Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė sako, kad sergant įvairiomis ligomis pasireiškia ne tik įvairūs simptomai, bet taip pat žmogus nori ir daugiau miegoti. Tokiu būdu mūsų organizmas kovoja su įvairiais susirgimais.
„Vienas iš fiziologinių procesų, kurie vyksta mumyse sergant, yra ne tik prakaitavimas, karščiavimas ar apetito praradimas, tačiau ir pailgėjęs miegas, mūsų organizmas taip prisitaikęs fiziologiškai“, – paaiškina neurologė.
Melatoninas taikomas ir gydyme
Gydytojos teigimu, miego metu žmogaus organizme išsiskiria melatoninas, kuris pasižymi ne tik antioksidaciniu, bet taip pat ir priešuždegiminiu veikimu. Melatoninas taip pat padeda greičiau pasveikti nuo virusinių ir bakterinių ligų.
Dar prieš koronaviruso pandemiją specialistai atliko tyrimus, kurių metu buvo tiriami pažeistus plaučius turintys reanimacijos skyriaus pacientai. Paaiškėjo, kad pacientai, kuriems buvo skiriamas papildomas melatoninas, pasveiko greičiau.
Todėl ir šiuo metu yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant nustatyti melatonino poveikį koronavirusinės infekcijos gydymui. Pastebima, kad koronavirusu maži vaikai dažniau serga lengvesne forma, o tai galėtų turėti sąsajų ir su melatonino kiekiu, kurio vaikų organizmas išskiria daugiau.
Koronavirusas sutrikdė miego kokybę
VUL Santaros klinikų Neurologijos centro profesorės Rūtos Mameniškienės teigimu, koronaviruso pandemija žymiai prisidėjo ir prie suprastėjusios lietuvių miego kokybės.
„Kai sėdime namuose, dažniau žiūrime televizorių, gaminame valgyti, jeigu nesergame koronavirusu, turime ir skonį, ir uoslę. Tuomet trinka miego įprotis, anksčiau einame miegoti, dieną vis dažniau pamiegame, gaunasi toks užburtas ratas, kad žmogus nebegauna kokybiško miego“, – sako profesorė.
Sutrikus miegui, žmogus kaipmat pastebi ryškius organizmo siunčiamus ženklus. Jam pablogėja nuotaika, didėja nerimas, kyla kraujospūdis, didėja lėtinių susirgimų ar net insulto rizika.
Televizorius ir telefonas – už miegamojo durų
Todėl, anot R. Mameniškienės, labai svarbu pasirūpinti tinkama ir švaria patalyne, reguliariai vėdinti kambarį, miegamajame nežiūrėti televizoriaus, o mobilųjį telefoną palikti už durų.
„Skleidžiama mėlyna ekrano šviesa sutrikdo miegą tiek paaugliams, tiek suaugusiems, kurie naktį prabudę čiumpa tikrintis mobilų telefoną. Vakarinis televizoriaus žiūrėjimas taip pat nėra gerai, kadangi ekrano skleidžiama mėlyna šviesa trukdo išsiskirti melatoninui, blogina paties miego kokybę. Žmogus atsikelia nepailsėjęs ir neišsimiegojęs.“
Gydytoja pataria prieš miegą netikrinti, kiek laiko nepavyksta užmigti, o geriau ramiai paskaityti knygą. Prieš miegą taip pat nerekomenduojama vartoti ir alkoholio, kuris sutrikdo miego kokybę.
Taip pat labai svarbu susikurti tinkamą miego režimą, kurį pravartu taikyti tiek paprastomis darbo dienomis, tiek ir savaitgaliais. Tokiu būdu smegenys pripras prie reguliaraus rimto, o mes atsibusime pailsėję ir žvalūs.
Išsimiegojęs žmogus – sveikas ir laimingas
Kaip ir daugelis žino, miegas žmogui yra labai svarbus procesas. Profesorė R. Mameniškienė patikina, kad jeigu anksčiau ir būdavo galvojama, kad miegas yra pasyvus procesas, tai dabar jau užtikrintai žinoma – tai aktyvus procesas.
„Atrodo, kad mes miegame ir ilsimės, tačiau iš tiesų mūsų smegenys dirba labai aktyviai. Prisimename, ką veikiame dieną, ką norime padaryti sekančią dieną. Smegenys dirba tam, kad būtume geros nuotaikos, nebūtume pikti ir dirglūs, nesirgtume lėtinėmis inkstų, širdies ligomis ir nenutuktume“, – priduria R. Mameniškienė.
Sakoma, kad geras miegas kiekvienam žmogui suprantamas skirtingai, tačiau gydytoja E. Sakalauskaitė-Juodeikienė paaiškina, kad gerai išsimiegojęs žmogus atsikėlęs ryte jaučiasi gerai, pailsėjęs. Jam neskauda galvos, negraužia rėmuo. O dienos metu tokiam žmogui nereikia miegoti pietų miego, nes jis jaučiasi pakankamai žvalus iki pat vakaro.
Kalbant apie darbingumą, išsimiegojęs žmogus puikiai susitvarko su savo veikla, darbais, profesiniais iššūkiais.
Vidutiniškai miega 7–8 valandas
Viešose erdvėse dažnai diskutuojama, kiek vidutiniškai valandų naktį turėtų miegoti žmogus. Nors kiekvienas iš mūsų turime skirtingą miego ciklą, vis dėlto yra priimta nuomonė, kad suaugusiam žmogui turėtų pakakti 7–8 valandų miego per naktį.
Tačiau profesorė R. Mameniškienė priduria, kad paaugliams miego reikia daugiau nei suaugusiems, mažiems vaikams – dar daugiau, o štai kūdikiai miega beveik visą parą:
„Jeigu kalbame apie suaugusius darbingo amžiaus žmones, 7–8 valandų miego jiems pakanka, nors tai yra individualu. Vieniems gali pakakti ir mažiau miego, tarkime, 5–6 valandų. Kitiems, vadinamosioms miegapelėms, prireikia ir 9–10 valandų miego. Tai labai individualu, bet svarbiausia, kad atsikėlęs žmogus būtų žvalus, jaustųsi darbingas ir laimingas.“
Susijusi ir genetika
Bendras miego kiekis gali turėti sąsajų ir su genetika, tai patvirtina ir neurologė E. Sakalauskaitė-Juodeikienė. Pasak neurologės, šiuo metu yra atliekama daug tyrimų, kuriuose pastebėta, kad miego ritmo sutrikimas yra diagnozė, kurią specialistas gali nustatyti savo pacientui, tačiau tai nebūtinai gali būti liga, o tam tikrų genų variacija.
„Pavyzdžiui, vadinamieji vyturiai keliasi labai anksti, bet jie taip pat turi eiti gulti labai anksti. Problema yra ta, kad jeigu žmogus susiderina savo darbą ir socialinį gyvenimą taip, kaip jis nori, tuomet jis gali miegoti pagal savo organizmą.
Tačiau dažniausiai ryte reikia vežti vaiką į mokyklą, keliauti į darbą, vakare dalyvauti socialinėje veikloje, todėl tenka skirti tam tikrą gydymą, kad žmogus pakeistų miego laiką ir galėtų prisitaikyti“, – paaiškina gydytoja.
Tam naudojami melatonino preparatai, šviesos terapija rytais ir kitos priemonės.
Melatonino gerti savarankiškai nevertėtų
Miego sutrikimus kenčiantys žmonės neretai nusprendžia patys savarankiškai susitvarkyti savo miego ritmą ir griebiasi melatonino preparatų. Tačiau profesorė R. Mameniškienė į tokius savarankiškai nuspręstus vartoti papildus žiūri kiek skeptiškai. Anot jos, juos vertėtų naudoti tik pasitarus su gydytoju.
„Aš galbūt į visus papildus žiūriu šiek tiek skeptiškai, kadangi melatoniną gamina mūsų smegenys ir jos turi jį gaminti. Jeigu mes pastoviai duosime pakaitinį melatoniną, smegenys aptings ir jo nebegamins ir lauks, kol bus išgerta tabletė.“
Tiesa, neurologė E. Sakalauskaitė-Juodeikienė papildo profesorę, kad vyresniems žmonėms melatonino išskyrimas smegenyse sumažėja, todėl tokiais atvejais dažniau pasireiškia ir nemiga. Taigi, galbūt kartais vyresniems žmonėms ir vertėtų pavartoti melatonino tabletę, tačiau tik tuo atveju, jeigu ją paskiria gydytojas.
Sapnuose galima rasti atsakymą
Dar viena ne mažiau aktuali tema žmonėms – sapnai. Tikriausiai visi sutiktumėme, kad jeigu sapnas yra malonus, mes jį mielai pratęstumėme, o štai iš košmarų atsikeltume kaip įmanoma greičiau.
Profesorė R. Mameniškienė paaiškina, kad yra kelios miego stadijos. Vadinamojo lėto miego metu mes pailsime, atsigauna mūsų nervinė ir imuninė sistema, o informacija yra surašoma į atmintį.
O štai greitųjų akių judesių miego metu mes dažniau sapnuojame, šis miegas labai svarbus emocinei ir psichinei būsenai.
Profesorės teigimu, specialistai net rekomenduoja užsirašyti savo sapnus. Kadangi sapno metu mes galime priimti, gauti sprendimą į savo klausimą. Būtent dėl to rekomenduojama išmokti sąmoningo sapnavimo, kad padėtume sau susitvarkyti su psichologinėmis ir emocinėmis problemomis.
Neurologė E. Sakalauskaitė-Juodeikienė papildo profesorę, kad sapnai perdirba tam tikrą emocinę informaciją, kurią žmogus gauna tą dieną ar anksčiau:
„Sapnai savotiškai paruošia žmogų kitos dienos iššūkiams, dėl ko jis nerimauja ir galvoja. Be abejo, sapnuose atsispindi ir žmogaus tam tikra savirealizacija.“
Dieną norisi „popiečio miego“?
Pasirodo, kad didelė dalis žmonių bent kartą per mėnesį turi prigulti dienos metu tam, kad atsigautų. Su tuo sutinka ir profesorė R. Mameniškienė. Tačiau neurologė priduria, kad nors dienos metu ir galima prigulti pietų miego, jis neturėtų trukti ilgiau nei 10–15 minučių.
O štai neurologė E. Sakalauskaitė-Juodeikienė sako, kad jeigu žmogus jaučiasi naktį prastai išsimiegojęs ir dieną eina miegoti pietų po valandą laiko du–tris kartus, tai jau gali būti ligos požymis ir tuomet vertėtų kreiptis į specialistus.
Geras ir kokybiškas miegas yra labai svarbus ne tik mūsų vidinei, bet taip pat ir išorinei būklei. Sutrikus miegui, didėja ne tik nutukimo, bet ir lėtinių ligų ar net insulto rizika.
„Visai neseniai buvo atliktas tyrimas su žmonėmis, kuriems sutrumpino miegą iki penkių valandų, taip jie miegojo savaitę laiko. Per savaitę laiko 86 proc. dalyvių priaugo kilogramą, tai reiškia, kad jeigu per mažai miegame, mūsų organizmas mažiau išsiskiria sotumo hormono, kai jo nebelieka – valgome riebesnį ir kaloringesnį maistą.
Kai trūksta miego, sutrinka smegenų veiklos, kurios atsako už motyvaciją ir aktyvumą. Žmonės nebeturi noro, sveikatos ir energijos sportuoti, judėti“, – sako R. Mameniškienė.
