Nors prezidento Valdo Adamkaus sprendimas pašalinti policijos vadovą Vytautą Grigaravičių iš pareigų, priskiriant jam atsakomybę, arba bent jos dalį, už jo pavaldinio policininko Sauliaus Pauliko žmogžudišką elgesį tarnybiniu požiūriu buvo tikslus ir pagrįstas, iš kai kurios visuomenės, net ir iš aukštesnių pakopų, įskaičiuojant ir dalį žiniasklaidos, sulaukė ir neigiamų atsiliepimų.
Mat jo pašalinimo jau senai siekė buvęs prezidentas, vėliau – premjeras Brazauskas, jo pagrindinis talkininkas – patarėjas Bernatonis ir kiti buvę aukšto rango komunistai. Logika keista: priešinantis jų kažkokiems neaiškiems siekiams, policijos vadovo kėdėje turėjo likti pasirodęs kaip savo pareigų nesuprantantis bei reikiamos atsakomybės nejaučiantis pareigūnas. Bet ar gali jis būti atsakingas už kiekvieno policininko elgesį? Ar Grigaravičius stovėjo šalia Pauliko, matė, kaip jis gėrė ir nedraudė girtam sėsti prie vairo? Kur čia jo tarnybinis prasižengimas, girdisi dėl policijos vadovo pašalinimo nustebusių balsai.
Lapkričio pradžioje bausmės atlikti į kalėjimą atsisėdo žymus amerikietis politikas, buvęs Illinois valstijos sekretorius, gubernatoriaus pavaduotojas, vėliau - gubernatorius George‘as Ryanas. Jam buvo priteisti šešeri su puse metų už nesąžiningumą pareigose, sukčiavimą ir kyšius. Vienas iš pagrindinių, bent jau pradinių, kaltinimų buvo vairuotojo leidimų išdavinėjimas nesugebėjusiems išlaikyti egzaminų asmenims, “po stalu” paimant iš jų atitinkamą mokestį, žinoma, ne valstijos reikalams. Ši paslauga buvo teikiama ir neteisėtai Amerikoje gyvenantiems asmenims. Vyksmas iškilo viešumon vienam sunkvežimio vairuotojui įsivėlus į kelių žmonių gyvybių pareikalavusią avariją ir įvykį tiriantiems pareigūnams išaiškinus jam be egzaminų išduotą leidimą vairuoti sunkvežimį. Leidimus išduodanti įstaiga Illinoiso valstijoje yra pavaldi valstijos sekretoriui, kurio pareigas tuo laiku ėjo G. Ryanas. Teismui to ir užteko. Nors nuo čia pradėtas tyrimas ir visa bylos eiga užsitęsė net dešimt metų, šį JAV politikos žymūną gynė geriausi advokatai, įskaičiuojant taip pat žymų politiką, buvusi Illinoiso gubernatorių, Jimas Thompsonas, atsakomybę bandant suversti Ryanui žemesniesiems pavaldiniams, iš kurių pora irgi buvo nuteisti, nuo tos atsakomybės, taigi ir kalėjimo, jo neišsuko. Vadovas už savo vadovaujamos įstaigos veiklą yra atsakingas, patvirtino šią tarnybinės atsakomybės taisyklę teismas.
Ar ne panaši ir Lietuvos policijos vadovo (beje, ar jau ne laikas atsikratyti bolševikų – nacių nukaltų bjaurių pavadinimų - “komisariatas”, “komisaras” ir pakeisti juos lietuviškais?) Vytauto Grigaravičiaus padėtis? Ar jis neatsakingas už visos Lietuvos policijos veiklą? Jeigu apdovanojamas ir aukštinamas už jos gerus darbus, tai turi atsakyti ir už nevykusius. Sąžiningas ir išmintingas vadovas, vos tik išgirdęs apie šį tragišką įvykį Skuodo rajone, tuojau pat būtų įsakęs sulaikyti automobiliu tris berniukus užmušusį policininką, sėdęs į lėktuvą, nepaisant koks svarbus seminaras Maroke bebūtų, skridęs į Vilnių, iš jo greičiausia galima susisiekimo priemone vykęs į Aleksandriją, atsiprašęs žuvusių vaikų tėvų bei kaimo žmonių ir, pasikvietęs pagalbą iš Vilniaus, pats ėmęsis įvykį tirti, pažadėdamas daryti viską, kad tokios tragedijos daugiau nepasikartotų. Tokiu atveju žmonės būtų matę vyriausio Lietuvos policininko rūpestį bei pastangas ir pajutę jo atsakomybę savo pareigoms. O dabar jo žodžiai: nesijaudinkit, “tokių įvykių buvo ir dar bus”, pastangos dar tris dienas šildytis Maroko saulute, tik parodo, kad tokio nusiteikimo žmogus nė kokiai valstybės tarnybai netinka, jau nekalbant apie dabartinę jo užimamą vietą, tad ir nė kokia politika jo buvimo čia pateisinti negali. Vytautas Grigaravičius bei kiti į jį panašūs pareigūnai policijoje yra viena iš rimtų priežasčių karo Lietuvos keliuose. Labai taikli “www.lrt.lt” tinklapyje lapkričio 11-tą paskelbto straipsnio antraštė “policininkas prie vairo – lauk nelaimės”, kuriame iš naujo primenami jau praėjusią savaitę šioje skiltyje minėti policininkų gausūs eismo taisyklių pažeidimai bei duomenys apie avarijas ir per jas žuvusius žmones, taip pat vieni kitų glaistymai ir tardymo eigoje, ir net teismuose.
Nuo policininkų, deja, neatsilieka nei kitų vairuotojų gausa. Pasekmė: eismo avarijomis Europos Sąjungoje Lietuva pirmauja. Blogi vairuotojai? Taip būti negali. Norinčiam tapti vairuotoju – leidimai išduodami tik 18 metų sulaukusiems asmenims - reikia baigti brangiai kainuojančią, bene 800 lt, mokyklą, kurioje mokoma ir teorijos, ir vairavimo, ir reikia išlaikyti jos baigiamuosius egzaminus. Paskui – dar vieni tokie pat egzaminai registruojantis leidimui gauti. Šalia to, reikia išklausyti pirmos pagalbos kursą ir gauti atitinkamą pažymėjimą, taip pat iš sveikatos komisijos gauti geros sveikatos pažymėjimą. O visa tai sėkmingai atlikęs ir vairavimo teises įsigijęs, naujas vairuotojas dvejus metus gali važinėti tik su jam greitį ribojančiu - 90 km/val. greitkeliuose, 70 km/val. kituose keliuose - vadinamu “skiriamuoju ženklu (70) ”. Taigi, Lietuvoje vairuotojas paruošiamas geriau negu, pvz., JAV Illinojaus valstijoje. Skirtumas tik toks, kad čia leidimą reikia atnaujinti kas ketveri metai ir iš naujo perlaikyti egzaminus, o Lietuvoje – atnaujinimas kas penkeri metai ir tikrinama tik sveikata. Taigi eismo nelaimės Lietuvoje – ne dėl menko vairuotojo paruošimo, bet dėl kitų priežasčių. Iš kurių, pagal mano žinių šaltinį, pagrindinės yra dvi: stoka atsakomybės ir, aišku, alkoholis. Kaip tų blogybių atsikratyti, jeigu savo pavyzdžiais jas skatina su jomis kovoti paskirti policininkai, o vyriausiam jų vadovui, atrodo, tai mažai rūpi. Pagal Grigaravičių, “tokių įvykių buvo ir bus”. Todėl į jo vietą turi būti pasodintas pareigūnas, kuriam “tokių įvykių daugiau nebeturi būti”, ir šį nusiteikimą jis ryžtųsi įdiegti kiekvienam Lietuvos policininkui, pats jausdamas atsakomybę už kiekvieno jų darbą. Lietuvos Seimas įstatymais jiems, taip pat ir teismams, turi duoti reikiamus “įrankius”, o šie - neatlaidžiai jais naudotis. Ypač nustatytus greičius viršijančių ir girtų vairuotojų atžvilgiu. Tik tokiomis atsakomybės pakopomis, nuo eilinio patrulio iki prezidento prižiūrimo ir jam atsakingo vyriausio policininko einant tegali būti laimėtas Lietuvos greitkeliuose dabar vykstantis karas. Už eismo taisyklių pažeidimus policininkų sulaikyti ir teismams atiduoti, o šių reikiamai nubausti, vairuotojai greitai ir patys supras, ir kitiems bus pavyzdys, kad žaidimai keliuose per brangūs ir nustos rizikuoti, tarkim, pusmečių uždarbiais, tuo labiau kuriam laikui laisvės, o su ja kartu ir vairuotojo teisių, praradimu.
Tačiau čia nupieštas karą keliuose stabdantis paveikslas turi ir kitą pusę: tokia atsakomybe apkrauta Lietuvos policija jai nešti turi turėti ir sąlygas. Tačiau, deja, kol kas jų dar nėra. Nėra net tinkamos policininkus ruošiančios mokyklos. “Priekaištų policijai niekada nestigo, bet kai neblaivus Skuodo policijos patrulis Saulius Paulikas sutraiškė tris vaikus, ant pareigūnų galvų pasipylė dar didesnė jų lavina, tačiau dorai dirbti policijos pareigūnui nė kokios paskatos nėra, o jo paties padėtis visiškai nepastovi” - sako Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda (www.DELFI.lt 2007. 11. 20) “Reformos vyksta jau 16 metų, tačiau naudos iš jų – nulis” - teigia šis kartu ir Vilkpėdės nuovados inspektorium – tyrėju dirbantis policininkas. O kai nieko nedaroma, šiandien, pasak jo, Lietuva turi žemos moralės, be jokios paskatos vangiai dirbančią, nepastovią, materialiai ir lėšomis neaprūpintą policija. Jai stinga visko, ypač labai reikalingų ryšio priemonių, o uniformos – kažkas baisaus. Kaip tinkamesnės ir visais atžvilgiais geresnės policijos pavyzdį Vladas Sanda nurodė Estijos policiją, kurią, gavęs valdžios nurodymus ir sąlygas, per penkerius metus sutvarkė jos atsakingas vadovas. Kodėl taip pat padaryti negali bent jau šiuo atžvilgiu nustojusi politikuoti Lietuvos valdžia?
