Su pergale ir aukso medaliais, Ukrainos rinktinė taip pat iškovojo ir kelialapį kitais metais žaisti IA diviziono čempionate.
Iki šių rungtynių lietuviai per pirmąsias keturias rungtynes žaidė pergalingai: 3:0 nugalėjo Ispaniją, 6:1 įveikė Estiją, 3:2 palaužė Nyderlandus ir 3:0 nugalėjo Kiniją.
Pirmajame kėlinyje lietuviai patys sau prisidarė problemų, kadangi net tris kartus pažeidė taisykles, o vieną iš kiekybinių persvarų Ukraina išnaudojo įmušdama pirmą įvartį. Nors antroje kėlinio pusėje lietuviai spaudė Ukrainą jų aikštės pusėje, tačiau išlyginti rezultato taip ir nepavyko.
Vienintelį įvartį tik susitikimo pabaigoje pelnė Eimantas Noreika, kai ukrainiečiai dėl nuobaudos rungtyniavo keturiese, o Lietuvos rinktinės treneriai vartininką Mantą Armalį pakeitė šeštuoju aikštės žaidėju.
Palaikomi kiek daug nei 6 tūkst. sirgalių, lietuviai po paskutinių rungtynių sidabro medalių švęsti nebuvo linkę ir kiekvieno žaidėjo veide matėsi liūdesys. Apie tai po rungtynių vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo ir Lietuvos rinktinės kapitonas Nerijus Ališauskas, kuris teigė, kad tik atslūgus emocijomis bus galima pasidžiaugti tuo, kokį žaidimą šiame turnyre demonstravo Lietuvos rinktinė.
„Sunku ant karšto pasakyti, ko pritrūko. Reikėjo anksčiau įmušti įvartį, būtume gal užsikabinę ant rungtynių, tačiau ukrainiečiai gerai gynėsi, buvo sunku pramušti jų gynyba. Per vėlai įmušėme...“, – sakė N.Ališauskas.
„Niekada nėra smagu pralaimėti paskutines sezono rungtynes, būtų kitos emocijos, jeigu laimėtume auksą, tačiau liekame šiame divizione dar kitiems metams. Nėra smagu, bet jeigu atėmus šiandienos rungtynes, tai vis tiek yra geras rezultatas. Kažkiek tai tenkina, bet sunku priimti šį faktą“, – tikino jis.
Dabar nelabai ir reikia tai komentuoti. Aišku, jeigu teisėjas pakėlė ranką, galėjo tai padaryti, reiškia mes žaidėme nelabai atsargiai. Minutės buvo skirtos už aukštai pakeltą lazdą, lazdą tarp kojų – tai minutės, kurias turime prisiimti ant savęs, buvome neatsargūs su lazdomis. Nelabai norėčiau kažką komentuoti apie teisėjus.
Kai vyksta čempionatas namuose, rinktinė visada turi gerą progą kilti aukščiau. Ar tokios progos reiks ilgai laukti, kai čempionatas vyks ne namuose?
Manau, kad kitais metais kabinsimės į pirmą vietą, stengsimės laimėti ir nesvarbu, kur tas čempionatas bus. Nežinau, kas dar ateis iš aukštesnės grupės, bet mes galime žaisti su visomis komandomis šiame divizione, todėl mūsų tikslas bus tik kilti aukštyn. Žinau, kad šiandien ir viso čempionato metu atidavėme visas jėgas, todėl nėra gėda už mūsų pasirodymą. Dabar yra liūdna, bet rytoj, kai emocijos nuslūgs, būsime patenkinti savo žaidimu.
