A. Palionis: socialdemokratų kaltinti negalima
Kandidatas į partijos pirmininkus, Seimo narys Andrius Palionis teigia, kad atskirties problemos yra būtent tos, kurias visą laiką sprendė socialdemokratai. Tad kaltintų jų už neveiksnumą negalima.
„Visų pirma, nenorėčiau sutikti su savigrauža, kuria paremtas šis klausimas – žvelgiant į ilgesnę negu vienos politinės kadencijos perspektyvą, socialdemokratai neturėtų graužtis dėl politinių konkurentų jiems primetamų „nuodėmių“. Atvirkščiai, LSDP valdymo periodai pasižymėjo ekonominiu ir socialiniu šalies augimu, apimančiu visus socialinius sluoksnius ir geografinius regionus. Tie, kas akcentuoja esamą socialinę atskirtį ir nelygybę, turėtų pagalvoti, kokia ji būtų, jeigu tais periodais valdžia būtų ne LSDP, o, tarkim, TS-LK ar LLS rankose – ar jau pamiršome uždaromas kaimo mokyklas, nykstančią socialinę infrastruktūrą, mąžtančias socialines programas?“, - klausia Andrius Palionis.
Tačiau taip pat Seimo narys ir kandidatas į ministro postą įvardina ir darbus, kurie padėtų stabdyti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę Lietuvoje.
„Socialinės rūpybos srityje - skurdo mažinimas buvo nepakankamas. Žemės ūkio politikoje socialinės rūpybos samprata buvo visai ištrinta ir Lietuvoje ją diktavo stambių ūkių savininkai. Socialinė atskirtis verčia emigruoti iš kaimų, o jaunos šeimos nenori kurtis kaime. Atsižvelgiant į situaciją, manau, kad bazinių pajamų įvedimas padėtų spręsti demografines, emigracijos, pašalpų, socialinio būsto ir kitas problemas“, - sako socialdemokratas.
Taip pat Seimo nario planuose vaistų kainos, ligoninių tinklo pertvarka. Švietimo srityje - užtikrinti darbo rinkos poreikių atitinkančias aukštojo mokslo ir profesinio rengimo proporcijos ir kokybišką švietimo sistemą. Pagal ją 2/3 moksleivių savo gyvenimo kelią turėtų pradėti nuo amato įgijimo su galimybę siekti mokslo aukštumų pagal poreikį ateityje. Taip pat, Seimo narys norėtų progresinių tarifų nuo visų gyventojų pajamų. Bei keisti ūkio raidą, dalį Ūkio ministerijos funkcijų perduodant verslo savivaldai – taip mažėtų valdininkų ir būtų daugiau darbo vietų.
G.Paluckas: turime spausti Vyriausybę
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas tikina, kad prarastos pozicijos dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir yra priežastis, kodėl partija nepakankamai prisidėjo prie šių problemų sprendimo.
„Šis klausimas tiesiog nebuvo politinės darbotvarkės prioritetuose. Jei pajamų nelygybę dar šiek tiek mėginome "tiesinti" siūlydami didinti neapmokestinamų pajamų dydį, tai socialinė atskirtis apskritai liko politikos užribyje. Žinoma, dar viena klaida buvo patikėti šios srities politiką partneriams - Darbo partijai. Šiandien koalicijoje mes vėl tiesiogiai šių problemų spręsti negalime, nes derybų metu atsisakėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planui. Tik nuolatiniu politiniu dėmesiu ir spaudimu pasieksime, jog atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo priemonės būtų įgyvendinamos ir vėl neatsidurtų politinių prioritetų nuošalėje“, - sako kandidatas į partijos pirmininko postą.
M. Sinkevičius: atskirtyje slepiasi augimo bomba
Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius tikina, kad partija turėtų grįžti prie žmonių, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
„Šiandien turime pripažinti, kad LSDP ilgus metus per mažai dėmesio skyrė ypač jautriems socialiniams klausimams. Taip, būdami valdžioje didinome minimalią algą, didėjo neapmokestinamas pajamų dydis, augo ir vidutinis darbo užmokestis, tačiau tie keli ar keliolika eurų realiai nepagerino kasdieninės buities sąlygų nepriteklių jaučiantiems piliečiams. Turime grįžti prie esminių socialdemokratijos principų ir padėti tiems žmonėms, kuriems labiausia reikalinga valstybės pagalba“, - sako socialdemokratas.
Turime grįžti prie kokybiško sveikatos draudimo, vaiko pinigų, paramos jaunoms šeimoms, pirmojo būsto paramos jaunimui, nemokamo aukštojo mokslo. Jei mūsų šalies piliečiai sutaupytų šioms, iš esmės valstybės gerovės vaizdą kuriančioms paslaugoms, mėnesio gale jų sąskaitų likutis būtų kur kas didesnis. Nedirbantiems ir į socialinę riziką pakliuvusiems gyventojams turime garantuoti pakankamą valstybinės socialinės apsaugos lygį, tai yra „atskirtuosius“ kaip įmanoma greičiau įtraukti į darbo rinką, o jei tai laikiniai neįmanoma, suteikti jiems galimybes užsiimti bendruomenine, švietėjiška ar kultūrine veikla, sudaryti sąlygas profesiniam persikvalifikavimui“, - sako Ūkio ministras ir kandidatas į partijos pirmininko poziciją. „Nereikia užmiršti ir daug kur pasiteisinusio taip vadinamų socialinių įmonių steigimo, kartu dalyvaujant valstybiniam ir privačiam kapitalui. Tokių įmonių atsiperkamumas pasireiškia nebūtinai pinigine išraiška – žmogiškųjų išteklių išsaugojimas, bendruomenės parama, įvairūs apdovanojimai ir moralinis pasitenkinimas pasireiškia tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Socialinėje atskirtyje atsidūrę gyventojai yra galimo ekonominio augimo „bomba“, kitaip sakant, juose glūdi potencialas. Išlaidos, skiriamoms socialinėms reikmėms, nepakenktų biudžetui, o priešingai – paskatintų ekonominį augimą“, - svarbiausius darbus mažinant problemą vardina M. Sinkevičius.
A. Skardžius: visos problemos dėl neatsakino skolinimosi
Seimo narys Artūras Skardžius teigia, kad visos atskirties problemos atėjo ir neatsakingo Vyriausybių skolinimosi. „Socialinės atskirties ir pajamų nelygybės Lietuvoje augimas - tai, visų pirma, vyriausybių vykdytos netinkamos fiskalinės politikos, balansuojančios biudžetą, bet ne ekonomiką, kaip turėtų būti, rezultatas. Tai ir neatsakingos skolinimosi politikos padarinys. Prie to prisidėjo ir biudžeto naudojimas abejotiniems valstybės įsipareigojimams ir projektams įgyvendinti. Turime susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir teisingumu. Privalome prisiimti politinę lyderystę atstatant mokesčių pusiausvyrą visuomenėje, įvedant progresinius mokesčius, subalansuojant darbo santykius, suvaldant korupciją ir šešėlinę ekonomiką, įtvirtinant skaidrų ir efektyvų valstybės turto ir viešųjų finansų valdymą. Bazinės pajamos visiems privalo tapti LSDP vykdomos valstybės politikos ir ekonomikos ateities prioritetiniu tikslu“, - sako Artūras Skardžius.
„Šių prioritetų įgyvendinimas atstatys socialinį teisingumą, sudarys galimybę papildomas biudžeto pajamas nukreipti socialinių investicijų tokių kaip švietimas, sveikatos apsauga, socialinė gerovė didinimui bei skurdo ir socialinės atskirties mažinimui“, - prognozuoja Seimo narys
M. Varaška: reikia apmokestinti turtingiausius
Mantas Varaška savo ruožtu teigia, kad geriausia išeitis iš šios situacijos yra turtingųjų apmokestinimas. „LSDP nesugebėjo iš esmės pakeisti darbdavių požiūrio į jų atsakomybę, mokant minimalią algą. Iki šiol, nepriklausomai nuo pelningumo, įmonės, įstaigos dydžio visiems darbdaviams taikomi tokie patys atlyginimo procentiniai mokesčiai. Mano siūlymas pradedant didžiaisiais darbdaviais - nustatyti 45 proc. Sodros įmokas už minimalią algą ir tik 20-25 proc. - už bent 500 Eur atlyginimą. Tokiai idėjai pritaria skaidrus verslas, ją remia profsąjungos, savivaldybės, tam neprieštarauja ir Sodros atstovai. Jie supranta, jog net ir sumažėjus darbo vietos įmokoms į Sodrą, vis daugiau žmonių rinksis ne pašalpas, bet darbą už didesnį atlyginimą.
LSDP neįstengė ir net nesiekė įvesti visuotinio, progresyvaus turto (bet ne pajamų) mokesčio arba - apmokestinti turtingųjų. Tai verta padaryti, tokias įplaukas surenkant į savivaldybių biudžetus ir leidžiant joms įstatymo nustatytose ribose pasirinkti apmokestinimo tvarką, dydį. Būtent turtas, o ne pajamos šiuo metu Lietuvoje yra mažiausiai apmokestinas ir būtent turtas o ne pajamos atspindi gyvenimo prabangą“, - teigia M. Varaška.
