Sunkia širdies liga sergančios penkių mėnesių mergaitės 19-metė motina Ingrida Kavaliauskaitė apimta nevilties. Moteris skundžiasi, kad beveik savaitę neturi tikslių žinių apie savo dukrelės, kurį gydoma Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, sveikatos būklę, nes gydytojai esą slepia nuo jos tikrą padėtį.
Reikalauja tiesos apie vaiko būklę
„Jie, matyt, nebeturi vilčių, kad mano vaikas pasveiks, todėl nesako teisybės. Kad dukrai labai blogai, sužinau ne tiesiogiai iš gydytojų, bet per kitus žmones. Man labai skaudu. Juk esu jos motina. Medikai man privalo pasakyti visą tiesą, kad ir kokia skaudi ji būtų“, – kalbėjo jauna moteris.
I. Kavaliauskaitė negali lankyti Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje nuo praėjusio trečiadienio gydomos dukrelės. Moteris sloguoja ir kosėja, todėl bijo užkrėsti prieš porą mėnesių širdies operaciją patyrusią mažylę.
Su vaiką gydančia kardiologe Brone Mackevičiene jauna mama pastarąją savaitę bendravo tik kartą telefonu. Ir tvirtina, kad šis pokalbis tik sustiprino nuojautą, jog gydytoja nutyli tiesą.
„Motinai nebūtina viską žinoti“, – neva taip kardiologė pasakiusi vienai I. Kavaliauskaitės giminaitei, kai su ja kalbėjosi apie mažosios pacientės sveikatą.
Moteris tvirtino, kad visiškai kitaip bendravo jos dukrelę operavę Vilniaus Santariškių klinikų medikai: jie išsamiai ir suprantamai informuodavo ją apie vaiko sveikatos būklę, pakomentuodavo tyrimų rezultatus. To Ingrida tikėjosi ir iš Panevėžio ligoninės gydytojų, tačiau patyrė, kad jiems toks bendravimo stilius svetimas.
Didelę darbo patirtį turinčią kardiologę B. Mackevičienę stebina mažosios pacientės mamos pretenzijos. Gydytoja tvirtino nuo motinos neslepianti tiesos apie kūdikio būklę, nors neneigia teikusi informaciją apie mažylės sveikatą ir I. Kavaliauskaitei artimiems asmenims – net jei pagal įstatymus to daryti negalėjo. „Manęs klausė, aš iš žmogiškumo ir paaiškinau, kodėl vaikas iš skyriaus perkeltas į reanimaciją, – aiškino medikė. – Tačiau jokių kalbų apie kraują plaučiuose, dėl ko taip susijaudino mergaitės motina, tikrai nebuvo.“
Pasitikėjimo nekėlė?
I. Kavaliauskaitės dukra gimė turėdama sunkią širdies ydą. Ši patologija lemia širdies nepakankamumą, todėl vos dviejų mėnesių mažylei buvo atlikta sudėtinga operacija. Po jos motina su kūdikiu Vilniaus Santariškių klinikose praleido apie mėnesį.
Pasak I. Kavaliauskaitės, rugpjūtį jos dukra susirgo: kosėjo, čiaudėjo, pakilo temperatūra. Mergaitė buvo paguldyta į Respublikinės Panevėžio ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyrių, kur gydyta pusantros savaitės. Pagerėjus būklei kūdikis perkeltas į Vaikų skyrių. I. Kavaliauskaitė irgi atsigulė slaugyti dukters. Bet ligoninėje sušlubavo jos pačios sveikata – pasireiškė tie patys simptomai. Netrukus vėl smarkiai negaluoti pradėjo ir kūdikis. I. Kavaliauskaitė svarstė galėjusi užkrėsti dukrelę.
Praėjusios savaitės antradienį motina buvo išleista namo, o vaikas kitą rytą vėl paguldytas į reanimaciją.
I. Kavaliauskaitė teigė, kad medikai jos giminaičiams užsiminė, jog jai nepasirodžius ligoninėje ketvirtadienį, apie nerūpestingą motiną informuosiantys vaikų teisių apsaugos darbuotojus.
Pasak moters, tai ją labai įžeidė, bet tą kartą nuoskaudą nurijo. Vaikų namuose užaugusi 19-metė sakė ne kartą susidūrusi su išankstine neigiama aplinkinių nuostata apie tos įstaigos auklėtinius. Ji patikino, kad dukrele rūpinasi, kiek tik leidžia jėgos ir galimybės. I. Kavaliauskaitė su kūdikio tėvu šiuo metu negyvena, jokios materialios pagalbos iš jo nesulaukia. Su vaiku glaudžiasi pas draugės motiną. Kirpėjos amato besimokanti, verčiasi iš našlaičio ir dukrelės invalidumo pensijų.
Išgąsdino giminaičiai
I. Kavaliauskaitė ligoninėje ketvirtadienį nepasirodė. Sakė, kad prastai jautėsi, todėl nenorėdama pakenkti dukrelei nėjo jos lankyti. Tačiau skambino į Vaikų reanimacijos skyrių ir teiravosi apie vaiko sveikatą. Pasak motinos, budintys gydytojai buvo gana lakoniški, apsiribodavo pasakymais, kad kūdikio būklė stabili.
Tačiau I. Kavaliauskaitės krikšto motina ir dar viena giminaitė pasirūpino susitikti su kardiologe B. Mackevičiene.
Giminaitės vaiko motinai persakė neva gydytojos žodžius, kad mažylės būklė labai sunki, kad jos plaučiuose aptikta kraujo. Tai I. Kavaliauskaitę labai išgąsdino. Ji paskambino kardiologei ir pasiteiravo, ar tai tiesa. „Gydytoja iš pradžių sutriko, paskui pareiškė, kad nieko panašaus nėra sakiusi“, – pasakojo.
Paklausta, ar nemano, kad jai netiksliai buvo persakyti kardiologės žodžiai arba moterys ko nors nesuprato, atsakė, kad ne.
„Jaučiau, kad B. Mackevičienė su manimi apie dukrelės sveikatą kalba puse lūpų. Taip bendravo ir Vaikų skyriaus, kai ten gulėjau su kūdikiu, gydytojai. Kad ką nors iš jų išpeščiau, turėjau primygtinai klausinėti – patys nieko neaiškino“, – pasakojo moteris.
I. Kavaliauskaitė mano, kad taip medikai elgiasi dėl jos amžiaus.
Gydytoja kalta nesijaučia
B. Mackevičienės teigimu, jeigu jaunoji mama būtų pas ją užėjusi, būtų išsamiai paaiškinusi apie vaiko sveikatos būklę, tačiau sulaukė tik skambučio.
„Mergaitės mama, kai mes su ja anksčiau bendravome akis į akį, neturėjo man daug klausimų. Kita vertus, jai žinoma, kad vaikui buvo diagnozuota širdies yda, atlikta operacija, ateityje laukia dar viena, kad tokiems ligoniukams pavojinga bet kokia infekcija“, – kalbėjo kardiologė.
B. Mackevičienė sakė jaunai mamai nuoširdžiai norėjusi padėti. Siuntė ją su kūdikiu pas specialistus Vilniuje, užrašė telefonus, paaiškino, kuo jie gali padėti širdies ydą turintiems vaikams. Mergaitei atsidūrus Panevėžio ligoninėje, vėl ja rūpinosi. Gydytoja sutinka, kad suteikusi informaciją apie vaiko sveikatos būklę pašaliniams asmenims ji formaliai nusižengė, tačiau sakė taip pasielgusi ne iš blogos valios.
„Kartą užėjusi moteris prisistatė I. Kavaliauskaitės giminaite, kitą sykį – ligoninėje dirbanti medikė sakė esanti vaiko tėvo giminaitė. Jos klausė, kodėl mergaitė paguldyta į reanimaciją. Paaiškinau, kad sukarščiavo, o tokiomis širdies ligomis sergantiems vaikams tai labai pavojinga“, – teigė B. Mackevičienė.
Pasak gydytojos, nusižengti įstatymų raidei medikams tenka ir tais atvejais, kai kituose apskrities miestuose gyvenantys tėvai prašo telefonu suteikti informaciją apie ligoninėje gydomo jų vaiko sveikatos būklę.
„Ar būtų žmogiška Rokiškyje gyvenantiems tėvams liepti atvažiuoti į Panevėžį, kad jie sužinotų, ar vaikui, pavyzdžiui, nukrito temperatūra?“ – klausė medikė.
Privalo naudoti slaptažodžius
Respublikinės Panevėžio ligoninės Lokalaus audito vedėjas Algirdas Žemaitaitis sakė, kad visa informacija apie paciento buvimą ligoninėje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą laikoma konfidencialia.
Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama.
Tais atvejais, kai į ligoninę guldomas vaikas, kam teikti informaciją apie jo sveikatos būklę, sprendžia tėvai, jeigu jų nėra – kiti artimieji.
Pasak A. Žemaitaičio, pageidaujantiesiems gauti informaciją apie ligonio būklę telefonu patariama su gydytojais susitarti dėl slaptažodžio. Paskambinę jie turi pasakyti sutartą slaptažodį, kad gydytojas žinotų, jog kalbasi tikrai su tuo asmeniu.
Tačiau praktikoje tokia tvarka nelabai pasiteisina. Slaptažodis paciento ligos istorijoje nefiksuojamas. Gydytojams, ypač budintiems, sunku įsiminti daugybę slaptažodžių.
Geranoriškai nusiteikę medikai linkę pasikliauti jiems skambinančių ligonių artimųjų ir giminių geranoriškumu arba atpažįsta juos iš balso. Lokalaus audito vadovas teigė, kad skundai, jog medikai suteikė informaciją pašaliniams asmenims, labai reti. Pacientai ir jų giminės dažniausiai skundžiasi dėl to, kad gydytojai išsamiai neinformavo apie ligonio būklę, tyrimų rezultatus ir panašiai.
A. Žemaitaitis tokiais atvejais siūlo jiems kreiptis į skyrių ar tarnybų vadovus. Inga SMALSKIENĖ
