Savo pirmojoje knygoje, parašytoje pradėjus vadovauti Katalikų bažnyčiai, popiežius Benediktas XVI svarsto apie gyvenimą ir Jėzaus Kristaus mokymą, kritikuoja kapitalistinės neturtingųjų eksploatacijos „nuožmumą“ ir kartu smerkia bedievišką marksizmą.
Pirmadienį išleistoje knygoje „Jėzus iš Nazareto“ Benediktas XVI aptarinėja ir problemą, kuri per tuos dvejus metus, kai jis eina popiežiaus pareigas, dar labiau paaštrėjo: tai dvasinis šiuolaikinio materialistinio gyvenimo, kai žmonės mano galintys apsieiti be Dievo, silpnumas, rašo dienraštis „The Washington Times“ (www.washtimes.com).
Be to, popiežius netiesiogiai pasmerkė meninį Kristaus vaizdavimą tokiuose kūriniuose kaip „Da Vinčio kodas“, kur samprotaujama apie tai, kad Kristus buvo vedęs, turėjo vaikų ir neprisikėlė iš numirusiųjų.
Knygoje taip pat liečiami klausimai, jaudinę Benediktą XVI dar jam būnant Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu, kuomet jis kovojo su „liberaliąja teologija“, suprantančia išsigelbėjimą kaip išsilaisvinimą iš neteisybės. Toks požiūris populiarus Lotynų Amerikoje.
Pontifikas pabrėžia, kad ši knyga, kurią jis pradėjo rašyti 2003 m. dar būdamas kardinolas, atspindi jo „asmenines Viešpaties bruožų paieškas“ ir nėra susijusi su oficialia Romos katalikų bažnyčios doktrina. „Todėl kiekvienas gali man paprieštarauti“, - rašo jis.
Benediktas XVI, plačiai žinomas teologas dar iki jam tampant popiežiumi, savo knygoje apžvelgdamas Evangelijos pasakojimus apie viešąją Kristaus tarnystę, prieina prie krikščionių tikėjimo pamato – Kristus yra Dievas.
„Ką gi iš tikrųjų atnešė Jėzus, jeigu jis neatnešė taikos, visuotinės gerovės ir nepadarė pasaulį geresnį? – klausia Benediktas XVI. – Atsakymas labai paprastas: Dievą. Jis atnešė Dievą“.
448 puslapių knyga vokiečių, italų ir lenkų kalbomis turėjo pasiekti knygynus pirmadienį, popiežiaus 80-mečio dieną. Anglų kalba ji pasirodys gegužės 15 dieną. Suplanuoti ir vertimai į 16 kitų kalbų, teigia dienraštis. Tai pirmasis iš dviejų knygos tomų. Italijos leidykla „Rizzoli“ pranešė, kad antrajame tome bus paliestos Kristaus gimimo, nukryžiavimo ir prisikėlimo temos.
Knygoje „Jėzus iš Nazareto“ aptariama visa eilė svarbiausių Jėzaus tarnystės ir visuomeninio gyvenimo dalykų. Ištisas skyrius skirtas Kalno pamokslui, kuriame Jėzus žadėjo palaimą vargdieniams, romiesiems ir trokštantiems teisybės. Po to Benediktas XVI kalba apie tai, kaip šis pamokslas atsispindi dabartiniame pasaulyje.
„Išgyvenę totalitarinių režimų patirtį, tą žiaurumą, su kuriuo jie trypė žmones, tyčiojosi iš silpnųjų, paverginėjo juos ir kankino, mes iš naujo suprantame alkstančius ir trokštančius teisybės“, - rašo jis.
„Susidūrę su piktnaudžiavimu ekonomine galia, su kapitalizmo, kuris nužemina žmogų iki prekės, nuožmumu, mes pradėjome aiškiau matyti turto keliamus pavojus. Mes iš naujo suprantame, ką turėjo mintyje Jėzus, perspėdamas mus apie turtą“.
Benediktas XVI grįžta prie šios temos kitame skyriuje, skirtame Evangelijos pasakojimui apie gerąjį samarietį ir būtinybę pamilti savo artimą. Jame popiežius smerkia turtinguosius, kolonijinės priespaudos laikais „apiplėšusius“ Afriką bei trečiojo pasaulio šalis ir materialiai, ir dvasiškai.
Jis kritikuoja turtingųjų gyvenimo būdą, kalba apie „narkotikų, prekybos žmonėmis, seksualinio turizmo aukas, žmones, sunaikintus iš vidaus. Jie tušti, nors materialiai visko pertekę“.
Turtingos šalys tebedaro žalą trečiajam pasauliui, teikdamos jam grynai techninę pagalbą, rašo jis savo knygoje. „Ši parama neatsižvelgia į egzistuojančius religinius, moralinius ir socialinius reiškinius, todėl jų siūloma techninė galvosena pateko į tuštumą“.
Tačiau kitame skyriuje Benediktas XVI griežtai kritikuoja marksizmą už tai, kad jis nepaliko gyvenime vietos Dievui.
„Kai Dievas laikomas antraeile jėga, kurią galima laikinai arba visam laikui atidėti dėl svarbesnių dalykų, šių svarbių dalykų pasiekti nepavyksta, - rašo jis. – Tai patvirtina nesėkminga marksistinio patyrimo išdava“.
Nors Benediktas XVI žavisi Jėzaus mokymu apie socialinį teisingumą, būtų neteisinga daryti išvadą, kad jis palaiko tuos, kuriems Jėzus – „socialinis reformuotojas“, kaip dažnai vaizduojama „liberaliojoje teologijoje“, sako Vienos arkivyskupas, popiežiaus draugas kardinolas Christophas Schoenbornas.
Knygos pristatymo Vatikane metu kardinolas Schoenbornas kalbėjo apie griežtą Benedikto XVI požiūrį į “liberaliąją teologiją”. Jis pareiškė: “Nesuskaičiuojamus ir nepagrįstus bandymus vaizduoti Kristų kaip revoliucionierių, nuosaikų socialinį reformuotoją, slaptą Marijos Magdalenos meilužį ir taip toliau... galima ramiai palydėti į istorijos kapines”, rašo “The Washington Times”.
