, jų nuomone, didelės vertės taikinius“.

20:23 | Elektros tiekimo nutrūkimai privers daugiau žmonių palikti Ukrainą – centrinis bankas

Ukrainos centrinis bankas prognozuoja, kad emigracijos lygis šiemet bus daug didesnis nei manyta anksčiau, daugiausia dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimų dėl Rusijos atakų prieš energetikos objektus.

„Dėl prastėjančios energetikos padėties ir lėto ekonominių sąlygų normalizavimosi emigrantų srautas į užsienį 2024 ir 2025 metais bus didesnis negu buvo manyta anksčiau“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtoje Ukrainos nacionalinio banko ataskaitoje.

Bankas prognozuoja, kad grynoji emigracija šiemet sudarys 400 tūkst. žmonių, o 2025-aisiais – 300 tūkst. žmonių.

Balandį centrinis bankas prognozavo, kad šiais metais grynoji emigracija sieks 200 tūkst. žmonių, bet kitąmet tikėjosi grynosios imigracijos ir teigė, kad iš užsienio grįšiančių ukrainiečių bus 400 tūkst. daugiau nei išvyksiančiųjų.

Didesnę emigraciją lemia „didelis Ukrainos energetikos sistemos apgadinimas, kurį lydi ilgi elektros energijos tiekimo sutrikimai ir padidėjusi rizika (žiemos) šildymo sezonui“, teigė centrinis bankas.

REKLAMA

Be to, kad negalima šildyti namų, dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimų mažėja ekonominis aktyvumas ir darbuotojų paklausa, o tai dar labiau skatina migraciją, aiškino centrinis bankas.

Ekonomikai taip pat smogė milijonų jaunų vyrų išvykimas iš šalies – kai kurie tai daro nelegaliai, kad išvengtų mobilizacijos, – nors tikslų jų skaičių sunku apskaičiuoti.

Dabar bankas prognozuoja, kad 2026 metais sugrįšiančiųjų bus 400 tūkst. daugiau nei išvyksiančiųjų, tačiau šis procesas bus „laipsniškas“, nes ukrainiečiai vis labiau pripranta prie gyvenimo užsienyje, o namuose sąlygos bus sunkesnės negu manyta anksčiau.

Ataskaitoje minimi Jungtinių Tautų šių metų liepos duomenys, pagal kuriuos užsienyje šiuo metu gyvena 6,6 mln. ukrainiečių, t. y. beveik 240 tūkst. daugiau nei metų pradžioje.

Dėl bendro Ukrainos gyventojų skaičiaus vyksta diskusijos, nes gyventojų surašymas paskutinį kartą buvo atliktas 2001 metais ir tuomet gyventojų šalyje buvo daugiau kaip 48 milijonai.

Nuo to laiko gimstamumas buvo mažas, o mirtingumas – didelis, be to, nuo 2014 metų šalis dėl Rusijos aneksijos ir okupacijos neteko didelės dalies teritorijos.

Apytikriais skaičiavimais, 2023 metais gyventojų skaičius svyravo nuo 28 iki 34 mln., o prieš prasidedant karui jų buvo 41 milijonas.

REKLAMA

19:47 | Ekspertas įvertino kalinių mainus: juose Putinas pasiekė pergalę ir gavo gana daug

JAV ir kitos sąjungininkės ketvirtadienį surengė apsikeitimą kaliniais su Rusija bei susigrąžino garsius belaisvius.

Susitarimas, sudarytas per ištisus mėnesius trukusias JAV, daugybės sąjungininkų ir Rusijos derybas, iš viso įtraukė 24 žmones. Apie tai rašo „Business Insider“. 

Rusija paleido 16 kalinių, įskaitant „Wall Street Journal“ rašytoją Evaną Gershkovichą ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną.

Rusija mainais gavo aštuonis žmones – po vieną kalinį už du, kuriuos paleido.

Tačiau, pasak ekspertų, šie skaičiai užgožia galios dinamiką: Rusija atgavo pavojingus darbuotojus mainais į gana paprastus asmenis.

Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje: Ekspertas įvertino kalinių mainus: juose Putinas pasiekė pergalę ir gavo gana daug.

19:18 | Prancūzija ragina Maskvą paleisti kitus Rusijoje „autokratiškai“ sulaikytus asmenis

Prancūzija penktadienį pasveikino istorinį Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais ir paragino Maskvą išlaisvinti Prancūzijos pilietį Laurent‘ą Vinatier ir kitus Rusijoje vis dar „autokratiškai“ laikomus asmenis.

„Prancūzija išgyvena emocijas kartu su šeimomis ir sąjungininkių vyriausybėmis po kelių Rusijoje laikomų politinių kalinių paleidimo, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. – Mūsų mintys yra su tais, kurie tebėra autokratiškai sulaikyti Rusijoje, įskaitant mūsų tautietį Laurent‘ą Vinatier. Prancūzija ragina nedelsiant juos paleisti.“

REKLAMA

Prancūzija pareiškė, kad gerbia „drąsą vyrų ir moterų, kurie Rusijoje, kaip ir kitur, gina žodžio ir nuomonės laisvę, nepaisydami su tuo susijusių pavojų“.

Per didžiausius nuo Šaltojo karo laikų kalinių mainus tarp Rytų ir Vakarų 8 rusai buvo iškeisti į 16 vakariečių ir rusų, kalėjusių Rusijoje. Mainai įvyko ketvirtadienį Turkijos sostinės Ankaros oro uosto teritorijoje.

JAV pareigūnai teigė, kad į mainus turėjo būti įtrauktas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, tačiau vasario mėnesį, kai slaptos derybos buvo pasiekusios lemiamą etapą, jis netikėtai mirė atokiame Arkties kalėjime.

Prancūzijos URM išskyrė A. Navalną, pakartodama, kad „Rusijos valdžia turi atsakyti“ už charizmatiškojo Vladimiro Putino kritiko mirtį.

48 metų akademikas L. Vinatier kaltinamas rinkęs Rusijos karinę informaciją neužsiregistravęs kaip „užsienio agentas“. Jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

2022 metų vasarį pradėjęs karą Ukrainoje, V. Putinas ėmėsi istorinių represijų prieš disidentus. Žmogaus teisių gynėjų teigimu, šalies kalėjimuose laikoma šimtai politinių kalinių ir autokratiškai sulaikytų žmonių.

Tarp jų yra teatro režisierė Jevgenija Berkovič ir rašytoja Svetlana Petrijčiuk, istorikas Jurijus Dmitrijevas, žurnalistas Ivanas Safronovas ir A. Navalno šalininkas paauglys Arsenijus Turbinas.

REKLAMA

19:05 | Į Ukrainą grąžinti dar 250 karių palaikai

Kyjivas pargabeno dar 250 mūšio lauke Rytų ir Pietų Ukrainoje kritusių karių kūnus, penktadienį pranešė Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas.

Pirmiausiai bus nustatyta žuvusių Ukrainos karių tapatybė ir atlikta teismo medicinos ekspertizė, po to jų palaikai bus perduoti artimiesiems palaidoti, informavo štabas. 

Palaikų grąžinimo procese dalyvavo Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas, Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), ginkluotosios pajėgos ir kitos institucijos.

„Mums pavyko sugrąžinti į gimtinę žuvusių gynėjų palaikus iš Luhansko, Bachmuto, Marjinkos, Avdijivkos, Chersono ir Zaporižios sektorių, taip pat iš Mariupolio, Horlivkos ir (Rusijos) teritorijos“, – sakoma štabo pranešime.

Ženevos konvencijose nurodoma, kad karo metu žuvę žmonės turi teisę į orų palaidojimą. Iš Rusijos okupuotų teritorijų buvo sugrąžinta daugiau kaip 3 tūkst. per visą plataus masto karą žuvusių Ukrainos karių palaikų. 

Birželio 14 dieną į Ukrainą iš Rusijos grąžinti 254 karių palaikai.

Vasario pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą žuvo 31 tūkst. Ukrainos karių.

18:34 | Kremlius: paleistos šnipų poros vaikai nežinojo, kad jie yra rusai

Kremlius penktadienį pareiškė, kad ketvirtadienį per apsikeitimą kaliniais paleistos rusų šnipų poros vaikai nežinojo, kad jie yra rusai, kol neįlipo į lėktuvą, skrendantį į Maskvą.

„Vakar atvykusių „nelegalų žvalgybininkų“ vaikai tik lėktuve iš Ankaros sužinojo, kad jie yra rusai. Jie nekalba rusiškai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kaip pranešama, sugrįžtančiuosius ketvirtadienio vakarą pasitikęs Vladimiras Putinas tuos vaikus pasveikino ispaniškai.

Anot žiniasklaidos, tai Slovėnijoje nuteistos poros Artiomo ir Anos Dulcevų vaikai.

Slovėnijoje teismas buvo nuteisęs du rusus, kaltintus šnipinėjimu Maskvai, kalėti daugiau nei pusantrų metų, bet vėliau nurodė juos išsiųsti iš šalies.

18:20 | Lenkijoje kilo ginčai dėl kalinių mainų, nes į juos nebuvo įtrauktas lenkų ir baltarusių žurnalistas

Lenkijos vyriausybė penktadienį gynė savo sprendimą paleisti vieną Rusijoje gimusį kalinį pagal platų Rusijos ir Vakarų susitarimą dėl kalinių mainų, kilus susirūpinimui dėl Baltarusijoje įkalinto lenkų ir baltarusių kilmės žurnalisto likimo.

Norėdama prisidėti prie didžiausių kalinių mainų nuo Šaltojo karo laikų, Varšuva išlaisvino laisvai samdomą ispanų žurnalistą Pablo Gonzalezą, kurio tikroji pavardė – Pavelas Rubcovas, apkaltintą šnipinėjimu Rusijai ir sulaikytą Ukrainos pasienyje praėjus kelioms dienoms po to, kai Maskva pradėjo karą 2022 metų vasarį.

Tačiau šis veiksmas sukėlė ginčus, kadangi į susitarimą nebuvo įtrauktas Baltarusijoje kalinamo lenkų ir baltarusių kilmės žurnalisto Andrzejaus Poczobuto paleidimas.

A. Poczobutas, 51 metų vieno iš didžiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ korespondentas ir aktyvus lenkų mažumos Baltarusijoje narys, buvo nuteistas 2023 metų vasario mėnesį.

„Noriu jus patikinti, kad pastangos išlaisvinti kitus politinius kalinius, įskaitant Andrzejų Poczobutą, vyksta pagal kitą procedūrą“, – penktadienį žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

„Aš jį prisimenu kasdien“, – pridūrė R. Sikorskis, sakydamas, kad Lenkija siekia A. Poczobuto išlaisvinimo, tačiau nepateikė detalių apie šį procesą.

Buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis, priklausantis spalį valdžią praradusiai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), apkaltino vyriausybę, kad už įtariamo Rusijos šnipo paleidimą ji „nieko negavo mainais“.

„Rusijos ir Vakarų derybos dėl apsikeitimo kaliniais vyko mažiausiai pusantrų metų“, – rašė M. Kaminskis socialiniame tinkle „X“ ir pridūrė, kad dar eidamas pareigas jis vedė derybas su JAV pareigūnais dėl kalinių mainų.

„Mūsų sąlyga dėl apsikeitimo kaliniais buvo perduoti Lenkijai Andrzejų Poczobutą, Baltarusijoje nuteistą 8 metams kalėjimo“, – sakė jis.

Ketvirtadienį per kalinių mainus Vakarams buvo perduotas Baltarusijoje kalintas Vokietijos pilietis 30 metų medikas Rico Kriegeris.

Penktadienį PiS įstatymų leidėjai pareiškė, kad paprašė vyriausybės oficialaus paaiškinimo dėl veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant paleisti A. Poczobutą.

A. Poczobutas išsamiai nušvietė masinius protestus prieš Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir atsisakė išvykti iš šalies po to, kai valdžios institucijos pradėjo istorinį susidorojimą su opozicija.

Jo kolegos perspėjo, kad A. Počobutas kalėjime negauna būtinų vaistų ir kad jo sveikata blogėja.

Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ duomenimis, šalyje už grotų tebėra apie 1 400 politinių kalinių.

17:55 | Ukraina ryžtinga dėl kito taikos viršūnių susitikimo: jo metu turi būti pasiektas karo veiksmų nutraukimas

Ukraina nori, kad antrasis lyderių viršūnių susitikimas, kurio tikimasi dar šiais metais, būtų pradžia kovų fronte pabaigai. 

Apie tai leidiniui „Bloomberg“ kalbėjo  Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Jermakas vadovavo Kyjivo pastangoms surengti taikos viršūnių susitikimą po to, kai birželį per pirmąjį susitikimą Šveicarijoje nepavyko pritraukti šalių iš Pietų. 

V. Zelenskis siekia sušaukti antrąjį taikos viršūnių susitikimą prieš lapkritį vykstančius JAV rinkimus, o prie šio stalo galbūt dalyvaus ir Rusija. Šis susitikimas organizuojamas Ukrainai ir Vakarų sąjungininkėms nerimaujant, kad rudenį į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas, o pačioje Ukrainoje didėja nuovargis ir trūksta didelių proveržių mūšio lauke.  

„Svarbiausias antrojo viršūnių susitikimo lūkestis yra tai, kad jis sudarys pagrindines prielaidas sustabdyti karo veiksmus“, – leidiniui „Bloomberg“ kalbėjo A. Jermakas.

„Turime kuo greičiau užbaigti šį karą, kad pasiektume teisingą taiką“, – pridūrė jis. 

Jermakas teigė, kad susitikimas bus surengtas vienoje iš Pietų šalių, greičiausiai Artimuosiuose Rytuose, siekiant parodyti „Pasaulio vienybę“, Rusijai bandant ja kvestionuoti.

16:57 | Kremlius: susitarimas dėl apsikeitimo kaliniais labai skiriasi nuo taikos derybų

Kremlius penktadienį pareiškė, kad derėtis dėl apsikeitimo kaliniais yra ne tas pats, kas tartis dėl karo Ukrainoje nutraukimo.

Maskvos teigimu, taikos derybos grindžiamos „visiškai kitokiais principais“ nei tarpvalstybiniai kalinių mainai. 

Rusija ir Vakarų šalys sutarė dėl apsikeitimo 24 kaliniais ir dviem nepilnamečiais, kurie ketvirtadienį buvo paleisti.

„Jei kalbame apie Ukrainą ir kitas sudėtingesnes tarptautines problemas, ten galioja visiškai kitokie principai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad „darbas ten vyksta visiškai kitokiu režimu“.

16:32 | Kremlius patvirtino, kad Vokietijos paleistas V. Krasikovas yra FSB operatyvininkas

Kremlius penktadienį patvirtino, kad Vokietijos per apsikeitimą kaliniais su Vakarais paleistas Vadimas Krasikovas yra Rusijos saugumo tarnybos FSB operatyvininkas.

Maskva taip pat pranešė, kad Slovėnijos paleistų poros po priedanga veikusių šnipų vaikai kad yra rusai sužinojo tik įlipę į lėktuvą, kuriuo buvo grąžinti į Rusiją.

„V. Krasikovas yra FSB darbuotojas“, – penktadienį kalbėdamas su žurnalistais pasakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad jis tarnauja slaptame ir elitiniame būryje „Alpha“.

D. Peskovas taip pat pasakė, kad Krasikovas „tarnavo su kai kuriais prezidento apsaugos darbuotojais“.

V. Krasikovas Vokietijoje buvo įkalintas iki gyvos galvos už tai, kad viename iš Berlyno parkų 2019 m. nužudė vieną iš čečėnų sukilėlių vadų. Vokietijos teisėjų teigimu, ši žmogžudystė buvo įvykdyta Rusijos valstybės užsakymu.

Agentūros „Bellingcat“ pirmiau atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. Krasikovas yra susijęs su Rusijos FSB, nors pirmadienį padarytame pareiškime Maskva pirmą kartą viešai patvirtino, jog jis yra FSB agentas.

V. Putinas ketvirtadienį pasveikino iš kalėjimų grįžusius rusus – kai kurie iš jų, jo žodžiais tariant, turi „tiesioginį ryšį“ su kariuomene, – sakydamas jiems, kad „Tėvynė nebuvo jūsų pamiršusi“.

D. Peskovas patvirtino, kad Slovėnijos paleista rusų porelė taip pat yra šnipai.

Artiomas Dulcevas ir Anna Dulceva, kurių du vaikai pagal susitarimo sąlygas taip pat buvo išsiųsti į Rusiją, Liublianoje apsimetinėjo pora iš Argentinos – IT paslaugas teikiančios bendrovės ir meno galerijos savininkais.

„Vakar atvykę nelegalų vaikai kad yra rusai sužinojo tik iš Ankaros skridusiame lėktuve. Rusiškai jie nekalba“, – pasakė D. Peskovas.

V. Putinas vaikus ant nusileidimo tako Maskvoje pasitiko sakydamas „buenos noches“, kas ispaniškai reiškia „labas vakaras“.

„Nelegalais“ vadinami po priedanga veikiantys rusų šnipai, su suklastotais tapatybės dokumentais metų metus ar net dešimtmečius gyvenantys užsienio šalyse ir renkantys informaciją, kurią siunčia namo į Maskvą.

Per istorinį apsikeitimą kaliniais, kurio metu Maskva paleido JAV piliečius Evaną Gershkovichių, Paulą Whelaną ir Alsu Kurmaševą bei būrį rusų disidentų ir aktyvistų, buvo paleista ir dešimt rusų – aštuoni kaliniai ir du vaikai.

15:47 | Pentagone – nerimas dėl Rusijos proveržio Ukrainoje

JAV gynybos sekretorius ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Rusijos kariuomenės veiksmų Ukrainoje.

Jis teigė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą Ukrainos saugumui, nepaisant augančios Rusijos grėsmės, rašoma „Reuters“.

Savo pareiškime L. Austinas pažymėjo, kad Rusija toliau stiprina savo pozicijas Ukrainos frontuose ir tai kelia Vašingtono susirūpinimą.

Tuo pačiu jis pareiškė susidaręs teigiamą įspūdį apie mobilizacijos tempus Ukrainoje ir pažymėjo Ukrainos kariuomenės pastangų stiprinti savo pozicijas svarbą.

„Sveikinu ukrainiečių nuolatines tvirtas pastangas ginti savo pozicijas. Jų ryžtas ir atkaklumas nusipelno pagarbos“, – pabrėžė L. Austinas.

Nors Vakarų šalių pagalba nebuvo suteikta taip greitai, kaip pernai tikėtasi, Ukrainos kariuomenė pademonstravo išskirtinį atsparumą ir ryžtą. Jų gebėjimai ir drąsa yra labai svarbūs kovojant už šalies nepriklausomybę ir saugumą, sakė jis.

14:51 | Kyjivas ir Maskva vis garsiau kalba apie taikos derybas: abi pusės išsakė priekaištus

Karui Rusijoje tęsiantis trečius metus, Kyjivas pareiškė, kad į planuojamą antrąjį taikos susitikimą siekia pakviesti Rusijos atstovą. Kol kas oficialus kvietimas nepaskelbtas.

Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas rugpjūčio 1 d. interviu radijui „Komsomolskaja pravda“ teigė, kad šiuo metu nerengiamas joks taikos susitikimas, kuriame dalyvautų Rusija.

Rusija tikina esanti atvira taikos deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo, tačiau nuolat akcentuoja, kad nepasitiki Ukrainos valdžios institucijomis, pokalbyje teigė D. Peskovas.

Šie nuogąstavimai atsispindi Kyjive, nes Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad jo šalis yra pasirengusi deryboms, tačiau nemato, kad Rusija būtų pasirengusi derėtis gera valia.

D. Peskovas taip pat teigė, kad raginimai pradėti taikos derybas taip pat nėra paremti konkrečiomis detalėmis, tiesa, jis nepatikslino, ką konkrečiai turėjo omenyje.

Birželio 15 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad veiksmų planas, dėl kurio susitarta pirmajame taikos susitikime, bus perduotas Rusijos atstovams, kad antrajame taikos susitikime būtų galima „pažymėti karo pabaigą“.

Pranešama, kad antrąjį taikos susitikimą, kuriame laukiama dalyvaujant Rusijos, Ukraina planuoja surengti iki 2024 m. lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų.

14:21 | Ukraina susigrąžino dar 250 žuvusių gynėjų palaikus

Ukraina susigrąžino 250 žuvusių šalies gynėjų palaikus. Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.

„Į gimtąją žemę pavyko grąžinti žuvusių gynėjų palaikus iš Luhansko, Bachmuto, Marjinkos, Avdijivkos, Chersono, Zaporižios krypčių, taip pat iš Mariupolio ir Horlivkos bei lavoninių valstybės-agresorės teritorijoje“, – sakoma pranešime.

Susigrąžinti gynėjų palaikus padėjo Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas, Reintegracijos ministerija, Ukrainos saugumo tarnyba, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kitos jėgos struktūros, žinybos ir tarptautinės organizacijos.

13:55 | Medvedevas dar vienai Europos valstybei: ar jūs irgi norite Ukrainos likimo?

Moldova gali sulaukti Ukrainos likimo, jeigu pripažins 1946-1947 m. badą šalyje Sovietų Sąjungos genocidu, pareiškė įtakingas Rusijos politikas Dmitrijus Medvedevas. Anksčiau Moldovoje parlamento pirmininkas Igoris Grosu pateikė kolegoms siūlymą svarstyti šį klausimą.

13:29 | „Padėtis yra kritinė ir toliau blogėja“: rusai užėmė dar vieną Ukrainos gyvenvietę

Rusijos okupacinės pajėgos užėmė Veselės gyvenvietę Donecko srityje. Ji yra į rytus nuo Hrodivkos, Pokrovsko rajone. Apie tai praneša ukrainiečių stebėtojai „DeepState“.

13:04 | Charkivo srityje rusų dronas smogė autobusui su statybininkais, yra nukentėjusiųjų

Charkivo srities Derhačių bendruomenėje apie 9 val. ryto rusų dronas smogė autobusui su statybininkais, sužeisti šeši žmonės.

Tai penktadienį feisbuke pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Apie 9.00 val. Derhačių bendruomenėje okupantai dronu smogė autobusui su žmonėmis“, – informavo O. Synehubovas.

Pasak jo, buvo sužeisti šeši statybininkai, penkių žmonių būklė – vidutinio sunkumo, vieno  – sunki. Incidento vietoje dirba teisėsaugos pareigūnai ir gelbėjimo tarnybos.

12:34 | Socialiniai tinklai: Kryme per naktinę ataką sunaikinti keturi raketų paleidimo įrenginiai S-400

Laikinai okupuotame Kryme rugpjūčio 2-ąją per naktinę ataką buvo sunaikinti keturi raketų paleidimo įrenginiai S-400. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Preliminariais duomenimis, naktį Kryme buvo sunaikinti keturi paleidimo įrenginiai S-400“, – rašoma pranešime.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad laikinai okupuotame Kryme rugpjūčio 2-osios naktį keliuose rajonuose nugriaudėjo sprogimai. Jie buvo girdėti Sakuose, Eupatorijoje ir Simferopolyje, garsiausi – Sevastopolyje ir Balaklavoje.

12:01 | Džiaugtis naikintuvais F-16 – per anksti: įspėja, kad jie negalės veikti visu pajėgumu

Ukraina gavo ribotą skaičių vakarietiškų naikintuvų F-16. Tačiau jie nedirbs visu pajėgumu. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW), „tikriausiai praeis keli mėnesiai, kol Ukraina galės pristatyti šiuos lėktuvus plačiu mastu“. 

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos beveik neabejotinai nenorės arba negalės integruoti F-16 į įprastines oro gynybos ar tolimųjų smūgių misijas, kol negaus papildomų lėktuvų“, – teigė ISW.

Liepos 31 d. Vakarų žiniasklaida pranešė, kad neseniai į Ukrainą atvyko pirmoji F-16 partija ir kad netrukus, nenurodytu laiku, Ukraina gaus daugiau orlaivių.

Ukrainos pareigūnai jau anksčiau yra kalbėję apie ketinimus naudoti F-16 ir kitus orlaivius kaip platesnio Ukrainos oro gynybos skėčio dalį, koordinuojamą su esamomis Ukrainos oro gynybos sistemomis, tačiau ne kartą pabrėžė, kad šiai vizijai įgyvendinti Ukrainai reikėtų įsigyti nemažai naikintuvų.

11:26 | JAV patvirtino: rekordiniuose kalinių mainuose turėjo dalyvauti ir Aleksejus Navalnas

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas ketvirtadienį patvirtino, kad Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuris vasarį netikėtai mirė Rusijos kalėjime, turėjo dalyvauti Vakarų ir Rusijos kalinių mainuose.

10:56 | Ukrainos oro gynyba praėjusią parą ir penktadienio naktį numušė 11 Rusijos dronų

Ukrainos oro gynybos pajėgos praėjusią parą ir penktadienio naktį sunaikino 11 Rusijos bepiločių orlaivių.

Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Per praėjusią ir šią parą oro gynyba pietų ir rytų kryptimis numušė 11 įvairių tipų dronų“, – rašoma pranešime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės duomenimis,  oro gynyba numušė vieną „Shahed“ tipo droną, du dronus „Supercam“, tris dronus „Lancet“ ir vieną droną „Orlan-10“. Dar keturių bepiločių skraidyklių tipas tikslinamas.

10:25 | Praėjusią parą rusai apšaudė 21 Chersono srities gyvenvietę, trys žmonės buvo sužeisti

Praėjusią parą, rugpjūčio 1-ąją, Rusijos kariuomenė apšaudė 21 Chersono srities gyvenvietę, trys žmonės buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Rusijos kariuomenė apšaudė srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, nukentėjo 19 privačių namų. Taip pat nukentėjo dujotiekis, ūkinis pastatas, servisas, garažas ir privatūs automobiliai. Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti trys žmonės.

09:56 | Generalinis štabas: nuo invazijos pradžios Rusija Ukrainoje neteko 580 tūkst. karių

Nuo 2022 metų vasario 24-osios, kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 580 590 karių, penktadienį remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabo pranešimu skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Į šį skaičių įeina 1,1 tūkst. per pastarąją parą užregistruotų Rusijos pajėgų aukų.

Socialiniuose tinkluose paskelbtoje suvestinėje nurodoma, kad Rusija taip pat neteko 8 402 tankų, 16 211 šarvuočių, 1 872 automobilių ir degalų cisternų, 16 161 artilerijos sistemos, 1 134 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 907 oro gynybos sistemų, 363 lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 13 005 dronų, 28 laivų ir katerių bei vieno povandeninio laivo.

09:31 | Juodojoje jūroje – du Rusijos raketnešiai

Juodojoje jūroje budi du Rusijos laivai, kurie yra raketų „Kalibr“ nešėjai. Jų bendra salvė – iki aštuonių raketų. Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Juodojoje jūroje yra du priešo laivai – sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 8 raketų“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad Azovo jūroje priešo laivų nėra.

Viduržemio jūroje – du priešo laivai, iš kurių vienas yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 16 raketų.

08:53 | Masinis dronų ir raketų smūgis Krymui – sprogimai griaudėjo penkiuose miestuose

Penktadienio naktį laikinai okupuotame Kryme – Sakuose, Eupatorijoje, Balaklavoje, Sevastopolyje ir Simferopolyje – nugriaudėjo sprogimai. Kremliaus statytinis Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas pranešė apie balistinę grėsmę.

Apie tai skelbia „Telegram“ kanalai „Krymskij Veter“.

Sevastopolyje apie 2.00 val. nakties nuskambėjo oro pavojaus perspėjimas. Okupacinė valdžia pranešė apie keturiose vietose nukritusias raketas ir bepiločių orlaivių nuolaužas bei ant pastato stogo užkritusio drono nuolaužas.

M. Razvožajevas „Telegram“ rašė, kad buvo numušti „daugiau nei keturi“ oro taikiniai. Apie 3 val. nakties jis pažymėjo, kad dronų atakos grėsmė išlieka visą naktį.

Vietiniai „Telegram“ kanalai, remdamiesi šaltiniais, rašo, kad buvo užpulta rusų Juodosios jūros laivyno remonto gamykla.

Ryte paaiškėjo, kad vienos numuštos raketos sprogstamoji dalis prasiskverbė pro stogą ir įstrigo Sevastopolyje, Generolo Ostriakovo prospekte esančio 9 aukštų pastato techniniame aukšte, rašė Razvožajevas.

08:08 | Rusijos kariuomenė per parą sužeidė penkis Donecko srities gyventojus

Praėjusią parą, rugpjūčio 1-ąją, Rusijos kariuomenė Donecko srityje sužeidė penkis civilius.

Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Rugpjūčio 1 d. rusai sužeidė penkis Donecko srities gyventojus“, – rašoma pranešime.

07:30 | AFP: per apsikeitimą su Rusiją paleisti amerikiečiai sugrįžo į JAV

Žurnalistas Evanas Gershkovichas ir dar du Rusijos kalinti amerikiečiai nusileido Jungtinėse Valstijose, penktadienį pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Lėktuvas su E. Gershkovichu, buvusiu JAV jūrų pėstininku Paulu Whelanu ir žurnaliste Alsu Kurmasheva nusileido ketvirtadienį apie 23 val. 40 min. vietos (penktadienį 6 val. 40 min. Lietuvos) laiku bazėje netoli Vašingtono, kur jų laukė prezidentas Joe Bidenas ir viceprezidentė Kamala Harris.

Sugrįžusius amerikiečius pasveikino jų artimieji ir draugai. Išlipusius iš lėktuvo juos apkabino J. Bidenas ir K. Harris.

Išvakarėse J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose priėmė grįžtančių amerikiečių šeimas ir gyrė didelius mainus kaip diplomatinį žygdarbį. Tačiau sandoris, kaip ir kiti ankstesni, atspindėjo disbalansą.

07:00 | J. Bidenas padėkojo R. T. Erdoganui už jo vaidmenį vykdant apsikeitimą kaliniais su Rusija

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį padėkojo Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui už jo vaidmenį vykdant didžiausią apsikeitimą kaliniais su Rusija nuo Šaltojo karo laikų, pranešė turkų prezidentūra.

„Per pokalbį JAV prezidentas Bidenas padėkojo prezidentui Erdoganui už jo pastangas užtikrinti, kad apsikeitimas kaliniais vyktų sklandžiai“, – sakoma jame.

Per Ankaros oro uostą, kuriame įvyko JAV bei kelių Vakarų šalių ir Rusijos apsikeitimas kaliniais, skrido septyni lėktuvai su 24 kaliniais ir dviem nepilnamečiais, anksčiau pranešė Turkijos prezidentūra. 

Tylėk kremliamėšli
Tylėk kremliamėšli
Krymas buvo ir bus ukrainiečių,patinka tau tai ar ne
Šlovė Ukrainai, mirtis kacapams. Gorojem slava.
O kodėl jūs rusnaciai to pačio sau nepritaikot? Ai pagal jus tai Ukraina pati save užpuolė, pati save bombuorduoja, o jūs tik taikos misiją atliekate?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų