Šie prezidento rinkimai vyksta ekonominio pakilimo laikotarpiu. Tačiau prezidento rinkimų kampanija visai kitokia. Baiminantis galimo rinkėjų protų svaiginimo įvairiais brangiais šou ir spektakliais, rinkimams tebegalioja itin griežti piniginiai ribojimai. Kandidatas gali išleisti vos per 1 mln. eurų.
„Kiekvienas kandidatas į LR Prezidentus savo rinkiminei kampanijai gali išleisti 1,1 mln. eurų. Tas limitas prieš šiuos rinkimus buvo padidintas. Ankstesniuose rinkimuose turėjome 740 tūkst. eurų. Taip kad kandidatai turi nemažas galimybes leisti pinigėlius, tačiau juos reikia ir surinkti", – teigė Rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Štai Gitanas Nausėda, nors ir dirbo banke, turi didžiausią iššūkį – atsisakęs konservatorių paramos, rinkimų kampaniją turi vykdyti be aiškių finansavimo šaltinių ir be remiančios organizacijos. G. Nausėdai teko prašyti aukoti jam pinigus ir pačiam parodyti pavyzdį – skirti beveik 18 tūkst. eurų asmeninių santaupų. Tarp jam aukojančių – trys dešimtys asmenų skyrusių nuo 1 iki 4 tūkst. eurų, o 15 žmonių nepagailėjo ir nuo 4 iki 9 tūkst. eurų.
„Jei kam nors atrodo, kad suma labai didelė, turėčiau nuvilti. Įkainiai už daugybę dalykų, pasirodymą viešoje erdvėje, yra tiesiog milžiniški. Elementariausi pasisakymai, komentarai, kuriuos norime pateikti kaip politinę reklamą, kainuoja labai daug. Lėšos tirpsta labai greitai", – kalbėjo kandidatas G. Nausėda.
Savo komandą Nausėdai teko formuoti iš pažįstamų rato tarp bankininkų, universitetų darbuotojų, kviestis į pagalbą jaunus savanorius, studentus. Iš viso jam sutiko talkinti esą apie tūkstantį žmonių:
„Yra akademinio pasaulio žmonių, kuriuos norėjome matyti savo komandoje, kurie šiltai atsiliepė į mano kvietimą. Yra buvusių mano studentų, man labai malonu pažymėti, tokių nemažai. Iš savo buvusių kolegų banke prisimenu nebent vieną žmogų."
Nausėdai tenka suktis su mažu biudžetu ir netruko paaiškėti, kad, pavyzdžiui, rinkiminiai klipai buvo gaminami už vos kelis šimtus eurų, naudojant visiems prieinamas užsienio agentūrų nuotraukas.
O štai Ingrida Šimonytė – taip pat turi stiprų užnugarį – yra konservatorių partijos kandidatė. Ir nors mėgina laikyti distanciją nuo partijos, į savo komandą prisikvietė ir nepartinių buvusių kolegų ir pažįstamų. Sunku paneigti, kad partija dirba Šimonytei.
„Štabe yra Monika Navickienė. Daugiau žmonės atėję savanoriais arba turime su jais sutartį. Savanorių tarpe, be abejo, yra partijos žmonių, bet aš neskaičiuoju, kiek", – tikino kandidatė I. Šimonytė.
„Žmonės pasirenka, bet nėra formaliai deleguoti partijos žmonės. Jei kas tikėjosi, kad partija sukurs štabą, parašys programą, ne. Partija remia nepriklausomą kandidatę kaip tai buvo Dalios Grybauskaitės atveju", – aiškino TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
I. Šimonytei pavyko surinkti rekordinį rėmėjų parašų skaičių, netrūksta ir privačių aukų, kandidatė tuo džiaugiasi:
„Tikrai daug žmonių yra parėmę mano kampaniją, dėl to labai džiaugiuosi. Kai žinosime, koks visų priemonių, reklamos bus biudžetas, tada kalbėsime ir su partija apie paramą. Kol kas paramos štabo veikimui pakako."
O štai Sauliaus Skvernelio resursai šiuose rinkimuose buvo kitokie. Premjeras galėjo naudotis ne tik valdančiosios partijos užnugariu Seime, bet ir visa valstiečių partija. Oponentams įtarimų sukėlė dažnas premjero bendravimas su viešųjų ryšių konsultantu Dariumi Gudeliu. Kliūna ir tai, kad jo įvaizdžiu rūpinasi Karbauskio bendražygio Eugenijaus Jovaišos sūnus Marius Jovaiša. Skvernelis visgi žmonių aukų neprašė.
Po pirmojo rinkimų turo dėl rinkėjų balsų kausis G. Nausėda ir I. Šimonytė. Kuris iš jų sugebės užkariauti daugiausiai rinkėjų širdžių ir kiek prie to prisidės piniginės aukos bei parama, paaiškės jau greitai – gegužės 26 d.
